Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Jankauskas-Demonas, 2. Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, 3. Pietų Lietuvos srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, 4. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbantas Dailidė-Tauras. Antroje eilėje iš kairės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanai: 1. Juozas Palubeckis-Simas, 2. Petras Stankus-Gruodis, 3. Juozas Kiliotaitis-Dagys, 4. Antanas Blažaitis-Zigmas. [Jurbarko apskritis, Šimkaičių miškas]. 1948 m. gruodžio mėn.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 282-1.

Partizanai užfiksuoti vykstant į partizanų vadų susitikimą.

1949 m. vasario 10 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 200.

Posėdyje BDPS pavadintas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiu.

1949 m. vasario 16 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 227.

Žinomi du Deklaracijos egzemplioriai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve. Dokumentas įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Radviliškio rajonas, Minaičių kaimas, Miknių-Petrėčių sodyba. 2010 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.

Bunkeris atstatytas 2010 m.

1949 m. vasario 16 d.

Dublikatas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 11, l. 23.

Iš kairės: Vytautas Sankauskas-Daukantas, 2. apygardos vadas Povilas Morkūnas-Rimantas, 3. J. Žemaitis-Vytautas, 4. Maironio rinktinės vadas Juozas Paliūnas-Rytas, 5. Stasys Satkus-Audronis. [1950–1951 m.]

Skaitmeninė kopija.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

1949 m. liepos 26 d.

Dublikatas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 12. l. 84–88.

1949 m. spalio 10 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 15, l. 159–160.

1949 m. birželio 12 d.

Piešinys.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-5, ap. 9, b. 2, l. 117.

Ženklas patvirtintas LLKS Tarybos 1949 m. rugpjūčio 1 d. posėdyje.

Iš kairės: 1. Vladas Mišeikis-Tarzanas, 2. Bronius Liesis-Naktis, 3. Antanas Liesis-ldenas. 1946 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF3249.

B. Liesis-Naktis (1922–1949), Jono Žemaičio bendražygis, Lietuvos laisvės armijos narys, Jungtinės Kęstučio apygardos štabo pareigūnas, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas (1948–1949 m.), Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas (1949 m.), parengęs LLKS ženklų projektą. Rašė eilėraščius ir Ėglio slapyvardžiu skelbė juos partizanų spaudoje. Žuvo kautynėse su MVD kariuomene 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške.

1949 m. lapkričio 3 d.

Dublikatas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 11, l. 57.

1950 m. lapkričio mėn.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 6, l. 235-2.

A. Ramanauskas (slap. Vanagas, Vytis, Savanoris, Granitas) (1918–1957), Merkinės bataliono vadas (1945 m.), Merkio rinktinės vadas (1945–1948 m.), Dainavos apygardos vadas (1947–1949 m.), Pietų Lietuvos srities vadas ( 1948–1950 m.), LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas (1949–1957 m.), LLKS gynybos pajėgų vadas (1949–1957 m.), kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas (1954–1957 m.). Sovietų saugumo suimtas 1956 m. spalio 12 d. Kaune, sušaudytas 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje.

Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: 1. apygardos štabo Spaudos ir Švietimo skyriaus viršininkas Jonas Juras-Žilvinis, 2. Bronislava Tamulytė-Našlaitė, 3. apygardos B rinktinės štabo viršininkas Juozas Šibaila-Diedukas, 4. Janina Tamulytė-Vaiva. Stovi iš kairės: 1. [Teklė Pipiraitė-Žibutė], 2. Ona Tylienė, 3. [Leonora Juraitė]. [1947–1948 m.]

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF2183.

