Kviečiame į trumpą pasivaikščiojimą po svarbiausius pianisto ir kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus gyvenimo miestus, kurie šioje parodoje tapo atskirais skyriais.

Kelionė prasideda Lodzėje – gimtajame mieste, kur pirmą kartą suskambo būsimo kūrėjo vardas.

Toliau – Kaunas. Čia V. Bacevičius vis ryškiau skleidėsi kaip pianistas ir kompozitorius. „Kalbant apie Bacevičių, kaip pianistą virtuozą, tenka pastebėti, kad tai talentingas asmuo, su didele muzikine dovana“, – rašė V. Žadeika dienraštyje „Lietuva“.

Paryžius – miestas, kuriame svajonės įgauna kontūrus. Čia V. Bacevičius gilinosi į kompozicijos meną, o iš tų ieškojimų gimė pirmoji opera „Vaidilutė“. Iki pat gyvenimo pabaigos Paryžius išliko miestu, į kurį traukė mintys, troškimai ir kūrybiniai polėkiai.

Buenos Airės – trumpas, bet reikšmingas sustojimas Pietų pusrutulyje. Čia V. Bacevičius  atsiskleidė kaip virtuoziškas pianistas, sėkmingai koncertuojantis toli nuo Europos krantų.

Ir galiausiai – Niujorkas. Miestas, kuriame viltis ir vienatvė ėjo išvien. Gyvendamas Amerikoje, daugiausia pragyvenimui užsidirbdavo dėstydamas, tačiau širdis vis traukė į sceną – dėl rečitalių jis ne kartą aukojo pedagoginį stabilumą. Likus trejiems metams iki mirties, jis tapo JAV piliečiu. Niujorke nutilo ir jo gyvybės muzika.

Kompozitoriaus, kuriam šiemet būtų sukakę 120 metų, laiškuose girdimas troškimas, kad jo kūriniai ilgai skambėtų, išsipildė, „Post Scriptum“ skyrius byloja – jo muzika gyva ir šiandien, net jam pačiam išėjus.

Parodą rengiant buvo remtasi Onos Narbutienės sudaryta knyga „Vytautas Bacevičius. I Tomas. Gyvenimo partitūra“. Vilnius, 2005 m.

Virtualią parodą iš Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomų dokumentų parengė Aistė Pranciulytė.