Paroda ,,Laikinosios sostinės gyventojų istorijos asmens tapatybės dokumentuose“
Šioje parodoje Kauno regioninis valstybės archyvas pristato ir toliau viešina Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fondą kaip ypatingai vertingą dokumentų šaltinį visiems asmenybių tyrinėtojams, genealogams, istorikams. Šioje parodoje– tik žinomi visuomenės, politikos, ekonomikos, kultūros veikėjai ir jų šeimos. Jie gyveno, dirbo ir kūrė laikinojoje sostinėje; svarbiausia - Kaune gavo Lietuvos Respublikos piliečio vidaus pasą. Tai palengvina šių asmenybių pristatymą, skaitant ir ,,prakalbinant“ dokumentus, taip papildant ar patikslinant jų ir šeimos narių biografijos faktus bei istoriją. Galiausiai, svarbiausias tikslas šių dokumentų dėka pademonstruoti nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimosi pradžią, kaip buvusio Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupuoto krašto gyventojai tampa naujos valstybės piliečiais. Kartu šie dokumentai parodo ir paties asmens dokumento raidą ir jo tobulėjimą XX a. pab. - XX a. I pusėje.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1919 m. gruodžio 5 d. Valstybės Taryba priėmė Pasų įstatus. Šiuose įstatuose įrašyta: ,,Pasas yra asmens paliūdymas. Pase įrašoma – paso savininko (ės) vardas ir pavardė, gimimo diena, gimimo vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta, užsiėmimas, tikyba, tautybė, šeimos sudėtis, karinės prievolės atlikimas, dokumentai, kuriais remiantis pasas duotas‘‘. Pasą gaudavo sulaukę 17 metų, o jaunesni vaikai buvo įrašomi į tėvo ar motinos pasą. Pasus valsčiuose išduodavo valsčiaus valdyba, miestuose – policijos valdyba. Nuo 1919 m. pabaigos iki 1922 m. kovo 31 d. ankstesnius asmens pasus gyventojai privalėjo pakeisti į nepriklausomos Lietuvos pasą. Pasų įstatai buvo praplėsti ir patobulinti - 1930 m. lapkričio 29 d. priimtos Vidaus pasams duoti taisyklės, 1925 m. liepos 26 d. - Klaipėdos krašto piliečiams pasus duoti taisyklės, 1932 m. kovo 9 d. - Užsienio pasų ir vizų taisyklės.
Pasų įstatuose nurodoma, kad, norint gauti vidaus pasą, reikia pateikti šiuos asmens dokumentus: Rusijos imperijos ar Oberosto pasus, gimimo metrikų ir santuokos liudijimo nuorašus ir kt. Visi šie dokumentai buvo sudedami į voką, taip susiformuodavo vadinama vidaus paso davimo byla. Pasus išduodanti įstaiga pasus suregistruodavo į pasų knygą, asmens lapeliuose (dabar vadinamose - vidaus pasų kortelėse) buvo surašomos visos pase užfiksuotos žinios ir raudonu rašalu – vėliau papildyta informacija ar taisymai. Pasų blankus ruošė LR Vidaus reikalų ministerija ir laikė juos Lietuvos banke. Lietuvos pilietis gaudavo vidaus pasą (kaip knygelę), o pasus išdavusiose valsčiaus valdybose ar miestų policijos valdybose likdavo asmens lapeliai (vidaus pasų kortelės) ir vokai. Minėti išlikę dokumentai ir sudaro Kauno regioniniame valstybės archyve saugomą Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fondą. Tai - tarpukariu Kaune gyvenusių ir gavusių Lietuvos piliečio vidaus pasą asmenų dokumentai su nuotrauka ir asmens parašu, suteikiantys svarbios informacijos ne tik apie žmogų, bet ir apie jo šeimą, priverstinę migraciją ar tremtį, keliones ir mokslą, gimimo vietą. Svarbu žinoti, kad dalis minimų dokumentų parašyti rusų, vokiečių ar kitomis kalbomis.
