Paroda ,,Kauno priemiesčių istorija. Panemunė“ tęsia parodų ciklą apie Kauno priemiesčius. Šioje parodoje – A. Panemunės istorijos šaltiniai, saugomi Kauno regioniniame valstybės archyve. Panemunės miestelio istorija susilaukė visapusiško istorikų ir tyrinėtojų dėmesio, o dabartiniu laiku – ypač tarpukario laikotarpis. Tikimės parodos dokumentais pirmiausia sudominti A. Panemunėje gyvenančius kauniečius.

          Seniausios žinios apie Panemunę siekia XIV a., 1559 m. minimas Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs Panemunės miestelis. XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. 1763 m. Panemunei suteiktos miesto teisės. 1859-1860 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėta bavariško alaus darykla –  pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. XIX a. antroje pusėje Rusijos valdžia išpirko Panemunę Kauno tvirtovės statybai. 1882 -1889 m. čia pastatytas tvirtovės IV fortas. 1895-1899 m. išaugo visas karinis kompleksas, pastatyti 73 kariniai objektai – kareivinės, sandėliai, rūsiai, arklidės, ūkiniai pastatai ir kita. Nutiesti kariniai plentai ir siaurasis karinis geležinkelis. 1913 m. įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas. Panemunė tapo kariniu priemiesčiu. 1916 m. tarp Panemunės ir Šančių  pastatytas medinis tiltas, 1929 m. – gelžbetoninis tiltas. Nuo 1919 m. Panemunėje buvo dislokuotos nepriklausomos Lietuvos 2 artilerijos baterijos, 1922 m. į Panemunę persikėlė Karo mokykla. 1931 m. Panemunė prijungta prie Kauno, o 1933 m. paskelbta kurortu.

          Seniausi šioje  parodoje demonstruojami dokumentai, saugomi Kauno regioniniame valstybės archyve yra Kauno karinės tvirtovės  (I-465) ir Kauno tvirtovės inžinerijos valdybos (I-512) dokumentų fonduose.  Tai  XIX pab. – XX a. pr. Kauno karinės tvirtovės generalinio plano dalys, skirtos lokalizuoti  karinių objektų statybų vietą, bet kartu iliustruoja ir šalia jų esantį Panemunės miestelį.

          Pagrindinė parodos dokumentų dalis yra iš 1920-1940 m. Kauno apskrities Statybos komisijos (F. 17), Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus (F. 218), Kauno miesto pradžios mokyklų inspektoriaus (F. 69), Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus (F. 215), Pasų skyriaus (F. 66), Prof. V.Tumėnienės vaikų TBC sanatorijos, (F. 200), Lietuvos ,, Raudonojo kryžiaus“ sanatorijos  (F. 201)  dokumentų fondų. Tarpukario laikotarpio dokumentai iš Kauno regioninio valstybės archyvo - tai civilinį gyvenimą atspindintys dokumentai. Aukštojoje Panemunėje įsikūrę Lietuvos Respublikos  kariuomenės daliniai ir Karo mokykla buvo pavaldūs LR Krašto apsaugos ministerijai.

          Šioje parodoje pirmą kartą pristatyti dokumentai apie  tarpukariu veikusias pradžios mokyklas: A. Panemunės parapijos pradžios mokyklą, Kauno miesto pradžios mokyklą Nr. 37 ir Kauno miesto pradžios mokyklą Nr. 43 bei jose dirbusius mokytojus.

          Didžiausią eksponuojamų dokumentų dalį sudaro gyvenamųjų namų, vasarnamių ir vilų, sanatorijų, visuomeninės paskirties pastatų projektai, saugomi Kauno regioniniame valstybės archyve.

          Iš kuklaus Kauno karinės tvirtovės apriboto gyvenimo A. Panemunėje tarpukariu kuriasi Laikinosios sostinės kurortas, steigiamos sanatorijos ir kitos sveikatos įstaigos. Šalia nedidelių ir nebrangių vietinių gyventojų statomų namų kyla karininkų ir turtingų kauniečių vasarnamiai ir vilos, kartu su poilsiautojais suteikdami A. Panemunei kitokio – prabangesnio ir modernesnio gyvenimo vaizdą ir sukeldami naujus lūkesčius.

          Panaudota: Visuotinė lietuvių enciklopedija,Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, XVII,  2010