J. Šibaila (slap. Diedukas, Merainis) (1905–1953), Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės štabo viršininkas, Rytų Lietuvos srities štabo įgaliotinis (1948 m.), laikinai einantis Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Visuomeninės dalies viršininko pareigas (1948–1949 m.), Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko antrasis pavaduotojas, padėjėjas (1949–1953 m.), LLKS Visuomeninės dalies viršininkas (1949–1950 m.), LLKS leidinio „Prie rymančio Rūpintojėlio“ redaktorius, LLKS Visuomeninės veiklos vadovas (1950–1953 m.), LLKS Tarybos prezidiumo III sekcijos (Kalnų srities) vadovas (1952–1953 m.). Žuvo 1953 m. vasario 11 d. Ramygalos rajono Dovydų miške per MGB operatyvinės grupės operaciją užpuolus bunkerį.

Antroje eilėje iš kairės: 3. Ąžuolo būrio vadas Juozas Kumpis-Cvirka, 5. L. Grigonis, 6. rinktinės vadas Pranas Muningis-Žvelgaitis. [1948–1949 m.]

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, N-P1509-1.

L. Grigonis (slap. Danys, Užpalis, Krivis) (1908–1950), Vytauto Didžiojo-Atžalyno rinktinės partizanas (1944–1946 m.), rinktinės štabo viršininkas (1946–1948 m), Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas (1948 m.), Prisikėlimo apygardos vadas (1948–1949 m.), Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys, prezidiumo pirmininko pavaduotojas, prezidiumo sekretorius (1949–1950 m.). Jo bunkeryje, įrengtame Šiaulių apskrities Minaičių kaime, Stasio Mikniaus sodyboje, 1949 m. vasario 10–20 d. vyko LLKS Tarybos posėdžiai. Žuvo 1950 m. liepos 22 d. ties Ariogalos ir Vilkijos rajonų riba Lesčių kaimo apylinkėse, Daugėliškio miške MGB vidaus kariuomenės grupei užpuolus bunkerį.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Aleksas Šniukšta-Aras, 3. Vytautas Sankauskas-Daukantas. Antroje eilėje iš kairės: 1. Kazys Šniukšta-Sakalas, 2. Maironio rinktinės vadas Juozas Paliūnas-Rytas, 3. Prisikėlimo apygardos vadas Povilas Morkūnas-Rimantas, 4. J. Žemaitis-Vytautas. [1950–1951 m.]

Skaitmeninė kopija.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Iš kairės: 1. apygardos vadas Povilas Morkūnas-Rimantas, 2. apygardos štabo viršininkas Jonas Vilčinskas-Algirdas. Ne vėliau kaip 1953 m. gegužės mėn.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 285-1.

P. Morkūnas (slap. Klajūnas, Ežerietis, Drakas, Brizgys, Rimantas) (1920–1953), Jono Žemaičio bendražygis, Žebenkšties (Šerno, Savanorio) rinktinės kuopos vadas (1944–1948 m.), 1946 m. liepos mėn. dalyvavęs kautynėse Pyragių miške, kuriose partizanams vadovavo J. Žemaitis, Prisikėlimo apygardos Povilo Lukšio-Maironio rinktinės vadas (1948 m.), Prisikėlimo apygardos vadas (1949–1951 m.), Vakarų Lietuvos srities vadas (1951–1952 m.), Kęstučio apygardos vadas (1952–1953 m.). Žuvo 1953 m. birželio 19 d. Kelmės rajono Plauginių kaimo apylinkėse susidūrime su MVD agentais-smogikais.

Ne anksčiau kaip 1950 m. liepos 23 d.

Dokumentas rusų kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 25548/3, stebėjimo byla, l. 13–14.

E. Pliupelytė-Zita (1921–2016), Lietuvos SSR mokslų akademijos Fizinės chemijos sektoriaus mokslinė bendradarbė (1948–1950 m.), Prisikėlimo apygardos, Jono Žemaičio-Vytauto ryšininkė (1948–1950 m.). Sovietų saugumo suimta 1950 m. liepos 23 d., kalėjo Dalstroj Kolymos lageryje, ypatingajame lageryje Nr. 5. 1956 m. paleista iš įkalinimo grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijos Biochemijos ir fiziologijos laboratorijoje moksline bendradarbe.

1950 m. gegužės 30 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 55, b. 269, l. 61.

