Paroda ,,Kauno priemiesčių istorija. Aleksotas ir Freda“
Kauno regioninis valstybės archyvas tęsia parodų ciklą apie Kauno priemiesčius ir pristato parodą ,,Kauno priemiesčių istorija. Aleksotas ir Freda‘‘.Tradiciškai pirmiausia parodoje siekiame pademonstruoti dokumentus, saugomus Kauno regioniniame valstybės archyve. Parodos partneris yra Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Istoriškai taip jau susiklostė, kad ši Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo kartu su Užnemune atiteko Prūsijai, 1807 m. – Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. Rusijos imperijos sudėtyje – priklausė Lenkijos karalystei, nuo 1837 m. - Augustavo, o nuo 1867 m. - Suvalkų gubernijai. Po pirmojo pasaulinio karo, susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei ir Kaunui tapus laikinąja sostine, prasidėjo miesto plėtra, prijungiant artimiausius priemiesčius. Senoji Aleksoto dalis prie Kauno miesto buvo prijungta 1919 m., likusioji – 1931 m. Šioje parodoje demonstruojami dokumentai iš Kauno miesto savivaldybės Statybos, Pasų, Švietimo, Ūkio skyrių, Kauno apskrities Statybos komisijos ir Mokesčių inspekcijos dokumentų fondų atspindi šio priemiesčio civilinį gyvenimą pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu.
Aleksotas ir Freda tampa Kauno miesto dalimi, jau turėdami išskirtinius objektus, kurie savaime lėmė tam tikrą teritorijos planavimą ir pritaikymą visuomenės poreikiams: tai Fredos dvaras, aerodromas ir kiti aviacijai skirti pastatų kompleksai, buvusios Kauno tvirtovės įtvirtinimai, tvirtovės poreikiams suformuoti keliai ir gatvės. Deja, tarpukario laikotarpiu nepavyko ir nespėta įgyvendinti visų sumanytų projektų.
1922 m. įkurtas Lietuvos universitetas, kuriam 1930 m. suteikiamas Vytauto Didžiojo vardas. Lietuvos universitetas Fredos dvare šalia 1920 m. įkurtos Žemesniosios sodininkystės ir daržininkystės mokyklos 1923 m. įsteigė Botanikos sodą. Botanikos sodui vadovauti ordinarinio profesoriaus pareigoms buvo pakviestas dr. Konstantinas Regelis iš Tartu universiteto. Sodui atiteko dalis dvaro pastatų ir parkas. 1923-1925 m. pastatyti pirmieji šiltnamiai pagal vokiečių firmos iš Drezdeno „Höntch&Co“ projektą.
Broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai 1925 m. padovanojo Lietuvos universitetui nuosavo Vesulavos dvaro 16 ha sklypą, kuriame buvo kuriamas universiteto miestelis. Architektas Mykolas Songaila 1924 m. suprojektavo Lietuvos universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmus, 1926 m. parengė Aleksoto suplanavimo projektą (neįgyvendintas), 1933 m. - universiteto miestelio projektą (nebuvo iki galo įgyvendintas). Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmai atidaryti 1931 m. mokslo metams. Dalis universiteto dėstytojų gavo sklypus ir įsikūrė Fredoje: P. Jodelė, J. ir A. Gravrogkai, A. Purėnas, P. Mažylis, A. Gordevičius, K. Grybauskas, S. Kairys, prof. S. Kolupaila, M. Račkauskas, M. Songaila, P. Juodakis apsigyveno Linksmadvaryje, S. Grinkevičius, F. Butkevičius, A. Maliauskis – Linksmakalnio gatvėje. Aukštosios Fredos dvaro 1924 m. parceliacijos plane 10 žemės sklypų buvo paskirta aviacijos karininkams.
Siekiant palengvinti susisiekimą su miesto centru, 1935 m. buvo įrengtas keltuvas, kurio kelio ilgis - 132, 9 m. Statybos darbus atliko bendrovė ,,Mūras“, vagonus gamino bendrovė ,,Amlit“ , elektros įrengimus sumontavo Berlyno firma AEG, o įranga pagaminta ir sumontuota Šveicarijos bendrovės ,,TheodorBell&Cie. AG Kriens.“
1928 m. Aleksote ir Fredoje veikė 3 pradžios mokyklos su lietuvių dėstomąja kalba ir viena pradžios mokykla - su vokiečių dėstomąja kalba; 1940 m. – 4 pradžios mokyklos su lietuvių dėstomąja kalba ir viena mokykla – žydų tautybės vaikams. Didėjant mokyklinio amžiaus vaikų skaičiui, iškilo būtinybė statyti 6 komplektų pradžios mokyklą. 1934 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą S. Dariaus ir S. Girėno ir J. Damijonaičio g. kampe pastatytas modernus pradžios mokyklos pastatas. Mokyklai suteiktas žymaus pedagogo Juozo Damijonaičio vardas.
Aleksote pastatyti Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos-chemijos instituto rūmai, J. Damijonaičio pradžios mokykla liko tik atvirukuose kaip laikinosios sostinės pasididžiavimo simbolis (1944 m. pastatus susprogdino besitraukianti vokiečių kariuomenė).
Aleksoto ir Fredos gyventojų pastatų projektai atspindi statytojų socialinę padėtį ir galimybes. Sumanymas pademonstruoti žymių žmonių, mokslininkų, aviatorių naujai kuriamą gyvenimą, statant nuosavus namus, nepilnas, nes išliko ne visi dokumentai arba fizinė būklė neleido jų pademonstruoti. Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus ir Kauno apskrities Statybos komisijos dokumentų fonduose dauguma Aleksoto ir Fredos gyventojų statomų namų projektai kuklūs, dažni prašymai remontuoti pastatus ar atidėti senų, nebetinkamų gyventi namų nugriovimą.
Aleksote veikė siaurųjų geležinkelių dirbtuvės, Br. Kamberių lentpjūvės ir malūno kompleksas, stiklo ir kamščių fabrikas ,,Araš‘‘, firma ,Naftprodukt“, Lietūkio elevatorius, cheminis ir dažų fabrikas ,,Merkur“, stiklo fabrikas ,,Aleksotas“, AB ,,Maistas“, Dr. N. Rachmilevičiaus ir M. Freidbergo malūnas ir lentpjūvė, mechaninės dirbtuvės ,,Pramonė“, D. Chasmano mechaninės avalynės ir pakinktų dirbtuvės ir kt. Verslūs gyventojai dažnai keisdavo dirbtuvių paskirtį, patalpų nuomininkai ne visada laiku įsirengdavo įmones ar bandydavo keisti projektus.
Šioje parodoje – tik nedidelė dalis tarpukario Aleksoto ir Fredos istorijos dokumentų, saugomų Kauno regioniniame valstybės archyve.
Parodos partneris – Lietuvos centrinis valstybės archyvas