1934 m. vasario 24 d.
KRVA. F. 66, ap. 1, b. 559
Kęstutis Bacevičius (lenkiškai Kiejstut Bacewicz) (1904-1993), lietuvių ir lenkų pianistas, pedagogas, kompozitorius, muzikos publicistas, dirigentas.
1914–1924 m. studijavo H. Kijeńskos‑Dobkiewicz konservatorijoje Lodzėje (fortepijono ir muzikos teorijos klasėse), 1924–1926 m. – Varšuvos konservatorijoje (fortepijono ir kompozicijos klasėse). 1919–1931m. baigė Varšuvos universitetą (filosofijos magistras). 1931–1935 m. mokytojavo Aušros berniukų gimnazijoje Kaune; išugdė aukšto meninio lygio moksleivių chorą, kamerinį ir pučiamųjų orkestrus. Koncertavo su solistais ir kameriniais ansambliais Kaune (1933 m. su smuikininke G. Bacewicz) ir užsienyje.
Parašė straipsnių apie muziką, išvertė į lietuvių kalbą ir paskelbė M. K. Čiurlionio laiškų. Paskelbė muzikos publicistikos ir kritikos darbų, spaudai parengė kamerinės muzikos kūrinių. Iki 1939 m. buvo žurnalo Naujoji Romuva specialusis korespondentas. 1935–1945 m. ir 1952–1962 m. dėstė Varšuvoje, nuo 1945 m. Lodzėje. 1957–1969 m. Aukštosios muzikos mokyklos Lodzėje rektorius; įkūrė pirmąją Lenkijoje Kamerinio ansamblio katedrą; profesorius (1971). Muzikos akademijos Lodzėje garbės daktaras (1993).
Koncertavo daugelyje Europos muzikos centrų; kaip solistas 1957 – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose.
https://www.vle.lt/straipsnis/kestutis-bacevicius/ žiūrėta 2024-08-12