Įvertink parodą
Parodos
Albumai

Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Leopoldas Dymša.

1919 m. kovo 17 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštas Klaipėdos krašto vyriausiajam komisarui G. J. Petisné dėl Leopoldo Dymšos paskyrimo Lietuvos atstovu Klaipėdos krašte.

1921 m. birželio mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Jonas Žilius.

Kaunas, 1921 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Kazio Griniaus raštas dėl Jono Žiliaus paskyrimo Lietuvos Respublikos atstovu Klaipėdos krašte.

1922 m. sausio mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Matas Šalčius, Lietuvos atstovybės Klaipėdoje 1922–23 m. Spaudos skyriaus vedėjas.

Kaunas, 1921 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Ernestas Galvanauskas, ėjęs ir užsienio reikalų ministro pareigas.

Vienas svarbiausių 1923 m. karinės operacijos Klaipėdos krašte organizatorių, kuravęs Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas


KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Jonas Budrys (Polovinskas). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinio štabo Kontržvalgybos skyriaus vedėjas, atsakingas už karinės operacijos Klaipėdos krašte realizavimą.

[1921 m.]

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

 

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Jono Budrio (Polovinsko) pranešimas „Planai kariškosios akcijos“ Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui.

1922 m. vasario 13 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas


KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai.

Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: antrasis sekretorius Vilius Šaulinskis, antrasis vicepirmininkas Jurgis Lėbartas, pirmininkas Martynas Jankus, pirmasis sekretorius Jonas Vanagaitis; antroje eilėje stovi iš kairės: Komiteto bendradarbiai: lakūnas Steponas Darius, Antanas Ivaškevičius-Aivas (abu Amerikos lietuviai), Komiteto informacijos biuro vadovas Aleksandras Marcinkevičius, žurnalistas Juozas Pronskus.

Nuotrauka daryta jau po Klaipėdos užėmimo.

1923 m. sausio mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Pirmasis oficialus Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto atsišaukimas „Lietuviai, Klaipėdos kraszto Gywentojai!“.

1922 m. gruodžio 22 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto „Manifestas“ gyventojams Klaipėdos krašte.

Šilokarčema (Šilutė), 1923 m. sausio 9 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

 

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Lietuvos šaulių sąjungos vadovybė. Pirmoje eilėje sėdi antras iš kairės – Centro valdybos pirmininkas rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius.

1922–1923 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto atsišaukimas „Broliai Šauliai!“ į Lietuvos Respublikos šaulius dėl ginkluotos paramos sprendžiant krašto klausimą.

Šilokarčema (Šilutė), 1923 m. sausio 7 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Klaipėdiečiai susipažįsta su naujosios valdžios atsišaukimais ir skelbimais.

Klaipėda, 1923 m. sausio mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

KLAIPĖDOS KRAŠTO PRIJUNGIMAS PRIE LIETUVOS

Rinktinės vado Jono Budrio (Jono Polovinsko) ir štabo viršininko Okso (Juozo Tomkaus) įsakymas Nr. 1 Ypatingojo paskyrimo rinktinei.

1923 m. sausio 8 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lt En
Virtualios parodos / Įtraukios istorijos