1925 m. 

1920 m. rugsėjo 4 d. Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame pasitarime pritarta siūlymui Kaune statyti naują radijo stotį, skirtą visuomenės reikmėms. Buvo numatyta, kad stotis veiks 800–10 000 m bangų diapazone ir turės 100 m aukščio anteną.

Netrukus projekto įgyvendinimą perėmė Susisiekimo ministerijos Paštų, telegrafų ir telefonų valdyba. Iš pradžių ketinta įsigyti Vokietijos bendrovės „Telefunken“ pagamintą radijo stotį, tačiau šio sumanymo atsisakyta dėl didelių išlaidų.

1921 m. rugpjūtį buvo svarstomi keturių bendrovių pasiūlymai: Vokietijos „Telefunken“ ir „Lorenz“, Jungtinės Karalystės „Marconi“ bei Prancūzijos SFR (Société Française Radio-Électrique). Lietuvos Vyriausybė pasirinko mažiausią kainą pasiūliusią Prancūzijos bendrovę SFR.

Sutartis su ja pasirašyta 1923 m. spalio 29 d. Bendrovė įsipareigojo radijo stotį Kaune pastatyti per tris su puse mėnesio, tačiau jos įrengimas užtruko, ir Lietuva naujosios stoties sulaukė tik po beveik trejų metų.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-08856

20 a. 4 deš.

Kleopas Gaigalis gimė 1879 m. rugsėjo 25 d. Utenos valsčiuje, Užpaliuose. Mokėsi Petrapilio elektrotechnikos institute ir ten 1905 m. įgijo inžinieriaus išsilavinimą. Po Lietuvos valstybės atkūrimo ir 1923 m. prasidėjusių Kauno radijo stoties statybų buvo paskirtas jos viršininku. Principingas inžinierius atsisakė pasirašyti radijo stoties priėmimo aktą, nes buvo nustatyti prancūzų firmos SFR stoties įrengimo trūkumai. 1926 m. balandžio 26 d. jis buvo atleistas iš pareigų.

Tarpukario laikotarpiu K. Gaigalis stoties viršininko pareigas ėjo du kartus – 1923–1926 ir 1930–1934 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A073-P0597

1925 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 391, ap. 4, b. 1692, l. 4–5 a.p.

Kaunas, 20 a. 3 deš.

1926–1930 m. radijo stočiai vadovavo Aukštųjų karo technikos kursų Radijo kabineto vedėjas Alfonsas Jurskis.

Alfonsas Jurskis – inžinierius, radiotechnikos pradininkas Lietuvoje, Kauno radijo stoties viršininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, docentas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-19544

1927 m.

1926 m. birželio 12 d., šeštadienį, 19 valandą, eteryje nuskambėjo pirmieji lietuviški šaukiniai: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“. Taip prasidėjo reguliariosios radijo transliacijos Lietuvoje. Pranešėjas pasveikino klausytojus, perskaitė Švietimo ministerijos sveikinimą ir paskelbė keletą ELTA naujienų. Vėliau įvairiomis kalbomis buvo kartojamas stoties šaukinys ir kviečiami atsiliepti visi, girdintys transliaciją.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-08857

20 a. 3 deš.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-08860

1928–1929 m. 

Petras Biržys Lietuvoje išgarsėjo Pupų Dėdės pseudonimu. Debiutinį pasirodymą Radijo studijoje P. Biržys surengė praėjus vos keletui dienų po pirmųjų nuolatinių radijo transliacijų 1926 m. Nuo 4 dešimtmečio pradžios sekmadieniais iš šventadieniais vesdamas laidą „Pupų dėdės pastogė“ grojo armonika, sekdavo pasakas, pasakodavo linksmas istorijas.

Petras Biržys gimė 1896 m. gruodžio 22 d. Anykščių valsčiuje, