Prof. O. Voverienė rašė, kad 1955 m. prof. Z. Zinkevičius apgynė mokslų kandidato disertaciją „Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai“, kuri sulaukė aukščiausio mokslininkų įvertinimo: oponentai teigė, kad „ši disertacija yra ryškiausias pavyzdys, kaip tarmių faktais galima išsiaiškinti svarbiausias lietuvių gramatikos paslaptis“. 1967 m. akademikas apgynė daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją „Lietuvių dialektologija. Lyginamoji tarmių fonetika ir morfologija“. Mokslininkės teigimu, prof. J. Balčikonis tada kalbėjo: „Institutai to nepadaro, o čia vienas žmogus! Gerai, kad mokinys pralenkia savo mokytoją. Labai gerai, kad imasi tyrinėti gyvosios mūsų kalbos faktus ir tiek daug nuveikia.“ („Universitas Vilnensis“, 2015, vasaris, Nr. 1).

2 skaidrė: Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos-Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybės baigimo diplomas. 1950 m.
3 skaidrė: Lietuvos jūrų jachtklubo dalyvio bilietas-pažymėjimas. 1950 m.

Iš asmeninio Vytauto Zinkevičiaus namų archyvo.

Iš asmeninio Vytauto Zinkevičiaus namų archyvo.

Iš asmeninio Vytauto Zinkevičiaus namų archyvo.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos archyvas, k-4065.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos archyvas, k-4065.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos archyvas, k-4065.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 146-6.

Iš asmeninio Vytauto Zinkevičiaus namų archyvo.

Iš asmeninio Vytauto Zinkevičiaus namų archyvo.

Iš asmeninio Vytauto Zinkevičiaus namų archyvo.

Iš asmeninio Vytauto Zinkevičiaus namų archyvo.

Disertaciją apgynė 1955 m. birželio 24 d.
1957 m. jos pagrindu buvo išleista jo knyga tuo pačiu pavadinimu (Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla. 131 p.).

Disertaciją apgynė 1967 m. gegužės 4 d. savo monografijos „Lietuvių dialektologija: lyginamoji tarmių fonetika ir morfologija“ (Vilnius: Mintis, 1966. 542 p.) pagrindu.

Iš asmeninio Vytauto Zinkevičiaus namų archyvo.