1949 m. kovo 29 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 39984, l. 55.

Kotryna Juškienė, Jono Žemaičio sesuo, su vyru, Lietuvos šaulių sąjungos nariu Rapolu Juška ir jų trimis mažamečiais vaikais buvo pripažinti „socialiai pavojingais“ ir 1941 m. birželio 14 d ištremti iš Raseinių apskrities Šiluvos miestelio į Komijos ASSR Kortkero rajoną. Tremtyje K. Juškienė dirbo miško ruošos darbuose, vėliau vaikų darželyje. Iš tremties šeima paleista 1957 m. pavasarį, tačiau į Lietuvą grįžo tik 1963 m.

Iš kairės sėdi: 1. K. Juškienė, 2. Rūta Juškaitė, 3. Rapolas Juška. Už jų stovi iš kairės: 1. Ramojus Juška, 2. Aušra Juškaitė. Komijos ASSR. 1947 m.

Skaitmeninė kopija.

Lietuvos nacionalinis muziejus, RNeg 90.

1949 m. kovo mėn.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 39984, l. 49.

Kotrynos Juškienės, Jono Žemaičio sesers, dukra Aušra su pussesere Laima 1947 m. rugsėjo mėn. pabėgo iš tremties ir grįžo į Lietuvą. Iš pradžių apsistojo Kaune, pas K. Juškienės pažįstamą, po to išvyko į Šiluvą Raseinių apskrityje, kur A. Juškaitę priglaudė krikštamotė mokytoja Antanina Berzinienė. Sovietų saugumas sekė, ar A. Juškaitė nemėgins susisiekti su savo krikštatėviu partizanu Jonu Žemaičiu-Vytautu, bei mėgino panaudoti L. Juškaitę priverčiant legalizuotis jos tėvą partizaną Praną Jušką. Saugumo pinklėms nepavykus, 1949 m. kovo 12 d. jos abi buvo sulaikytos ir grąžintos į tremties vietą. Baudžiamosios atsakomybės Juškaitės išvengė tik dėl to, kad pabėgimo metu abi buvo nepilnametės.

Kaunas. 1946 m. liepos mėn.

Skaitmeninė kopija.

Ingos Stašiūnienės asmeninis archyvas.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. J. L. Žemaitis, 2. Vytis Vabalas. Antroje eilėje iš kairės: 1. O. Liubinavičienė, 2. Česlava Vabalienė. Kaunas. 1946 m.

Ingos Stašiūnienės asmeninis archyvas.

J. L. Žemaitis (1941–2008), 1946 m. mirus motinai, liko be globos. J. Žemaitis-Vytautas paprašė sesers Kotrynos Juškienės draugės Kotrynos Teišerskienės surasti sūnų, jai nepavykus, paprašė pagelbėti savo ryšininkę Niną Nausėdaitę-Rasą, kuri J. L. Žemaitį apgyvendino pas savo motiną Šiaulių apskrities Pavenčių kaime, po to pas savo pažįstamą, 1941 m. suimto kapitono Jono Vabalo žmoną Česlavą Vabalienę Kaune. Vėliau J. L. Žemaitis buvo patikėtas globėjai Onai Liubinavičienei, vaikų darželio Vilkijoje vedėjai, nuomojusiai kambarį Č. Vabalienės bute Kaune. J. L. Žemaitis Liubinavičiaus pavarde gyveno Kaune, Ramygaloje, Radviliškyje, sovietų saugumo buvo nuolat sekamas. Baigęs Kauno politechnikos institutą, dirbo Šiaulių gelžbetonio konstrukcijų gamykloje. 1989 m. susigrąžino Žemaičio pavardę.

Kaunas. Ne anksčiau kaip 1956 m.

Ingos Stašiūnienės asmeninis archyvas.

Nuotrauką N. Nausėdaitė 1993 m. sausio 9 d. dovanojo Jonui Laimučiui Žemaičiui, Jono Žemaičio-Vytauto sūnui.

Kaunas. 1947 m.

Ingos Stašiūnienės asmeninis archyvas.

1949 m. sausio 19 d.

Aušros Juškaitės-Vilkienės asmeninis archyvas.

Kaunas. [1950 m.]

Skaitmeninė kopija.

Ingos Stašiūnienės asmeninis archyvas.

Nuotraukos originalas saugomas Aurimo Andriušio, G. Jašinskaitės sūnaus, asmeniniame archyve.

[Ramygala]. 1954 m.

Ingos Stašiūnienės asmeninis archyvas.

Šiauliai. 1965 m. gruodžio 20 d.

Ingos Stašiūnienės asmeninis archyvas.

1968 m. vasario 20 d.

Ingos Stašiūnienės asmeninis archyvas.

N. Gaškaitė-Žemaitienė (1938–2000), pogrindinės antisovietinės organizacijos „Laisvę Lietuvai“ narė (1957–1958 m.), sovietų saugumo 1958 m. suimta, nubausta 7 m. laisvės atėmimu, kalėdama lageryje susipažino su Joną Žemaitį-Vytautą 1952–1953 m. slaugiusia Marijona Žiliūte. Paleista iš įkalinimo 1965 m. grįžo į Lietuvą, mokėsi Kauno politechnikos institute, dirbo statybos organizacijose ir įstaigose. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo komisijos KGB veiklai tirti narė (1989–1993 m.), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoja (1993–1994, 1997–2000 m.). Monografijos apie Joną Žemaitį-Vytautą „Žuvusiųjų prezidentas“ (1998 m.) autorė, Jono Laimučio Žemaičio žmona.