J. Paliūnas (slap. Audra, Rytas, Saulė, Tauras, Rimgaudas) (1915–1952), Jono Žemaičio bendražygis, Lietuvos laisvės armijos narys (nuo 1944 m.), Povilo Lukšio rinktinės vado pavaduotojas (1947 m.), Maironio rinktinės Kudirkos (vėliau – Mindaugo) rajono, tėvūnijos vadas (1948–1949 m.), Maironio rinktinės vadas (1949–1951 m.), Prisikėlimo apygardos vadas (1951–1952 m.), P. Lukšio rinktinės vadas (1952 m.). Žuvo 1952 m. spalio 1 d. Dotnuvos rajone, Padotnuvio kaime per MGB surengtą karinę-čekistinę operaciją užpuolus partizanų slėptuvę.

1952 m. sausio 29 d.

Dublikatas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 55, b. 218, l. 189.

Iš kairės: 1. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės [Vaidoto tėvūnijos vadas] Vincas Daunoras-Ungurys, 2. Pietų Lietuvos srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis, 3. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Kęstučio tėvūnijos vadas Vytautas Garmus-Pavasaris, 4. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) atstovas užsieniui Juozas Lukša-S. Mykolaitis. [1951 m. pavasaris]

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 6, l. 232-3.

S. Staniškis (slap. Antanaitis, Litas, Viltis) (1899–1953), kapitonas, Dainavos apygardos vadas (1945–1946  m.), Pietų Lietuvos srities štabo Operatyvinio skyriaus viršininkas (1946 m.), štabo viršininkas (1946–1947 m.), Dainavos apygardos štabo viršininkas (1947 m. ), Dzūkų rinktinės vadas (1947–1949 m.), LLKS Tarybos narys (1949–1953 m.), Pietų Lietuvos srities vadas (1950–1953 m.), LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas (1952–1953 m.). Žuvo 1953 m. vasario 3 d. Prienų rajono Naravų kaimo apylinkėse, Prienų šile MGB vidaus kariuomenės grupei užpuolus bunkerį.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Juozas Kisielius-Genius, 2. [Kazimieras Ruibys-Inžinierius]. Antroje eilėje iš kairės: 1. apygardos vadas Antanas Bakšys-Klajūnas, 2. Jonas Urbšaitis-Žilius. Trečioje eilėje: 1. Vladas Mišeikis-Tarzanas, 2. Petras Stankus-Gruodis, 3. Juozas Palubeckis-Simas, 4. [Vytautas Slapšinskas]. Jurbarko rajonas, Lapgirių miškas. [1949 m.]

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 284-4.

A. Bakšys (slap. Germantas, Klajūnas, Senis) (1923–1953), Jungtinės Kęstučio apygardos partizanas, Vaidoto rinktinės vadas (1947–1949 m.), Kęstučio apygardos vadas (1949–1951 m.), Vakarų Lietuvos srities vadas (1951–1953 m.), Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas (1952–1953 m.), neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo pogrindžio organizacijos – Vyčių sąjungos steigėjas. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. Kelmės rajono Pužukių kaime per sovietų saugumo surengtą karinę-čekistinę operaciją užpuolus bunkerį.

1952 m. sausio 30 d.

Dublikatas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 11, l. 202.

Jurbarko rajono Šimkaičių miške, Kęstučio apygardos Mindaugo tėvūnijos partizano Juozo Palubeckio-Simo bunkeryje apsistojusį J. Žemaitį-Vytautą 1951 m. gruodžio 8 d. naktį ištiko paralyžius. Jo gydymu ir slaugymu rūpinosi bunkeryje gyvenę J. Palubeckis, jo sesuo Elena Palubeckytė-Liudas, partizanas Juozas Žagaras-Girdenis, nuo 1952 m. balandžio mėn. slaugė medicinos sesuo Marijona Žiliūtė-Eglutė.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Jonas Nuobaras-Lyras (prigulęs), 2. Juozas Kisielius-Genius, 3. apygardos vadas Antanas Bakšys-Klajūnas, 4. Vladas Mišeikis-Tarzanas, 5. Juozas Aksamitauskas-Sakalas (priklaupęs). Antroje eilėje iš kairės: 1. [Juškys]-Aras, 2. Juozas Palubeckis-Simas, 3. Petras Stankus-Gruodis, 4. Juozas Žagaras-Girdenis, 5. Jonas Stoškus-Eimutis. Jurbarko apskritis, Pavidaujo miškas. 1950 m. pavasaris.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 284-2.

