Lietuvos krepšiniui 2022 metais – 100 metų. Daug ar mažai?
Istorijos laikotarpis trumpas, bet krepšinis pasikeitė labai labai!
Antanas Sireika
Lietuvos krepšinio gimimo diena – 1922 metų balandžio 23–oji, kai Kaune įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) komandos ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų. Rungtynes rezultatu 8:6 laimėjo LFLS komanda. Tais pačiais metais surengtas ir Lietuvos moterų krepšinio čempionatas, o 1924-aisiais metais–šalies vyrų krepšinio čempionatas. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad po pirmojo pasaulinio karo, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, mažai kas mūsų šalyje domėjosi sportu. Lietuvoje krepšiniu pradėta domėtis ir jį žaisti tik 1920 metais. Ir nors šiandien krepšinis asocijuojasi su vyrų sportu, bet krepšinio pradininkės Lietuvoje buvo moterys. Viena pirmųjų krepšinio entuziasčių ir pradininkių Lietuvoje buvo Lietuvos sporto žurnalistė, lengvaatletė Elena Kubiliūtė – Garbačiauskienė (1900–1997 m.). Gražiausios sporto tradicijos siejamos ir su Stepono Dariaus (tikroji pavardė Jucevičius – Darašius, 1986–1933 m.) pavarde. Jis ne tik legendinis lietuvių lakūnas, bet ir kitų sporto šakų Lietuvoje pradininkas, propagavęs lengvąją atletiką, futbolą, boksą, ledo ritulį, krepšinį. Tarpukaryje Lietuvos krepšininkai rungtynėse pasirodydavo silpnai, tačiau per kelerius metus žaidimo kokybė ženkliai pagerėjo. Jau 1937 metais Rygoje įvyko Europos vyrų krepšinio pirmenybės, kuriose Felikso Kriaučiūno vadovaujama Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalius – Lietuva pirmą kartą tapo Europos čempione! Po dvejų metų (1939 m.) Kaune apgynė šį titulą. Šis žaidimas tapo, kaip dabar madinga sakyti, antrąja religija, nacionaliniu žaidimu. Visos Lietuvos pergalės lietuviams teikė ir tebeteikia vilties, pasitikėjimo, padėjo ir padeda išlaikyti lietuviškumą, kėlė ir tebekelia pasididžiavimą savo tauta ir tautiečiais.
Minėdami pirmųjų Lietuvos krepšinio rungtynių 100 metų jubiliejinę sukaktį, kalbinome krepšinio komandos Šiaulių „Šiauliai“ trenerį, Šiaulių miesto garbės pilietį, buvusį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerį Antaną Sireiką, kurio vadovaujama Lietuvos vyrų krepšinio komanda 2003 metais, po 64 metų pertraukos, Europos krepšinio čempionate Stokholme, Švedijos sostinėje, iškovojo aukso medalį.
Kas jus atvedė į krepšinio aikštelę? - Meilė sportui. Nuo mažų dienų domėjausi viskuo, išbandžiau įvairias sporto šakas: futbolą, plaukimą, orientacinį sportą, net gimnastiką...
Į kokias krepšinio žvaigždes Jūs lygiavotės? - Man pavyzdys ir mano įkvėpėjas buvo legendinis krepšininkas, olimpinis čempionas (1972 m.) Modestas Paulauskas!
Kokios didžiausios Jūsų krepšinio pergalės? - Europos čempionato aukso medalis (2003 m. Stokholmas), LKL čempionatai (2003m., 2004 m., 2005 m.) su Kauno Žalgiriu, Baltijos šalių čempionatai (2004 m.), keturis kartus LKL bronzos prizininkai, Baltijos šalių bronzos medalių laimėtojai su Šiaulių miesto Šiaulių KK –u, Lietuvos krepšinio taurės laimėtojai su Šiaulių miesto komanda .
Kaip Jums atrodo, kokios didžiausios Lietuvos krepšinio pergalės per 100 metų? - Europos vyrų čempionatų aukso medaliai (1937m., 1939 m., 2003 m.), 1997 m. moterų Europos čempionato auksas, Barselonos (1992 m.), Atlantos (1996 m.), Sidnėjaus (2000 m.) Olimpinių žaidynių bronzos medaliai.