Vidaus paso davimo byloje (voke) reikšmingi visi pateikti asmenų dokumentai, bet ypač - Oberosto pasai, kuriuose yra 1915-1918 m. Lietuvos krašto gyventojų nuotraukos. Rusijos imperijos pasuose nuotraukų nebuvo.
Vokiečių okupacinė valdžia Pirmojo pasaulinio karo metu įvedė visuotinį ir privalomą paso naudojimą. Tam tikslui pasiekti buvo įsteigtos Pasų išdavimo komisijos, kuriose dirbo oficialūs fotografai ir raštininkai. Pasai buvo spausdinami vokiečių ir kita kalba, kuri priklausė nuo gyventojo tautybės. Vietiniams gyventojams tokia tvarka ir visuotinis privalomas fotografavimas nepatiko, tačiau šiandien mes šiuos dokumentus labai vertiname. Šalia nuotraukos – dešinės rankos smiliaus piršto antspaudas.
Šiuose Oberosto ir LR vidaus pasų kortelių nuotraukose –– XX a. I pusės istorinių laikotarpių Lietuvoje virsmo vaizdai: nuo kukliai ar nepasiturinčiai atrodančių ir iš nuotraukų žvelgiančių XX a. 3 deš. pradžios krašto gyventojų iki solidžių valstybės, visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, verslininkų nuotraukų. Nuotraukose matyti gyventojų socialinė padėtis, stebina aprangos ir šukuosenų mados. Kol nebuvo tikslių nurodymų dėl pasų nuotraukų, naudotos įvairaus formato ar iškirptos iš grupinių fotografijų asmens nuotraukos, kuriose užfiksuoti namų interjero ar aplinkos vaizdai. Reikia pripažinti, kad jau ketvirtame dešimtmetyje nuotraukose naujos kartos kauniečiai mums atrodo (ar mes taip norėtume matyti) šviesesnių nuotaikų – labiau viltingo ir geresnio gyvenimo atspindžiai.
Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fonde (F.66) saugoma apie 96 tūkst. Lietuvos Respublikos vidaus pasų kortelių (1920-1941 m.). Šis dokumentų fondas tyrinėtojams žinomas ir naudojamas, o šiuo metu –aktualiausias išeivių iš Lietuvos ir holokaustą patyrusios žydų tautos palikuonims, norint įrodyti ir atkurti Lietuvos pilietybę, išspręsti likusius nekilnojamo turto klausimus.
Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentai dr. Mindaugo Balkaus, vienintelio tyrinėtojo, kuris per 2014-2017 m. susipažino su visu šiuo fondu, dėka įgijo ir mokslinę vertę. Dr. Mindaugas Balkus susistemino ir išanalizavo vidaus pasų kortelių duomenis, juos panaudojo 2017 m. daktaro disertacijoje Visuomenės ir viešosios erdvės lituanizavimas Kauno mieste 1918–1940 m. ir 2023 m. visuomenei pristatė monografiją Kaip Kowno tapo Kaunu. Miesto lituanizavimas 1918-1940 m. Šio autoriaus straipsnyje 1920-1940m. Kauno miesto gyventojų vidaus pasų kortelės kaip genealogijos ir lokalinės istorijos šaltinis“ pateikta išsami ir įdomi statistika : ,,1920-1940 m. Kaune vidaus pasus gavo 89 620 asmenų, iš jų – 58,76 % lietuvių, 30,27 % žydų, 3,16 % lenkų, 3,12 % vokiečių, 2,74 % rusų, 0,33 % gudų.“ Toliau autorius teigia, kad ,,59,13 % vidaus pasus Kaune gavusių asmenų buvo katalikai, 28,9 % - judėjai, 5,44 % - evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai, 3,14 % - stačiatikiai, 0,96 % - sentikiai.“ Pagal darbinės veiklos pobūdį (užsiėmimą) lietuvių tautybės asmenys ženkliai dominavo tarp valdininkų (-ių) (90,94 %), žemdirbių (88,05), tarnų (-aičių) (82,84 %), darbininkų (-ių) (75,85 %), o žydų tautybės asmenys – tarp prekybininkų (83,2 %).“
