Zigmas Zinkevičius gimė 1925 m. sausio 4 d. Ukmergės apskrityje, Pabaisko valsčiuje, Juodausių kaime. Tėvai – Petras Zinkevičius (1988–1968; valstietis, sielininkas) ir Marijona (Marcelė) Skapaitė-Zinkevičienė (1898–1993). Šeimoje augo kartu su broliu Stasiu ir seserimi Ona. 1939 m. baigė Ukmergės miesto šešiametę pradžios mokyklą (Nr. 2), 1939–1945 m. mokėsi Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. 1945–1950 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos ir filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą.

     Jo pagrindinės mokslinio darbo sritys – lietuvių kalbos istorija, dialektologija, baltistika. Parašė daugiau nei 65 knygas, per 1 200 straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis. Reikšmingi Lietuvos kalbotyros mokslui yra akademiniai Z. Zinkevičiaus veikalai: „Lietuvių dialektologija“ (1966), 6 tomų veikalas „Lietuvių kalbos istorija“ (1984–1995), už kurį 1995 m. buvo paskirta Lietuvos Respublikos mokslo premija. „Lietuvių asmenvardžiai“ (2008), „Lietuvių kalbos dialektologija“ (1978), 2 tomų „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“ (1980–1981), „Krikščionybės ištakos Lietuvoje“ (2005), „Lietuvių tautos kilmė“ (2005), „Lietuvių tarmių istorija“ (2006) ir daugelis kitų.
     Nepamirštami jo nuopelnai lietuvybės skatinimo ir išsaugojimo veikloje Pietryčių Lietuvoje. Jis parašė daug knygų Vilnijos krašto aktualijoms. Tai „Rytų Lietuva praeityje ir dabar“ (1993) bei „Vilnijos lenkakalbių pavardės“ (2010). Z. Zinkevičius buvo daugelio akademijų narys: nuo 1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus tikrasis narys, nuo 2011 m. – narys emeritas, nuo 1991 m. – Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, taip pat Švedijos karališkosios mokslų akademijos (1982), Norvegijos mokslų akademijos (1991), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1995). Latvijos universiteto (1991), Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1994). Profesorius buvo Lietuvių kalbos draugijos, tarptautinių periodinių leidinių „Baltistika“ ir „Lituanistika“ redakcinių kolegijų narys. Taip pat daugelio premijų laureatas: Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1968), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1977), Herderio premijos laureatas (1994), Kazimiero Būgos premijos laureatas (1995), Nacionalinės mokslo pažangos premijos laureatas (2007). Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1995). Už nuopelnus Lietuvai ir mokslui buvo įteiktas Jotvingių kryžiaus riterių ordino riteris (2008). Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi (2015).