Sudarė Kauno apskrities matininkas F. Paškovskis.

KRVA. F. I-61, ap. 1, b. 1729

Tai vienas iš 1847 metų plano variantų. Planas apėmė senąją miesto dalį, Totorių priemiestį ir beveik tuščią plotą tarp Nemuno šlaitų iki Girstupio žiočių. Naujai suplanuotam Kauno centrui suteiktas geometrinis gatvių tinklas.

KRVA. F. I-61, ap. 1, b. 1728

Naujosios Kauno miesto dalies gatvių tiltelių ir Nikolajaus prospekto bulvaro projektas. Dokumento fragmentas. Architektas N. Ikonikovas. XIX a. vid.

KRVA. F. I-473, ap.2, b. 35, l.1

Plane matyti reguliaraus gatvių tinklo geometrija ir nemažai mūrinių pastatų, ypač prie Nikolajaus prospekto. Dydžiais išsiskiria kalėjimo ir karo ligoninės pastatai.

KRVA. F. I-61, ap. 1, b. 1722.

Plane matyti, kad reguliarus planavimas įgyvendintas Naujamiestyje ir iš dalies – Žaliakalnyje tarp dabartinių J. Mackevičiaus ir Žemaičių gatvių. Pagal planą mūrinės statybos linija buvo griežtai privaloma tik palei Nikolajaus prospektą.

KRVA. F. I-61, ap. 1, b. 1725

Planą sudarė Kauno miesto matininkas J. Salėnėkas.

Plane atsispindi M. Frandseno - A. Jokimo suplanuotas  trapecinio Žaliakalnio rajonas, P. Vileišio aikštė prie jo ir spindulinė Vilijampolės gatvių, subėgančių į Sąjungos aikštę, struktūra.

KRVA. F. 218, ap. 1, b. 625

Valstybinis projektavimo institutas ,,Pramprojektas“. 1947 m.

KRVA. F. R-1705, ap. 2, b. 4, l. 1

1937 m. Kauno miesto savivaldybė parengė planą, kuriame užfiksavo detalų prieškario miesto vaizdą su pažymėtais sklypais ir numeracija (pažymėti 1938 m. ir 1939 m. patikslinimai) (Kauno miesto planai XIX a. – XX a. I p. Kauno apskrities archyvas, 2007). Tikėtina, kad 1947 m. Respublikinis projektavimo planavimo trestas (nuo 1990 m. - Valstybinis projektavimo institutas ,,Pramprojektas“) pasinaudojo šio plano pagrindu ir parengė Kauno miesto architektūros paminklų ir apsaugos zonų projektą. Šis Kauno miesto centro planas – tai ,,raktas” nustatyti prieškario namų valdų numerius ir susieti su dabartine pastatų situacija.