1953 m. gegužės 30 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 7.

1953 m. gegužės 23 d. karinės-čekistinės operacijos Jurbarko rajone, Šimkaičių miške metu, panaudojant agentą Vaidilą, buvo sulaikytas Juozas Palubeckis-Simas. Po šešias paras trukusių kankinimų, jis nurodė bunkerio, kuriame slapstėsi Jonas Žemaitis-Vytautas, vietą. Gegužės 30 d. vykdant karinę-čekistinę operaciją Jurbarko rajone, Šimkaičių miške į nelaisvę buvo paimti J. Žemaitis-Vytautas, Elena Palubeckytė-Liudas ir Marijona Žiliūtė-Eglutė.

1953 m. gegužės 30 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 1, l. 17–19.

Ne anksčiau kaip 1953 m. gegužės 30 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 13, l. 88.

[Ne anksčiau kaip 1953 m. gegužės 30 d. ir ne vėliau kaip 1954 m. lapkričio 22 d.]

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, kalinio asmens byla, t. 1, l. 267.

1953 m. gegužės 30 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 4, l. 189-1.

Elena Palubeckytė Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) vidaus kalėjime Vilniuje. 1953 m. spalio 24 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 4, l. 10-1.

Juozas Palubeckis Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) vidaus kalėjime Vilniuje. 1953 m.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 3, l. 139-1.

1953 m. gegužės 23 d. karinės-čekistinės operacijos Jurbarko rajone, Šimkaičių miške metu, panaudojant agentą Vaidilą, buvo sulaikytas J. Palubeckis-Simas. Po šešias paras trukusių kankinimų, jis nurodė bunkerio, kuriame slapstėsi Jonas Žemaitis-Vytautas, vietą. Gegužės 30 d. vykdant karinę-čekistinę operaciją Jurbarko rajone, Šimkaičių miške į nelaisvę buvo paimti J. Žemaitis-Vytautas, E. Palubeckytė-Liudas ir M. Žiliūtė-Eglutė.

Vilnius. 1966 m.

Aleksandro Šestakovo nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-024164.

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro pavaduotojas Leonardas Martavičius.

Nuotrauka tarnybos kortelėje.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 8358.

SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) 4 valdybos 3 skyriaus viršininko pavaduotojas Ilja Počkaj (Илья Почкай), Maskvoje tardęs Joną Žemaitį.

Nuotrauka tarnybos kortelėje.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 10724.

SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) 4 valdybos viršininko pavaduotojas Georgij Utechin (Георгий Утехин), Maskvoje tardęs Joną Žemaitį-Vytautą.

Skelbta: https://shieldandsword.mozohin.ru/personnel/utehin_g_v.htm.

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities valdybos viršininkas Jakov Sinicin (Яков Синицын), vadovavęs Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, kitų partizanų vadų paieškai ir sulaikymui.

Nuotrauka tarnybos kortelėje.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 12231.

Maksim Danilčev (Максим Данильчев), dalyvavęs Jono Žemaičio-Vytauto sulaikymo operacijoje ir jį tardęs.

Nuotrauka tarnybos kortelėje.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 3677.

Nachmanas Dušanskis, dalyvavęs Jono Žemaičio-Vytauto sulaikymo operacijoje.

Nuotrauka tarnybos kortelėje.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 4125.

Georgij Liniov (Георгий Линев), tardęs Joną Žemaitį-Vytauta.

Nuotrauka tarnybos kortelėje.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 61, kartoteka Nr. 41, kortelė Nr. 7735.

J. Vildžiūnas (1907–1989), Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisaras (1944 m.), Kauno, Vilniaus miestų darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų pirmininkas (1951–1953, 1954–1968 m.), Lietuvos SSR vidaus reikalų ministras (1953 m.), Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto (CK) narys (1940–1941, 1953–1964, 1966–1981 m.), LKP CK biuro narys (1953–1954 m.). Būdamas vidaus reikalų ministru, vadovavo Jono Žemaičio-Vytauto, kitų partizanų vadų paieškai ir sulaikymui.

L. Martavičius (1920–1994), Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKVD) operatyvinis įgaliotinis, NKVD Tauragės apskrities skyriaus viršininkas (1940–1941 m.), NKVD Kauno miesto skyriaus 2 poskyrio viršininkas (1944 m.), Kauno miesto skyriaus viršininko pavaduotojas (1944–1946 m.), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro pavaduotojas (1946–1953 m.), vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1953–1954 m.), Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas (1954–1959 m.). Vadovavo Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, kitų partizanų vadų paieškai ir sulaikymui, juos tardė.

I. Počkaj (1910–1995), SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKGB) organų darbuotojas (1931–1941 m.), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2, 2N skyriaus viršininkas (1945–1947 m.), 2N valdybos viršininkas (1947–1948 m.), viršininko pavaduotojas (1948–1951 m.), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministro pavaduotojas (1951–1953 m.), Lietuvos SSR vidaus reikalų ministro pavaduotojas (1953 m.), SSRS MVD 4 valdybos 3 skyriaus viršininko pavaduotojas (1953 m.), viršininkas (1953–1954 m.), Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie SSRS Ministrų Tarybos 4 valdybos 3 skyriaus viršininkas (1954–1956 m.), kovos su Lietuvos partizanais organizatorius.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 1.