Kaune LR vidaus pasus išduodavo Kauno miesto milicija (nuo 1924 m. policija), o nuo 1939 m. Kauno miesto savivaldybė, buvo įsteigtas Pasų biuras (Pasų skyrius). Gyvai ir vaizdingai šios įstaigos darbą aprašė Lietuvos Aido žurnalistas J. KL. [Jurgis Kalakauskas-Kalakonis] 1940 m. gegužės 9 d. straipsnyje ,,250.000 žmonių turi kauniškus pasus“. Pasak autorius, ,,<...> be paso šiais laikais žmogus gyvas pražuvęs. <...> Pasų biuro pareigonių (pareigūnų) darbas sunkus, bet įdomus, nes į juos kasdien kreipiasi šimtai žmonių, žmonių su neaiškia praeitimi, neturinčių jokių dokumentų, pretenzingų, mėgstančių bartis, slepiančių savo tikrąją pavardę ir t. t. <...>. O įvairių interesantų į pasų biurą kasdien apsilanko apie 450. Pasui gauti reikalingi gimimo metrikai. Juos privalo pasus išduodančiai įstaigai pristatyti ir tie, kurie savo pavardes atlietuvina. Vedusieji turi pristatyti ir jungtuvių metrikus. Tačiau dėl metrikų ne vienas žmogus, kaip sakoma, ,,ant seklumos sėda“. Taip yra dėl to, kad klebonijoje daryti įvairūs aktai kartais taip surašyti, jog tikro sūnaus arba dukters pavardė nebepanaši į tėvo pavardę. <...> Metrikai klaidingai sudaryti dažniausiai yra dėl to, kad vargonininkai, o iš dalies ir senesni klebonai, nemoka pakankamai kalbos ir nejaučia atsakingumo, jiems atrodo, kaip žmonės sako, kad ,,colis šen ar ten“ nieko nereiškia. Bet pasą išduodanti įstaiga negali taip elgtis. Ji žiūri, kad pasas nebūtų išduotas tam ir tokia pavarde, kam nepriklauso.“ Straipsnio autorius paminėjo ir ,,painius klausimus“, kuriuos tekdavo spręsti pasų biuro tarnautojams dėl nesutvarkytų jungtuvių dokumentų, dėl neteisingų gimimo metų įrašymo: ,,<...> daugis moterų klastoja pasus norėdamos pasirodyti jaunesnėmis“, ,,<...> vyrai, kartais net gausių šeimų tėvai, pasuose iš vedusių nevedusiais pasidaro“. O jau kaip moterys įdomiai užpildo žinių lapą apie plaukų ar akių spalvą – ,,<...> tokią, kokia joms patinka“.
Ligi šiol Kaune išduota lietuviškų pasų apie 250 000. Visų pasų gavusių asmenų žinių lapai yra sukrauti savivaldybės archyve“.
Po šio straipsnio ištraukos lieka intriguojantis klausimas dėl išduotų vidaus pasų skaičiaus, dokumentų istorinių klajonių ir jų likimo...
Šioje virtualioje parodoje – išskirtinių ir kūrybingų, veiklių ir žinomų Laikinosios sostinės gyventojų (ar jais laikinai tapusių) bei jų šeimos narių dokumentai. Žinomi nežinomi faktai, dokumentai su skirtingomis tos pačios šeimos narių pavardžių raidėmis, tėvų prisiimta atsakomybe ir rūpesčiu - prašymais išduoti vaikams vidaus pasus ir net pasirašant už juos. Šeimų istorijos – apklausų ar kvotų protokoluose, prašymuose dėl pilietybės suteikimo ar dokumentų taisymuose. Pasekime jų keliones, susipažinkime su dokumentų įvairove ir atsakingų darbuotojų pastangomis surinkti reikiamą informaciją. Svarbus lietuvių kalbos rašybos tobulėjimas. O gal pavyks pastebėti ir spaustuvės klaidą viename vidaus pase – apverstus Gediminaičių stulpus!
Kviečiame susipažinti su paroda!
Literatūra: