Rašytoja Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė gimė 1888 m. kovo 2 d. Griežionėlėse (Anykščių rajonas). 1914 m. Petrograde baigė medicinos seserų ir mokytojų kursus. 1915–1918  m. studijavo Maskvos universitete ir Aukštuosiuose moterų kursuose. 1918 m. dirbo Lietuvos reikalų komisariate Maskvoje. Nuo 1919 m. buvo žurnalo „Švietimo reikalai“ redaktorė. Vėliau mokytojavo. Jos pirmieji eilėraščiai, pasirašyti Kunigutės slapyvardžiu, išspausdinti 1904 m. „Lietuvių laikraštyje“. Didžioji rašytojos kūrybinio palikimo dalis – scenos vaizdeliai, apsakymai, eilėraščiai vaikams.  1929–1932 m. menininkė kartu su vyru Antanu Kazanavičium gyveno Klaipėdoje. Uostamiestyje ji parašė kūrinėlius vaikams „Pajūrio pasakos“, „Krintančios snaigės“, „Senis Šaltis“ ir kt.

Klaipėdos krašto rašytoja Ieva Simonaitytė gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų kaime (Klaipėdos rajone). Nelankė mokyklos, mokėsi savarankiškai.

Vertėsi siuvėjos amatu, įsitraukė į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje „Eglė", bendradarbiavo „Tilžės keleivyje" ir kitoje Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje.

1921–1936 m. gyveno Klaipėdoje. Baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. Dirbo Lietuvos konsulate, „Ryto" spaustuvėje, korektore „Prūsų Lietuvių balso" redakcijoje. Nuo 1925 m. dirbo Klaipėdos krašto seimelio raštinėje mašininke ir vertėja.

Nuo 1914 m. bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje. Evutės, Eglaitės, Sesutės slapyvardžiais Klaipėdos krašto laikraščiuose paskelbė eilėraščių, apybraižų, apsakymų. Sukūrė romanus „Aukštųjų Šimonių likimas“ (1935 m.), „Pavasarių audroj“ (1938 m.), „Be tėvo“ (1941 m.), „Vilius Karalius“ (1939 m. – I  t.; 1956 m. – II t.), autobiografinę trilogiją „... O buvo taip“ (1960 m.), „Ne ta pastogė“ (1962 m.), „Nebaigta knyga“ (1965 m.), memuarinę knygą „Gretimos istorijėlės“ (1968 m.), apysaką „Pikčiurnienė“ (1953 m.).

1935 m. įsteigiama Valstybinė literatūros premija Lietuvoje (5 tūkst. litų), kuri 1936 m. paskiriama  I. Simonaitytei už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“.

1978 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos viešajai bibliotekai suteiktas Ievos Simonaitytės vardas.

Rašytoja Liucija (Liūnė) Janušytė gimė 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje. L. Janušytės kūrybinis kelias prasidėjo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kurią ji baigė 1928 m. Vėliau studijavo Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Nuo 1926 m. periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas Marso, Žemaičiokės, Gagrio, Tetos Liūnės ir kitais slapyvardžiais. Išleido feljetonų rinkinius: „Ant ko ir pasirašau...“ (1935 m.), „Važiuojam!“ (1936 m.). Sukūrė satyrinį romaną „Korektūros klaida“ (1938 m.). Parašė apysakas vaikams „Pirmosios dienos“ (1948 m.) ir „Žalioji šeima“ (1950 m.), apsakymų, muzikinę pjesę vaikams „Mes ne du ir ne trys“ (išleista 1951 m.; kompozitorius A. Belazaras). Su J. Mackoniu parašė libretą A. Belazaro operetei „Auksinės marios“ (pastatyta 1955 m.), su A. Prokopavičiumi – komedijų meno saviveiklos kolektyvams: „Lelijų puokštė“ (1957 m.), „Trys šeštadieniai“ (1957 m.), „Amerikos balsas“ (1958 m.). Išvertė A. Fadejevo, I. Ilfo ir E. Petrovo, V. Kočetovo, M. Larnio, N. Dubovo, P. Mirno kūrinių.

Pedagogas, poetas, vertėjas V. Nausėdas gimė 1911 m. liepos 2 d. Žakainiuose (Šilutės rajonas). Į Klaipėdą atvažiavo 1950 m. Pradėjo dirbti Klaipėdos srities bei miesto švietimo skyriuje. Mokytojavo Klaipėdos 1-ojoje vidurinėje (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija), 10-ojoje vidurinėje (dabar Sendvario) mokyklose.

Parašė monografiją „Lietuvių kova prieš germanizaciją Klaipėdos krašto mokyklose XVI-XX a.“, veikalą „Klaipėdos krašto kultūros istorijos bruožai“, vertė F. Šilerio, J. W. Gėtės, H. Heinės ir kt. poetų eilėraščių.

V. Nausėdos eilėraščių rinkinys „Saulėlydžio žaros“ (1991 m.) išleistas po jo mirties.