Kaunas, 1929 m. rugsėjo 20 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-099920

1929 m. kovo 26 d.  

1929 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas paskelbė Valstybės radiofono įstatymą, galiojusį nuo sausio 1 d. Radijo taryba buvo panaikinta, o vietoj jos įkurtas valstybinis radijas – Valstybės radiofonas. Jis perduotas Švietimo ministerijos žinion. 1938–1939 m. Radiofonas buvo pavaldus Visuomeninei darbo vadybai, o nuo 1939 m. – Ministrui pirmininkui. Visą šį laikotarpį, taip pat ir vėlesniais okupacijos metais, radijas Lietuvoje veikė kontroliuojamas valstybinės valdžios.

Vyriausybės žinios, 1929, Nr. 296. 

1929–1934 m.

1929 m. kovo 1 d. Valstybės radiofono direktoriumi buvo paskirtas teatro režisierius, pedagogas ir teoretikas Antanas Sutkus. Šias pareigas jis ėjo iki 1934 m. 

1929 m. paskelbus Valstybės radiofono įstatymą radiofonas buvo suvalstybintas. A. Sutkui tapus direktoriumi vienas pirmųjų klausimų, su kuriais jam teko susidurti, buvo cenzūra – Radiofonas buvo įpareigotas iš anksto pateikti cenzoriui visų laidų tekstus. Iš esmės itin didelių rūpesčių cenzoriams Radiofonas nekėlė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-27062

Orkestrui diriguoja – Vladas Motiekaitis.

Kaunas, 1933 m. sausio 1 d.

1929 m. Valstybės radiofonas turėjo 6 tarnautojus. Radiofono orkestre griežė 11 nuolatinių orkestrantų.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-23885

Sėdi iš kairės: P. Vosyliūtė, J. Venclauskaitė, T. Liaugaudaitė, G. Jakavičiūtė, E. Žalinkevičaitė, J. Oškinaitė, N. Jurašiūnaitė, A. Vainiūnaitė, E. Grikevičiūtė, A. Leimantaitė. Pirmoje eilėje stovi: režisierius B. Dauguvietis, Vl. Fedotas-Sipavičius,  K. Juršys, sufleris St. Merčaitis, J. Siparis, direktorius-režisierius A. Oleka-Žilinskas, J. Petrauskas, V. Dineika, antroje eilėje stovi: A. Kupstas, St. Pilka, scenaristas V. Tamaliūnas, St. Petraitis, A. Mackevičius, P. Kondratavičius, H. Kačinskas, P. Kubertavičius ir M. Chadaravičius. 

Kaunas, apie 1930 m.

B. Mirbacho nuotrauka.

Antano Sutkaus vadovavimo Valstybės radiofonui laikotarpiu buvo suvaidinta ir transliuota apie 40 radijo spektaklių. Siekdamas užtikrinti aukštą meninį lygį, jis iš Valstybės teatro aktorių subūrė nuolatinę radijui talkinusių atlikėjų grupę. Joje vaidino Nelė Vosyliūtė, Jadvyga Oškinaitė, Kazys Juršys ir Henrikas Kačinskas ir kiti. Nemažai radijo spektaklių režisavo ir pats A. Sutkus.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-15149

Šiauliai, 1930 m. birželio 16 d.

Valstybei modernėjant, į jos kasdienį gyvenimą skverbėsi naujovės. Viena jų buvo reklama. Radijas tapo greičiausia informacijos sklaidos priemone, todėl reklamuotojai netruko pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis. Valstybinis radiofonas programų pertraukų metu pradėjo transliuoti reklaminius pranešimus.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 51, l. 52

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 51, l. 54

Centre iš kairės: Valstybės tarybos pirmininkas Stasys Šilingas, švietimo ministras Konstantinas Šakenis ir dr. Juozas Tumas-Vaižgantas.

Kaunas, 1930 m. liepos 15 d.

1930 m. Lietuva minėjo kunigaikščio Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines. Svarbiausiu jubiliejiniu įvykiu tapo Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė per Lietuvą. Valstybės radiofono programoje taip pat buvo akcentuojamas Lietuvos valdovo atminimas. Sukakčiai skirtos paskaitos, o Kauno radijo stotis transliavo po Lietuvą keliavusio paveikslo sutiktuves rugsėjo 7 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A067-P330

Kaunas, 1932 m. 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-01161

Kaunas, 20 a. 4 deš.

