Lietuvių kompozitorius, dirigentas, pianistas Konstantinas Galkauskas gimė 1875 m. birželio 4 d. Vilniuje.

Pasak istoriko A. Savko, Galkausko meilė muzikai užgimė vaikystėje, Didžiojoje gatvėje Vilniuje, kur jis augo. Jo tėvas šioje gatvėje turėjo būstą ir restoraną „Palermo“, tad berniukas nuo mažens klausėsi gatvės muzikantų, koncertuojančių tiesiai po jų langais. Tai formavo jo muzikinę klausą ir pasaulėjautą. Muzikos aplinkoje jis augo ir šeimoje – mama grojo fortepijonu, vienas dėdė vadovavo chorui, kitas – orkestrui[1].

Besimokydamas Vilniaus I-ojoje berniukų gimnazijoje, Galkauskas lankė bažnytinio giedojimo pamokas ir giedojo bažnyčios chore. Vėliau įstojo į privačią M. Treskino muzikos mokyklą, tačiau dėl finansinių sunkumų studijų tęsti negalėjo. Nepaisydamas sunkumų, muzikinės veiklos neatsisakė – iki studijų Sankt Peterburge vadovavo geležinkelio tarnautojų chorui ir orkestrui, organizavo koncertus.

Sankt Peterburgo konservatorijoje studijavo pas vieną žymiausių to meto rusų kompozitorių Nikolajų Rimskį-Korsakovą. Studijų metais išsiskyrė dideliu darbštumu ir atsidavimu – už operą „Čigonai“ buvo apdovanotas medaliu, o dėstytojas pasirūpino, kad kūrinys būtų išleistas.

Grįžęs į Vilnių, Galkauskas įkūrė simfoninį orkestrą, kuris dažnai koncertuodavo Bernardinų sode bei kitose miesto vietose. Savo trijų kambarių bute jis įkūrė muzikos mokyklą, kurioje rūpinosi vaikų muzikinio ugdymo sklaida – organizavo nemokamas paskaitas, pamokas. Nors mokyklą dėl finansinių sunkumų teko uždaryti, pedagoginę veiklą jis tęsė namuose, vesdamas privačias fortepijono pamokas.

Vėliau dėstė Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kur mokė groti fortepijonu, vadovavo chorui. Su mokiniais pastatė kelis savo baletus – „Keturi metų laikai“, „Lėlių karalystė“ ir kt. Galkauskas aktyviai dirbo ir aukštajame moksle – Vilniaus valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur skaitė muzikos istorijos ir teorijos, partitūrų skaitymo paskaitas, dėstė fortepijoną, organizavo koncertus, kuriuose pats grojo ar dirigavo.

Žymiausi kūriniai: opera „Čigonai“ (pastatyta 1908 m. Sankt Peterburgo konservatorijoje, Vilniaus miesto teatre), operetė „Laimingas princas“ (pastatyta 1934 m.), baletai vaikams „Motinos šešėlis“ (1930 m.), „Keturi metų laikai“, „Stebuklingas sapnas“, „Lėlių karalystėje“ (visi pastatyti 1935-37 m. Vilniaus lietuvių gimnazijoje), muzikinės komedijos „Amūro malonė“ (1925 m.), „Olimpiada“ (1926 m.), kantatos „Basanavičiaus atminčiai“ ir „Čiurlionio atminimui“ (abi 1927 m.) ir kt., 10 poetinių paveikslėlių simfoniniam orkestrui (1955 m.), styginių kvartetas (1945 m.), 4 siuitos chorui, dainos, romansai, pjesės fortepijonui (Lietuvių liaudies šokiai), dramos ir lėlių spektaklių muzikos. Kūryboje laikėsi rusų klasikų tradicijų, kai kurie kūriniai turi saloniškumo bruožų.

Kompozitorius mirė 1963 m. vasario 20 d., Vilniuje.

1967 m. Vilniuje, ant namo (Pylimo gatvė 20), kuriame gyveno K. Galkauskas, atidengta memorialinė lenta.

Virtualią parodą iš Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomų dokumentų parengė Aistė Pranciulytė.

Šaltiniai:

A. Karaška. „Konstantinas Galkausas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018 m. https://www.vle.lt/straipsnis/konstantinas-galkauskas/

D. Dainienė. „Konstantinas Galkauskas“. 2012–2017 m. https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/konstantinas-galkauskas/

„Vilniaus krašto tarpukario muzikai. K. Galkauskas, J. Sinius, A. Krutulys“. https://ltmkm.lt/muziejus/vilniaus-krasto-tarpukatio-muzikantai-k-galkauskas-j-sinius-a-krutulys/

[1] „Daugiatautis Vilnius vieno kompozitoriaus asmenyje. Konstantinas Galkauskas“. 2023. https://www.bernardinai.lt/daugiatautis-vilnius-vieno-kompozitoriaus-asmenyje-konstantinas-galkauskas/