1945 m.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 55, b. 203, l. 247.

1945 m. kovo mėn. Jonas Žemaitis susitiko su giminaičiu, LLA nariu Petrumi Bartkumi ir LLA vadovybės nariu Algimantu Zaskevičiumi, kovo 31 d. davė priesaiką ir įstojo į LLA narius.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF1300.

P. Bartkus (slap. Sąžinė, Dargis, Mažrimas, Alkupėnas, Žadgaila) (1925–1949), Lietuvos laisvės armijos narys (nuo 1942 m.), partizanas (nuo 1944 m.), Vėgėlės rinktinės štabo Organizacinio skyriaus viršininkas (1945 m.), Žaibo apygardos štabo narys (1945–1946 m.), Jungtinės Kęstučio apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininkas (1946–1948 m.), Prisikėlimo apygardos vadas (1948 m.), Vieningos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizacijos štabo Organizacinio skyriaus viršininkas (1948 m.), Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo sekretorius (1948–1949 m.), Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius ir LLKS gynybos pajėgų štabo Organizacinio skyriaus viršininkas (1949 m.). Rašė eilėraščius ir Alkupėno slapyvardžiu skelbė juos partizanų spaudoje. Žuvo kautynėse su MVD kariuomene 1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio apskrities Užpelkių miške. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko aktu po mirties suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio garbės vardas. 1991 m. palaikai perlaidoti Radviliškyje.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, N-P3726.

J. Čeponis (Ščepavičius) (1909–1948) (slap. Budrys, Tauragis), Lietuvos laisvės armijos narys, Vėgėlės rinktinės vadas (1944–1946 m.), Žaibo apygardos štabo narys (1945–1946 m.), Jungtinės Kęstučio apygardos Žalčio rinktinės vadas (1946–1948 m.). Žuvo 1948 m. sausio 16 d. Raseinių apskrities Ariogalos valsčiaus Pagausančio kaime MGB operatyvinei grupei užpuolus bunkerį.

1935 m. rugsėjo 6 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 933, ap. 3, b. 2977, l. 8.

A. Zaskevičius (g. 1917 m.) (slap. Vasaris, Algimantas, Girėnas, Narimantas, Tautvaiša, Šalna), Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantas, Lietuvos laisvės armijos (LLA) vyriausiosios vadovybės narys (1943–1944 m.), LLA Vilniaus apygardos štabo narys (1944–1945 m.), Vėgėlės rinktinės štabo narys, LLA Vyčio apygardos vadas (1945 m.), Žaibo apygardos štabo narys (1945–1946 m.), laikinai einantis Žebenkšties (Šerno) rinktinės vado pareigas (1946 m.), Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio, kontroliuojamo MGB agentų, Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo 2-ojo skyriaus viršininkas (1946–1947 m.). Sovietų saugumo 1947 m. kovo 11 d. suimtas, užverbuotas agentu-smogiku.

1946 m.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 39190/3, t. 1, l. 87.

J. Jasinevičius-Margis (1918–1972), Lietuvos kariuomenės atsargos jaunesnysis leitenantas, mokytojas, partizanas (nuo 1945 m.), Lietuvos laisvės armijos Kovo apylinkės vadas (1945–1946 m.), sovietų saugumo 1945 m. suimtas, pabėgo, Povilo Lukšio rinktinės vadas (1946 m.), vado pavaduotojas ir I rajono vadas (1946 m.), sovietų saugumo 1946 m. vėl suimtas. Kalėjo Karagandos pataisos darbų lageryje, ypatingajame lageryje Nr. 3 (Dubravlage), nuo 1960 m. buvo tremtyje Intoje Komijos ASSR.

1950 m. sausio mėn.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF131-1.

V. Radzevičiūtė-Dambrauskienė (slap. Birutė, Danutė, Pempė) (1922–1993), Žebenkšties rinktinės, Jono Žemaičio ryšininkė (1946 m.), 1946 m. rugpjūčio mėn. sovietų saugumo suimta, tačiau pabėgo, slapstėsi, buvo Kęstučio, Prisikėlimo apygardų ryšininke (1946–1948 m.), Jono Bulzgio-Klevo būrio partizanė. Saugumo vėl suimta 1950 m., kalėjo ypatingajame lageryje Nr. 3 (Dubravlage). 1956 m. paleista iš įkalinimo grįžo į Lietuvą.