Kazys Inčiūra buvo vienas geriausiai atpažįstamų  to meto radijo balsų – klausytojai jį pažino dėl išraiškingo savaitės naujienų skaitymo ir deklamavimo manieros, už kurią spaudoje susilaukdavo ir kritikos.

K. Inčiūra gimė 1906 m. rugsėjo 25 d. Kupiškio valsčiuje, Vidagiriuose. Baigęs Valstybės teatro Vaidybos mokyklą buvo pakviestas dirbti į teatrą, tačiau tuo pat metu gyveno ir iš rašytojo honorarų. Nuo 1931 m. rašė specialiai radijui skirtas pjeses. Radiofono direktoriaus A. Sutkaus kviečiamas K. Inčiūra 1934 m. liepos 1 d. tapo radijo darbuotoju, diktoriumi.

Amžininkai K. Inčiūra atsimena kaip žmogų gebėjusį valandų valandas pritraukti žmonių dėmesį be jokio išankstinio pasiruošimo.

1951 m. K. Inčiūra buvo suimtas ir nuteistas kalėti 25 metus Sverdlovsko srities lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1956 metais, mirė 1974 m. Vilniuje.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-08863

Kaunas, 20 a. 4 deš.

Nuo 1926 m. radijo klausytojai galėjo siųsti jiems rūpimus klausimus ir nustatytu laiku išgirsdavo atsakymus laidoje „Radijo paštas”. Tuometiniai vedėjai vyrai sulaukdavo pastabų dėl moters balso trūkumo. 1931 m. pabaigoje iš Valstybės radiofono pasitraukus P. Babickui, į jo vietą buvo priimta Lietuvos universiteto Teisių fakulteto ketvirto kurso studentė Irena Garmiūtė. Jaunoji diktorė iš pradžių dirbo kartu su A. Vabalu, o 1934 m., jam išvykus į Paryžių, eteryje jai talkino K. Inčiūra.

Irena Garmiūtė gimė 1909 m. rugsėjo 12 d. Suvalkų gubernijoje, Augustavo apskrityje. Vaikystės ir ankstyvosios jaunystės metais girdėta vakarų aukštaičių tarmė pirmajai moteriai diktorei padėjo išsiugdyti taisyklingą tartį. 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-08862

Kaunas, 1931–1936 m.

Tuo metu, kai Latvijos ir Estijos radiofonai jau turėjo gerus simfoninius orkestrus, Lietuvos radiofonas dažnai sulaukdavo kritikos. 1931 m. kovo 1 d. orkestro antruoju dirigentu buvo paskirtas kompozitorius Juozas Karosas. Jis ėmė rūpintis orkestro sudėties plėtra. Sudėtingesniems kūriniams atlikti orkestras buvo per mažas, turėjo didžiulį krūvį, išskyrus išeigines ir transliacijų dienas, jis grojo bemaž kiekvieną dieną.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-08864

Kaunas, apie 1930 m. 

Kompozitorius ir dirigentas Juozas Karosas gimė 1890 m. liepos 16 d. Spragučio kaime (dab. Anykščių r.). Nuo pat ankstyvos jaunystės muzikavo prižiūrimas tėvo. Per karą pasitraukė į Rygą, vėliau Latvijos sostinėje baigė konservatoriją, vadovavo chorams, mokytojavo lietuvių mokyklose. 

1930 m. grįžo į Lietuvą, iki 1937 m. dirbo mokytoju, vadovavo draugijos „Šviesa“ chorui, o nuo 1931 m. iki 1936 m. dirigavo Valstybės  radiofono orkestrui Kaune.

J. Karosas didžiąją gyvenimo dalį įvairiomis formomis praleido kartu su muzika. Sukūrė simfoninių, kamerinių, vokalinių kūrinių, muzikos pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrams, kaimo kapeloms. 1981 m. birželio 6 d. mirė Vilniuje.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-23893

Apie 1934 m.

1931 m. gegužės 10 d. iš „Metropolio“ restorano, į kurį buvo nutiestas požeminis telefono kabelis, surengta bandomoji radijo transliacija. Pranešimuose buvo skelbiama, kad jos metu klausytojai girdės „šokių ir kitą linksmo pobūdžio muziką“.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-14481

Berniukas – Eugenijus Karalius.

Kauno apskr., 20 a. 4 deš. 

Antano Mickaus nuotrauka.

