[1938–1940 m.]

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-30, ap. 1, b. 571, l. 5.

[1941 m. pabaiga–1942 m.]

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF2061/41.

Pirmoje eilėje iš dešinės: 1. Aušra Juškaitė. Antroje eilėje iš kairės: 1. kunigas Povilas Katelė (Katela), 3. J. Žemaitis, 5. K. Teišerskienė. Raseinių apskritis. [1941–1944 m.]

Aušros Juškaitės-Vilkienės asmeninis archyvas.

K. Rašimaitė-Teišerskienė, J. Žemaičio sesers Kotrynos draugė, 1946 m. liepos mėn. pranešė J. Žemaičiui apie žmonos Elenos Žemaitienės mirtį, nuvyko į Kauną sužinoti apie sūnaus Jono Laimučio likimą. Vyras Pranas Teišerskis sovietų saugumo suimtas 1946 m., žuvo Taišeto lageryje. K. Teišerskienė su vaikais Algimantu, Danute 1948 m. ištremta į Irkutsko sritį, likę vaikai Dalia, Eugenijus, Rimantas su senele Kotryna Rašimiene 1953 m. ištremti į Irkutsko sritį. Dukra Dalia Teišerskytė (1944–2023), poetė, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėja.

1937 m.

Vytauto Didžiojo karo muziejus, Fa 19270/8.

S. Zaskevičius (1892–1971), Lietuvos kariuomenės brigados generolas, Lietuvos Nepriklausomybės 1918–1921 m. kovų dalyvis, Lietuvos konsulas Petrograde (1922–1923 m.), Lietuvos krašto apsaugos ministerijos darbuotojas (1924 m.). 1926 m. baigė Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją Prahoje. Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos dėstytojas (1927–1932 m.), Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos dėstytojas (1933–1939 m.), Lietuvos karo atašė SSRS (1939–1940 m.), Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas (1941–1942 m.), Lietuvos antinacinio pasipriešinimo dalyvis, pogrindžio Laisvės šaulių organizacijos steigėjas, įtraukęs į jos veiklą J. Žemaitį. 1945 m. sovietų saugumo suimtas, 1946–1954 m. kalėjo lageriuose, 1955 m. paleistas iš įkalinimo, grįžo į Lietuvą, dirbo mokytoju vidurinėje mokykloje Kaune.  

Kaunas. 1940 m.

Kelmės krašto muziejus, GEK 11145 a.

P. Gužaitis (1907–2001), pasipriešinimo sovietų ir nacių okupaciniams rėžimams dalyvis, 1932 m. baigė Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklą, mokėsi Briuselio aukštojoje karo akademijoje, 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui jos nebaigęs grįžo į Lietuvą, dirbo Karo mokykloje lektoriumi, dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto veikloje, Raseinių apskrities viršininko pavaduotojas, viršininkas (1942–1944 m.), 1944 m. įstojo į Lietuvos vietinę rinktinę, 1944 m. palaikė ryšius su partizanais Juozu Čeponiu, Jonu Žemaičiu. 1948 m. sovietų saugumo suimtas, kalėjo Vorkutos pataisos darbų lageryje, Taišeto lageryje, paleistas iš lagerio nuo 1957 m. buvo tremtyje Irkutsko srityje. Paleistas iš tremties, neleidus grįžti į Lietuvą, 1964 m. apsigyveno Baltarusijos SSR, 1981 m. grįžo į Lietuvą.