Kauno ,,Aušros‘‘ berniukų valstybinės gimnazijos mokytojo Vinco Bacevičiaus prašymas Vidaus reikalų Ministrui pripažinti sūnui Vytautui Bacevičiui Lietuvos pilietybės teises ir išduoti LR vidaus pasą.

1926 m.  rugpjūčio 26 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 47514, l. 1

Lenkijos Respublikos asmens tapatybės liudijimas, išduotas studentui Vytautui Bacevičiui.

1926 m. rugpjūčio 15 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 47514, l. 6, 7

1935 m. rugsėjo 11 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 2348

Vytautas Bacevičius  (1905-1970), lietuvių kompozitorius, pianistas. Vinco Bacevičiaus sūnus, Kęstučio Bacevičiaus ir Gražinos Bacewicz brolis. 1926 m. baigė H. Kijeńskos‑Dobkiewicz konservatoriją Lodzėje (fortepijono ir kompozicijos klases). 1926–1927 m. studijavo Lietuvos universitete Kaune. 1927–1928 m. studijavo filosofiją Sorbonoje ir mokėsi skambinti fortepijonu. 1928 m. eksternu išlaikęs egzaminus gavo Rusų konservatorijos Paryžiuje diplomą. 1931–1933 m. dėstė Kauno muzikos mokykloje, 1933–1939 m. Kauno konservatorijoje. 1933 m. redagavo ir leido žurnalą Muzika ir teatras.

1938 m. buvo tarptautinio E. Ysaye pianistų konkurso Belgijoje žiuri narys. Dalyvavo Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos festivaliuose Londone (1938 m.) ir Varšuvoje (1939 m.) kaip Lietuvos sekcijos vadovas. Dėstė Niujorko, Bruklino konservatorijose, Long Islando muzikos meno institute.

1928–1939 m. kaip pianistas Europoje surengė daugiau kaip 300 solinių koncertų. 1939–1940 m. koncertavo Pietų Amerikoje. Nuo 1940 m. gyveno Niujorke, rengė koncertus (Carnegie Hall Niujorke, Čikagoje, Bostone).

Rytų filosofijos ir estetikos paveiktas iškėlė kosminės muzikos idėją.

https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-bacevicius/ žiūrėta 2024-08-12

Kauno ,,Aušros‘‘ berniukų valstybinės gimnazijos mokytojo Vinco Bacevičiaus prašymas Vidaus reikalų Ministrui dėl vidaus paso išdavimo jo dukrai Gražinai Irenai Bacevičiūtei.

1930 m. kovo 11 d.

KRVA.F. 66, ap. 1, b. 9537, l. 1

Lenkijos Respublikos asmens tapatybės liudijimas, išduotas studentei Gražinai Irenai Bacevičiūtei.

1930 m. sausio 7 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 9537, l. 2

1930 m. balandžio 14 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 9537

Grażyna Bacewicz (Gražina Bacèvič, Bacevičiūtė) (1909-1969), lenkų kompozitorė, smuikininkė virtuozė. Vinco Bacevičiaus duktė, Kęstučio Bacevičiaus ir Vytauto Bacevičiaus sesuo. 1932 m. baigė Varšuvos konservatoriją (K. Sikorskio kompozicijos, J. Jarzębskio smuiko klasę), 1966–1969 m. joje dėstė kompoziciją. 1932–1933 m. gyveno Kaune, koncertavo. 1933 m. tobulinosi Paryžiuje pas N. J. Boulanger, C.Fleschą (smuikas). 1934–1935 m. ir 1945–1946 m. dėstė Lodzės konservatorijoje. Nuo 1966 m. - Varšuvos aukštosios muzikos mokyklos profesorė. Nuo 1960 m. Lenkijos kompozitorių sąjungos pirmininko pavaduotoja.

Koncertavo Prancūzijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Belgijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Lietuvoje (1930, 1932, 1933).

https://www.vle.lt/straipsnis/grazyna-bacewicz/ žiūrėta 2024-08-12

Kęstučio Bacevičiaus prašymas išduoti LR vidaus pasus jam ir jo žmonai Elenai.

1933 m. lapkričio 13 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 559-560, l. 6

1934 m. vasario 24 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 559

Kęstutis Bacevičius (lenkiškai Kiejstut Bacewicz) (1904-1993), lietuvių ir lenkų pianistas, pedagogas, kompozitorius, muzikos publicistas, dirigentas.

1914–1924 m. studijavo H. Kijeńskos‑Dobkiewicz konservatorijoje Lodzėje (fortepijono ir muzikos teorijos klasėse), 1924–1926 m. – Varšuvos konservatorijoje (fortepijono ir kompozicijos klasėse). 1919–1931m.  baigė Varšuvos universitetą (filosofijos magistras). 1931–1935 m. mokytojavo Aušros berniukų gimnazijoje Kaune; išugdė aukšto meninio lygio moksleivių chorą, kamerinį ir pučiamųjų orkestrus. Koncertavo su solistais ir kameriniais ansambliais Kaune (1933 m. su smuikininke G. Bacewicz) ir užsienyje.

Parašė straipsnių apie muziką, išvertė į lietuvių kalbą ir paskelbė M. K. Čiurlionio laiškų. Paskelbė muzikos publicistikos ir kritikos darbų, spaudai parengė kamerinės muzikos kūrinių. Iki 1939 m. buvo žurnalo Naujoji Romuva specialusis korespondentas. 1935–1945 m. ir 1952–1962 m.  dėstė Varšuvoje, nuo 1945 m.  Lodzėje. 1957–1969 m. Aukštosios muzikos mokyklos Lodzėje rektorius; įkūrė pirmąją Lenkijoje Kamerinio ansamblio katedrą; profesorius (1971). Muzikos akademijos Lodzėje garbės daktaras (1993).

Koncertavo daugelyje Europos muzikos centrų; kaip solistas 1957 – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose.

https://www.vle.lt/straipsnis/kestutis-bacevicius/ žiūrėta 2024-08-12

1934 m. vasario 24 d.

KRVA. F. 66, ap. 1, b. 560

Kęstučio Antano Bacevičiaus žmona.