Užaugęs Eugenijus Karalius buvo Lietuvos energetikas ir aktyvus buriuotojas. Prasidėjus sovietų okupacijai jis partizanavo Jurbarko miškuose, buvo ištremtas į lagerį ir į Lietuvą grįžo tik po Stalino mirties. Vėliau apsigyveno Kaune, dirbo Petrašiūnų elektrinėje, o 1968 m. baigė Kauno politechnikumą ir įgijo elektros tinklų bei sistemų specialybę. Be profesinės veiklos, E. Karalius buvo aistringas buriuotojas – Elektrėnuose įkūrė jachtklubą, sukūrė jo ženkliuką, o vėliau tapo SSRS aukščiausios kategorijos buriavimo teisėju ir 1980 m. teisėjavo Maskvos olimpinėse žaidynėse. 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 3-01300

1932 m. liepos mėn. 

Pranešime akcentuojamos lietuvių pastangos atgauti Vilnių. Tikinama, kad istoriškai Vilnius visada buvo lenkiškas kraštas, o tarp abiejų valstybių šiai dienai nėra likę jokių santykių.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 2 , l. 87–87 a. p.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 2 , l. 85–86

Kaunas, 1933 m. sausio 1 d.

1933 m. sausio 1 d. Valstybės radiofonas pradėjo veiklą naujose, rekonstruotose ir jo reikmėms pritaikytose patalpose Daukanto g. 12. Dar 1932 m. spalio 11 d. Valstybės radiofono direktorius Antanas Sutkus pasirašė nuomos sutartį su pastato savininkais Kopelmanais, kurie įsipareigojo atlikti kapitalinį pastato remontą.

Studijos įrengimo projektą parengė architektas Aleksandras Stankevičius. Naujosios studijos lubos buvo net 6,3 metro aukščio. Siekiant užtikrinti tinkamas darbo ir transliacijų sąlygas, ant studijos sienų buvo iškabinti užrašai, raginantys laikytis tylos.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-23887

1934 m. birželio 13 d. 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 214, l. 47–54

1935 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 214, l. 10

1935 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 214, l. 30–34

Ukmergės apskr., 1922 m.

1934 m. rugsėjo 1 d. pirmąjį Valstybės radiofono vadovą Antaną Sutkų pakeitė operos solistas Juozas Bieliūnas. Tapęs vadovu, jis daug dėmesio skyrė tam, kad radijas Lietuvoje taptų meno, muzikos ir kultūros sklaidos priemone.

Juozas Bieliūnas gimė 1890 m. gruodžio 17 d. Kraštų kaime, Panemunėlio valsčiuje (dab. Rokiškio r.). Operos dainavimo mokėsi Maskvoje, Petrapilyje, tobulinosi Milane. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, vėliau daug keliavo. 1922–1923 m. vadovavo Valstybės operos teatrui. Praradęs balsą buvo priverstas mesti solisto karjerą. 

Radiofono vadovo pozicijoje atsiskleidė kaip sumanus ir reiklus vadybininkas. Jo iniciatyva 1936 m. pradėjo veikti Klaipėdos radijo stotis, suorganizuota Baltijos valstybių radijo konferencija. Vadovaujant J. Bieliūnui padidintas ir Radiofono orkestras.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-18888 

1936 m. birželio mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 252, l. 16–19

1936 m. kovo 19 d.

Klaipėdos radiofonas reguliarias transliacijas pradėjo 1936 m. gegužės 28 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 303, l. 142

20 a. 3 deš.

1935 m. pabaigoje radiofone dirigentu pradėjo dirbti Balys Dvarionas. Jo iniciatyva buvo sustiprinta orkestro sudėtis – ji išaugo iki 29 muzikantų. 1936 m. kolektyvą sudarė jau 36 orkestrantai. 

Balys Dvarionas gimė 1904 m. birželio 19 d. Liepojoje. Dar vaikystėje pradėjo groti įvairiais instrumentais – smuiku, fortepijonu, pianinu. Visą gyvenimą išlaikęs artimą ryšį su muziką B. Dvarionas 1924 m. baigė Leipcigo konservatoriją, tobulinosi Berlyne, Zalcburge (Austrija). Įgytomis žiniomis dalijosi Lietuvoje: dėstė Kauno muzikos mokykloje, Kauno konservatorijoje, nuo 1949 m. – Lietuvos konservatorijoje Vilniuje.

B. Dvariono sukurta ar jo diriguota muzika skambėjo Valstybės radiofone. Fortepijoninė pjesė vaikams „Nuo kalnelio su rogutėm“ skambėjo ne vienerius metus ir yra įtraukta į Lietuvos radijo įrašų aukso fondą. 1935 m. Juozo Bieliūno kvietimu B. Dvarionas tapo Kauno radiofono orkestro dirigentu, tais pačiais metais pradėtos organizuoti orkestro kelionės į mažesnius miestus ir miestelius. Dalies muzikos istorikų didžiausiu B. Dvarionio ir Valstybės radiofono orkestro nuopelnu laikomi būtent organizuoti simfoniniai koncertai Lietuvos miestuose. Daliai Lietuvos tai buvo pirmoji proga išgirsti gyvą simfoninę muziką.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-059784, 0-107832

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 2, b. 39 , l. 7–12

[1930–1935 m.]

Per pirmąjį radijo veiklos dešimtmetį pranešėja dirbo tik viena moteris – Irena Garmiūtė. Jai išėjus, 1937 m. sausio 4 d. buvo surengtas pirmasis pranešėjų moterų konkursas. Jame panoro dalyvauti 66 kandidatės – studentės, mokytojos ir valdininkės. Buvo vertinama jų tartis, balsas ir kirčiavimas. Konkursą laimėjo 21 metų Irena Oškinaitė. 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 631, ap. 7, b. 13830 , l. 5

[1938 m.]

J. Miežlaiškio nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-14521

Kaunas, 1938 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A086-P205

Kalba skautas iš Latvijos. Už jo stovi Lietuvos skautų šefo pavaduotojas Jurgis Alekna, dešinėje sėdi Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija Smetoniene. 

20 a. 4 deš.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-56689

Kaunas, 1938 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A048-P188

1938 m. spalio 26 d.

Akcijos tikslas buvo nuteikti tautą artėjantiems prezidento rinkimams.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 303, l. 84–84 a.p.

Iš dešinės 3 – Didžiosios Britanijos pasiuntinys Lietuvoje Tomas Hildebrandas Prestonas (Thomas Hildebrand Preston).

Kaunas, 20 a. 4 deš.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-56646

Iš dešinės: Olga Radvinauskienė, dukra Valerija ir Jonas Radvinauskas.

Kaunas, 1937 m.

A. Jasvoino nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-32189 

1938 m. gruodžio 2 d. 

Milžiniška susidomėjimo radiju banga pasiekė beveik kiekvieną Lietuvos gyventoją. Gyventojų skaičiai, kurie namuose turėjo vienokią ar kitokią radijo įrangą, kasmet didėjo kartais. 

Radijo imtuvais buvo galima atrasti ne tik radijo stočių dažnius, bet taip pat ir pagauti kito prietaiso bangas. Taip buvo sudaryta galimybė radijo bangomis palaikyti ryšius su užsienio valstybių gyventojais. 

Tarpukaryje tai buvo dar niekur negirdėtas fenomenas, kuris iš esmės sukūrė naują socializacijos formą, visai panašiai, kaip mes dabar bendraujame socialiniuose tinkluose. Natūralu, kad tai iššaukė ir tarpusavio pykčius – bangų dažniais susisiekę skirtingų valstybių gyventojai ėmė provokuoti tarpusavio konfliktus, kildavo didžiausi apsižodžiavimai dėl skirtingų nuomonių. Tokias tendencijas pastebėjusi Lietuvos trumpųjų bangų radijo mėgėjų draugija ėmė kalbėti apie šią naują iškilusią problemą.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 303, l. 51

Kaunas, 1939 m.

Nuo 1933 m. Centralinis statistikos biuras pradėjo skelbti radijo abonentų statistiką. Tais metais Valstybės radiofonas turėjo 17 305 abonentus, o 1939 m. jų skaičius išaugo iki 77 562. 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-56250

Gaižiūnai, Jonavos valsč., 1939 m. birželio 25 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-01541

Prie pianino kairėje koncertmeisterė-akompaniatorė Nadežda Dukstulskaitė. Pirmame plane dešinėje sėdi radiofono simfoninio orkestro dirigentas Juozas Karosas,  kairėje – dirigentas Vladas Motiekaitis. 

Kaunas, 1933–1940 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-06884

1939 m. spalio 29 d.

Pasirašius SSRS–Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį, 1939 m. spalio 10 d. Vilniaus kraštas vėl buvo prijungtas prie Lietuvos. Spalio 28 d. į miestą įžygiavo lietuvių kariuomenės įgulos, o jau 29 d. Valstybės radiofonas ištransliavo pirmąją žinutę: „Kalba Vilnius. Dabar yra 18 valandų. Pradedame pirmąją transliaciją iš Vilniaus radiofono studijos – Lietuvos sostinėje Vilniuje.“ 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-12851