1953 m. birželio 25 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, kalinio asmens byla, t. 1, l. 11.

1953 m. gegužės 30 d. sulaikytas J. Žemaitis-Vytautas birželio 23 d. kariniu lėktu nuskraidintas į Maskvą ir patalpintas į SSRS MVD vidaus kalėjimą. Birželio 25 d. pristatytas pas L. Beriją, kuris 1953 m. birželio 26 d. pats buvo suimtas. 1953 m. rugpjūčio 30 d. J. Žemaitis grąžintas į Lietuvos SSR MVD vidaus kalėjimą Vilniuje.

1941 m.

Spaudinys.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, K-P654 (6).

1953 m. liepos 2 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 72, l. 18–19.

Pranešime, skirtame L. Berijos veiklai pasmerkti, A. Sniečkus pripažino, kad sovietų valdžiai ilgą laiką nepavyko suimti „pogrindyje išrinkto Lietuvos prezidento“ J. Žemaičio, piktinosi jį tardžiusio L. Berijos „nacionalistine provokacija“ – siūlymu „su Žemaičio pagalba sukurti pogrindžio nacionalistinę organizaciją“ Lietuvoje.

L. Berija 1953 m. gegužės 8 d. pateikė SSKP CK prezidiumui pažymą apie LKP vadovybės klaidas slopinant Lietuvos ginkluotą tautinį pogrindį, inspiravo SSKP CK prezidiumo 1953 m. gegužės 20 d. nutarimą, apkaltinusį LKP ir jos vadovą A. Sniečkų negebėjimu palaužti partizanų kovą, realios valdžios, kuri priklausė „pogrindyje išrinktam Lietuvos prezidentui“ J. Žemaičiui, neturėjimu. 1953 m. gegužės 30 d. sulaikytas J. Žemaitis-Vytautas birželio 23 d. buvo nuskraidintas į Maskvą, birželio 25 d. pristatytas pas L. Beriją tardymui, rugpjūčio 30 d. grąžintas į Vilnių. SSKP vadovybėje įsiplieskus kovai dėl valdžios, birželio 26 d. L. Berija buvo suimtas, o gruodžio 23 d. sušaudytas.

Vilnius. 1964 m.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 278, b. 579, l. 1.

Ištrauka apie SSRS vidaus reikalų ministro L. Berijos pažymos dėl LKP vadovybės klaidų slopinant Lietuvos ginkluotą tautinį pogrindį rengimą, sovietų saugumo priemones partizanų vadams Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui sulaikyti, J. Žemaičio-Vytauto sulaikymą ir pristatymą pas L. Beriją tardymui. 1953 m. liepos 3 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 1771, ap. 1, b. 3100, l. 186–189.

[Ne anksčiau kaip 1953 m. birželio 23 d.]

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, kalinio asmens byla, t. 1, l. 3–4.

1953 m. liepos 15 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, kalinio asmens byla, t. 1, l. 5.

1954 m. gegužės 10 d. 

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, kalinio asmens byla, t. 1, l. 247.

J. Žemaičiui nebuvo leista pasimatyti su motina, sūnumi ir jo globėja. J. Žemaitis su sūnumi paskutinį kartą matėsi 1948 m. vasarą Tauragės apskrities Batakių valsčiaus Ožnugarių kaime, O. Liubinavičienės seseriai Danutei Žiaunytei jį atvežus vasaroti pas savo tėvus, o su O. Liubinavičiene – 1949 m. partizanų stovykloje Šiaulių apskrities Dukto miške.

1954 m. birželio 7 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 13, l. 421–422.

Tribunolo posėdžio protokole įrašyta, kad paskutiniame žodyje J. Žemaitis pasakęs: „Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga savo ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. [...] Šį sovietų vyriausybės žingsnį aš laikau neteisėtu [...]. Visus pogrindžio, kurio dalyviu buvau, veiksmus, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš manau esant teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova prisilaikytų humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus.“

Uždaras tribunolo posėdis vyko 1954 m. birželio 1–8 d. Vilniuje. 1954 m. birželio 7 d. J. Žemaitis nubaustas mirties bausme – sušaudant. 1954 m. lapkričio 22 d. konvojuotas į Maskvą, kalintas Butyrkų kalėjime, kur buvo sušaudytas 1954 m. lapkričio 26 d.

1954 m. birželio 7 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, kalinio asmens byla, t. 1, l. 250.

Nuosprendis įvykdytas 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos  Butyrkų kalėjime.

1954 m. lapkričio 22 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, kalinio asmens byla, t. 1, l. 267.

Pažyma sudaryta konvojuojant J. Žemaitį į SSRS MVD Maskvos Butyrkų kalėjimą.

1954 m. lapkričio 26 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, kalinio asmens byla, t. 1, l. 269.