Radzevičių sodyba Raseinių apskrities Šiluvos valsčiaus Antaniškių kaime buvo paramos partizanams ir jų ryšių punktas „Birutės kalnelis“. Marcelė Radzevičienė buvo partizanų rėmėja, jos dukros Aleksandra, Apolonija, Veronika – Žebenkšties rinktinės ryšininkės (1945–1946 m.), sūnus Mykolas – partizanų organizacinio sektoriaus narys. 1946 m. M. Radzevičienė, jos dukros ir sūnus buvo suimti. Aleksandra ir Veronika pabėgo, slapstėsi, tapo Maironio rinktinės partizanėmis.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 41180/3, t. 3, l. 111–112.

1946 m. rugsėjo 21 d. įsteigus Jungtinę Kęstučio apygardą, Šerno (nuo 1946 m. lapkričio 20 d. – Savanorio) rinktinė įsijungė į apygardos sudėtį ir J. Žemaitis-Adomas perėmė vadovavimą rinktinei.

[1946 m. rugsėjo mėn.]

Ingos Stašiūnienės asmeninis archyvas.

1944 m. kovo 16 d.

Ninos Nausėdaitės Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakulteto Mechanikos skyriaus studentės asmens liudijimas. 1945 m. lapkričio 12 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 41897/3, l. 123-4, 123-6.

N. Nausėdaitė-Rasa (1924–2004), Žebenkšties rinktinės (1945–1946 m.), Jungtinės Kęstučio apygardos (JKA), Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) (1946–1947 m.), kontroliuojamo MGB agentų, Jono Žemaičio ryšininkė, rengusi JKA ir BDPS vadovų 1946 m. gruodžio mėn. susitikimą, 1947 m. sausio mėn. pranešusi JKA vadovybei apie partizanų demaskuotą sovietų saugumo agentą Juozą Markulį-Erelį. 1946 m. liepos mėn. mirus J. Žemaičio žmonai Elenai Žemaitienei išvežė jo sūnų Joną Laimutį pas savo motiną į Šiaulių apskrities Pavenčių kaimą, po to – į Kauną pas savo pažįstamą, 1941 m. suimto Lietuvos kariuomenės kapitono Jono Vabalo žmoną Česlavą Vabalienę. Sovietų saugumo suimta 1947 m. vasario mėn., kalėjo Uchtos-Ižemsko pataisos darbų lageryje. Paleista iš įkalinimo 1956 m. grįžo į Lietuvą.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 41180/3, t. 3, l. 66.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF1535.

J. Kasperavičius (slap. Visvydas, Angis, Šilas) (1912–1947), Lietuvos kariuomenės leitenantas, Lietuvos laisvės armijos narys, sovietų saugumo 1945 m. suimtas, tačiau išvaduotas Vėgėlės rinktinės partizanų, Lydžio rinktinės vadas, Jungtinės Kęstučio apygardos vadas (1946–1947 m.). Žuvo 1947 m. balandžio 9 d. Tauragės apskrities Batakių apylinkėse MVD vidaus kariuomenės grupei užpuolus bunkerį. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko 1949 m. vasario 16 d. aktu suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio garbės vardas.

[1947 m.]

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF3177-L1.

1948 m. kovo 14 d.

Valentino Kemėšio asmeninis archyvas.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. [Povilas Mačiulis] (slap. Robertas, Granitas), 2. Bronius Neverdauskas-Papartis, 3. Alfonsas Pakarklis-Kilpa. Antroje eilėje iš kairės: 1. apygardos vadas Jonas Žemaitis-Tylius, 2. Birutės rinktinės vadas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius, 3. apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Petras Bartkus-Žadgaila, 4. Teofilis Pakarklis-Armis. 1947 m. vasara.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 5, l. 5.

1948 m. gegužės 5 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-5, ap. 1, b. 7, l. 1–2.