J. Palubeckis-Simas (1915–1954), Lietuvos laisvės armijos narys (nuo 1943 m.), Pavidaujo būrio partizanas (nuo 1944 m.), Kęstučio apygardos partizanas, 1948 m. gruodžio – sausio mėn. lydėjęs Pietų Lietuvos srities atstovus į partizanų vadų susitikimą, Vaidoto rinktinės Mindaugo būrio vadas (1951 m.). Nuo 1951 m. vasaros rūpinosi Jono Žemaičio-Vytauto apsauga, jam susirgus – ir jo slauga. Sovietų saugumo 1953 m. gegužės 23 d. sulaikytas, teistas kartu su J. Žemaičiu-Vytautu, Elena Palubeckyte-Liudas ir Marijona Žiliūte-Eglute. Karo tribunolo 1954 m. birželio 7 d. nubaustas mirties bausme, 1954 m. gruodžio 2 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

Antroje eilėje iš kairės: 1. Elena Endrijaitienė, 2. Ona Stasiūnaitienė, 4. Janina Giedraitytė, 5. Juzė Dilienė, 6. Stasė Giedraitienė. Trečioje eilėje iš kairės: 1. Petras Stasiūnaitis, 2. Juozas Endrijaitis. Ne vėliau kaip 1949 m.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 286-5.

E. Palubeckytė-Liudas (1912–2000), Kęstučio apygardos Mindaugo būrio partizanė, nuo 1951 m. lapkričio mėn. slapstėsi kartu su broliu Juozu Palubeckiu-Simu, Jonu Žemaičiu-Vytautu Šarūno tėvūnijos partizanų bunkeryje Jurbarko rajono Šimkaičių miške, slaugė sergantį J. Žemaitį-Vytautą. Sovietų saugumo 1953 m. gegužės 23 d. sulaikyta, teista kartu su J. Žemaičiu-Vytautu, J. Palubeckiu-Simu ir Marijona Žiliūte-Eglute. Karo tribunolo 1954 m. birželio 7 d. nubausta 10 m. laisvės atėmimu. 1956 m. paleista iš lagerio grįžo į Lietuvą.

1946 m. sausio mėn.

Algimanto Mockaus nuotrauka.

Lietuvos fotomenininkų sąjunga, LFS Moc 198.

Marijona Žiliūtė (slap. Eglutė, Daktarytė) (1906–1994), medicinos sesuo, nuo 1945 m. palaikė ryšius su partizanais, buvo Kęstučio apygardos rėmėja, ryšininkė, 1946–1952 m. slapstėsi, gydė partizanus, nuo 1952 m. balandžio mėn. bunkeryje Jurbarko rajono Šimkaičių miške gydė Joną Žemaitį-Vytautą. Sovietų saugumo 1953 m. gegužės 30 d. sulaikyta, teista kartu su J. Žemaičiu-Vytautu, Juozu Palubeckiu-Simu ir Elena Palubeckyte-Liudas. Karo tribunolo 1954 m. birželio 7 d. nubausta 25 m. laisvės atėmimu. Paleista iš lagerio 1960 m. grįžo į Lietuvą.

Jurbarko rajonas, Šimkaičių miškas. 1994 m.

Raseinių krašto istorijos muziejus.

Kasinėjimai vyko 1994 m. Bunkeris atstatytas 1995 m. 1998 m. šalia jo pastatytas paminklinis akmuo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkui generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui atminti.