Romualdas Juknevičius gimė 1906 m. spalio 18 d. (senuoju stiliumi – spalio 5 d.) Sankt-Peterburge (Rusija). 1918 m. Juknevičių šeima grįžo į Lietuvą ir apsistojo Vilniuje. 1919–1921 m. gyveno ir mokėsi Liepojoje (Latvija). 1921–1926 m. mokėsi Kauno aukštesniojoje komercijos mokykloje. Nuo 1926 m. rugsėjo mėn. iki 1927 m. gegužės mėn. studijavo Lietuvos universitete Kaune. 1927 m. buvo priimtas į Čikagos universitetą. 1928 m. iš JAV grįžo į Kauną tęsti mokslų Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, taip pat lankė Balio Sruogos teatro seminarus. 1929–1932 m. mokėsi Kauno vaidybos mokykloje prie Valstybės teatro A. Olekos-Žilinsko surinktame kurse. 1931–1933 m. vaidino Valstybės teatre. 1933–1934 m. Jaunųjų teatro aktorius. 1934–1936 m. stažavosi Maskvos teatruose kaip režisierius. 1936–1939 m. – Valstybės teatro Klaipėdos skyriaus aktorius ir režisierius. 1939–1940 m. – Valstybės teatro Kaune aktorius ir režisierius. 1940–1944 m. jo iniciatyva įsteigto Vilniaus dramos teatro, minimu laikotarpiu veikusio įvairiais pavadinimais, direktorius ir meno vadovas. 1945–1946 m. šio teatro režisierius. 1946–1948 m. – Žemaičių teatro Telšiuose režisierius. 1948–1952 m. – Klaipėdos muzikinio dramos teatro (nuo 1951 m. Klaipėdos dramos teatras) režisierius (1949–1952 m. – vyr. režisierius). 1952–1953 m. – Kauno muzikinio dramos teatro vyr. režisierius. 1953–1963 m. – Lietuvos dramos teatro Vilniuje režisierius. 1955–1959 m. dėstė Lietuvos TSR valstybinėje konservatorijoje, 1962–1963 m. – Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete.

Teatro ir kino aktorius, režisierius Aleksandras Žadeikis gimė 1916 m. kovo 3 d. Kalnėnų kaime (Telšių apskritis). 1939 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1944–1949 m. buvo Žemaičių teatro aktorius, 1949–1981 m. – Klaipėdos muzikinio dramos teatro (nuo 1951 m. Klaipėdos dramos teatras) aktorius. 1952–1977 m. dirbo režisieriumi, nuo 1953 m. nemažai vaidmenų sukūrė kine. Svarbiausi vaidmenys, sukurti teatre: Zolys (Žemaitės „Petro Kurmelio“ inscenizacija, 1945 m.), Makfersonas (K. Simonovo „Rusų klausimas“, 1977 m.), Masalskis (B. Sruogos „Apyaušrio dalia“, 1956 m.), Gajevas (A. Čechovo „Vyšnių sodas“, 1959 m.), Emetas (B. Patriko „Keistuolė misis Sevidž“, 1969 m.), Nikolajus (M. Roščino „Vyras ir žmona ieško buto“, 1976 m.). Svarbiausi vaidmenys, sukurti kine: Dundulis („Aušra prie Nemuno“, 1953 m.), Berkas („Smokas ir Mažylis“, 1975 m.). Pastatymai: Žemaitės apsakymų inscenizacija „Marti“ (1955 m.), „Petro Kurmelio“ inscenizacija (1976 m., vaidino Kupstį), Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės „Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių“ (1961 m.), J. Smūlio „Kiek žingsnių iki mirties“ (1962 m.), Vinco Mykolaičio-Putino „Valdovas“ (1964 m.).

Teatro aktorė Janina Budrikaitė gimė 1918 m. gruodžio 1 d. Šiauliuose. 1938 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, iki 1946 m. mokytojavo. 1946–1949 m. – Šiaulių dramos teatro, 1949– 1951  m. – Kauno jaunojo žiūrovo teatro, 1951–1980 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorė. Vaidmenys: Paukštytė (B. Dauguviečio „Žaldokynė“, 1947 m.), Anita (V. Lacio „Žvejo sūnus“, 1952 m.), Aldona (K. Sajos „Lažybos“, 1954 m.), Ranevskaja (A. Čechovo „Vyšnių sodas“, 1959 m.), Bona (J. Grušo „Barbora Radvilaitė“, 1973 m.), Marta Oven (J. O Nilo „Ana Kristi“, 1979 m.).

Lietuvos teatro ir kino aktorė Vanda Lietuvaitytė gimė 1910 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje. 1930–1933  m. mokėsi Valstybės teatro Vaidybos mokykloje, Boriso Dauguviečio mokinė. 1933–1940  m. Valstybės teatro (1941–1948 m. veikė įvairiais pavadinimais) Kaune, 1948–1949  m. Lietuvos TSR valstybinio dramos teatro, 1950–1953 m. Šiaulių dramos teatro, 1953–1961 m. Klaipėdos dramos teatro aktorė. 1959 m. LSSR nusipelniusi artistė.
1932 m. nusifilmavo pirmajame nebyliame vaidybiniame lietuvių filme „Onytė ir Jonelis“, kur sukūrė pagrindinį Onytės vaidmenį.  Įgarsino pirmą lietuvių lėlių filmą „Storulio sapnas“ (1938 m. rež. Henrikas Kačinskas, Stasys Ušinskas).

Baletmeisteris, pedagogas Juozas Gudavičius gimė 1926 m. gruodžio 15 d. Martyniškyje (Ukmergės rajonas). 1949 m. baigė Vilniaus gimnaziją, 1956–1961 m. – Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute studijavo baleto režisūrą. 1946–1967 m. (su pertrauka) buvo Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ šokėjas ir baletmeisteris. 1950–1957  m. vadovavo Vilniaus universiteto studentų dainų ir šokių ansamblio šokių grupei.
1961–1969 m. dėstė Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje-internate.  Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute įsteigus Choreografijos katedrą 1967–1971 m. buvo jos vedėju. 1971–1975 m. – Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos fakultetų Choreografijos katedros vedėjas. 1975–1995 m. dėstė Lietuvos muzikos akademijos (iki 1992 m. Lietuvos valstybinė konservatorija) Klaipėdos fakultetuose, 1975–1990 m. – Choreografijos katedros vedėjas. 1995–2000 m. dėstė Klaipėdos universitete. Buvo respublikinių dainų švenčių vyriausiasis baletmeisteris, meno vadovas, režisierius, daugelio renginių Klaipėdoje režisierius ir vyr. baletmeisteris. Sukūrė per 40 liaudies ir originalių šokių, jo autorystei priklauso garsusis „Klumpakojis“, „Rezginėlė“, „Viliotinis“ ir kt. Daugelį metų buvo studentų ansamblio „Vėtrungė“ meno vadovas, su kolektyvu koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse. 1976 m. visa J. Gudavičiaus kūrybinė veikla įvertinta Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardu. 1982 m. už pedagoginį darbą J.Gudavičiui pripažintas Klaipėdos universiteto profesoriaus vardas. 1986 m. įteikta Lietuvos TSR valstybinė premija. 2004 m. apdovanotas ordinu Už nuopelnus Lietuvai. 2007 m. suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas. Už nuopelnus meno saviveiklai keturis kartus buvo paskirta Lietuvos kultūros ministerijos ir Juozo Lingio premija.