Iš kairės: 1. apygardos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Antanas Liesis-Tvanas, 2. apygardos vadas Jonas Žemaitis-Tylius, 3. apygardos štabo apsaugos būrio partizanas Jonas Nuobaras-Lyras, 4. apygardos štabo Operacinio skyriaus viršininkas Vytautas Gužas (slap. Kardas, Zigmas), 5. apygardos vado adjutantas Mečys Orlingis-Ričardas. 1947 m.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 5, l. 45.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, N-P1508-1.

R. Jankevičiūtė-Žalnieriūnienė (slap. Ziga, Jurgis, Smala, Migla, Jėga) (1923–2014), Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakulteto studentė, Kęstučio apygardos (1946–1948 m.), Prisikėlimo apygardos (1948 m.), Jono Žemaičio ryšininkė, 1947 m. rudenį surengė J. Žemaičio susitikimą su sūnumi Jonu Laimučiu ir jo globėja Ona Liubinavičiene, perduodavo jai ir sūnui J. Žemaičio laiškus. Sovietų saugumo suimta 1948 m. liepos 26 d., kalėjo Dalstroj ypatingajame lageryje Nr. 5, Sevvostlage. 1956 m. paleista iš įkalinimo grįžo į Lietuvą. 1958 m. baigė Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Medicinos fakultetą, dirbo gydytoja.

E. Grigalavičiūtė (slap. Vida, Dalia, Dženė, Radvilaitė) (1923–2021), Kęstučio apygardos (1945–1947 m.), Prisikėlimo apygardos (1948 m.), Jono Žemaičio ryšininkė. Sovietų saugumo buvo sulaikyta 1947 m. rudenį ir 1948 m. birželio mėn., bet abu kartus pabėgo. Vėl suimta 1948 m. gruodžio mėn., kalėjo Dalstroj ypatingajame lageryje Nr. 5. 1955 m. paleista iš įkalinimo, neleidus grįžti į Lietuvą, apsigyveno Latvijos SSR Jūrmaloje.

B. Grigalavičiūtė-Aldona (1920–1988), Kęstučio apygardos ryšininkė. Sovietų saugumo 1948 m. suimta, kalėjo Berlage, 1957 m. paleista iš įkalinimo grįžo į Lietuvą.

Antroje eilėje iš kairės: 1. apygardos vadas Jonas Žemaitis-Tylius, 2. apygardos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Antanas Liesis-Tvanas, 3. apygardos štabo apsaugos būrio partizanas Jonas Nuobaras-Lyras, 4. apygardos štabo Operacinio skyriaus viršininkas Vytautas Gužas (slap. Kardas, Zigmas). 1947 m.

Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa 22500.

1948 m. lapkričio 18 d.

Nuorašas.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 3377, ap. 58, b. 177, l. 83.

Posėdyje sudarytas naujos sudėties Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumas, laikinai paliekant BDPS pavadinimą, ir Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas (VGPŠ), Jonas Žemaitis-Vytautas paskirtas BDPS vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu ir laikinai einančiu BDPS prezidiumo pirmininko pareigas, Jonas Kimštas-Žygūnas – VGPŠ viršininku, Juozas Šibaila-Merainis – Visuomeninės dalies skyriaus viršininku, Petras Bartkus-Žadgaila – BDPS prezidiumo sekretoriumi. Nutarta parengti pasipriešinimo organizacijos pavadinimo pakeitimo ir statuto projektus. Posėdis vyko Dukto miške Šiaulių apskrities Radviliškio valsčiuje.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Vladas Pečkauskas-Gegužiukas, 2. Albertas Norkus-Starkus, 3. J. Žemaitis-Tylius, 4. Pranas Strainys-Pranciškus, 5. Kazimieras Ruibys-Inžinierius. Antroje eilėje iš kairės: 1. Steponas Venckaitis-Bijūnas, 2. Mečislovas Orlingis-Ričardas, 3. Jonas Nuobaras-Lyras, 4. Aleksas Jurkūnas-Valeras, 5. Aleksas Jucius-Gylys, 6. Aleksas Miliulis-Neptūnas, 7. Antanas Seneckis-Žaibas, 8. Antanas Liesis-Idenas, 9. Petras Bartkus-Žadgaila, 10. Vytautas Gužas-Kardas, 11. Česlovas Remeikis-Plienas. 1947 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF3190.