Kas yra krepšinio varomoji jėga? - Emocijos, džiaugsmas, aukštas lygis, pasididžiavimas mažos tautos garsumu pasaulyje. Galime didžiuotis puikiais rezultatais tarptautinėje arenoje. Beveik visur kovėmės dėl aukštų pozicijų - trijose Olimpiadose iš eilės laimėjome bronzą (1992 m., 1996 m., 2000 m.), laimėjome Eurolygą, Europos čempionatą (2003 m.), pasaulio čempionate - bronzą (2010 m.). Keletą metų turime net ne vieną žaidėją stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje - NBA!
Kaip Jums atrodo, kaip keitėsi, o gal nesikeitė Lietuvos krepšinio sirgaliai? - Sirgaliai tapo neatsiejama rungtynių dalis! Tai jau ne komandos palaikymas, o tiesiog žmonių kultūros ar net gyvenimo atspindys.
Kaip pasikeitė jaunimas, kaip pasikeitė krepšinis? - Sporto pasiekimai reikalauja atsidavimo ir darbo. Anksčiau jaunas žmogus neturėjo tiek galimybių „išdalinti“ savo veiklą. Dabar jis turi daugiau galimybių, kur realizuoti save, todėl „juodas“ darbas nebėra toks patrauklus, nors šansai pasiekti gyvenimo gerovės - daug didesni. Krepšinis taip pat nestovi vietoje. Jis tapo daug įvairesnis, įspūdingesnis, laisvesnis, kas suteikia dar daugiau netikėtumų ir grožio. Daugiau improvizacijos, daugiau vaizdinių ir nepakartojamų žaidimo spektaklių.
Kaip jums atrodo, krepšinis jums pomėgis ar darbas? - Nelengvas klausimas... Krepšinis - mano gyvenimas, pomėgis mano draugams. O šeimai - tai džiaugsmas ir skausmas viename...
Kas sunkiau – būti krepšininku ar būti krepšinio treneriu? - Krepšininkas turi ištverti fizinius krūvius, mokytis suprasti žaidimo subtilybes ir šalia esančius draugus. Treneris yra atsakingas už ...viską! Už kiekvieno žaidėjo galimybių lygį, gebėjimą atskleisti jo dar nematytas savybes, už komandos supratingumą, už priimamus sprendimus tiek puolime, tiek gynyboje. Niekas dar nesurado taisyklių, kaip „pažadinti“ žmogaus galimybes, kaip suteikti pasitikėjimo sparnus... Dvidešimt metų žaidžiau pats, keturiasdešimt metų treniruoju kitus,- tad galiu pasakyti, kad nelengvas nei vieno, nei kito gyvenimas, bet sunkiau - būti treneriu...
Kodėl sakoma, kad krepšinis – antroji Lietuvos religija? - Kai kita sporto šaka pasieks mano anksčiau minėtus rezultatus, kitą pavadinsime pavyzdžiu Lietuvai... Visi gerai suprantame, kad krepšinis savo laiku tapo nepriklausomybės simboliu. Niekas tiek nekėlė orumo, pasididžiavimo ir džiaugsmo kaip žodis „krepšinis“ ir jo pergalės! Jis suaugo su žmonėmis! Todėl dabar juo džiaugiamės, visur ir visada būname kartu, mylime, gyvename juo, puoselėjame jaunimą ir tikime jo ateitimi! Džiaugiuosi būdamas jo dalimi...
Minėdami Lietuvos krepšinio 100-metį, suskaičiuotume tikrai ne vieną šimtą žmonių, trenerių, žaidėjų, teisėjų, kurie populiarino šią sporto šaką, o krepšinio mėgėjų, gerbėjų ir sirgalių būrys sudarytų tūkstantinę minią. Jau šimtmetį Lietuvos krepšininkai garsina mus visame pasaulyje, įkvepia ir suvienija ne vieną kartą. Lieka palinkėti, kad dar ne vieną šimtmetį Lietuvos krepšinis visame pasaulyje būtų mūsų vizitine kortele.
Parodoje eksponuojamos fotografijos, leidiniai, padėkos, apdovanojimai, kuriais pasidalino dabartinis Šiaulių „Šiauliai“ komandos treneris, buvęs Lietuvos vyrų krepšinio vyriausiasis treneris Antanas Sireika ir jo žmona Aurelija Sireikienė. Dėkojame jiems už tai.
Kviečiame apžiūrėti parodą.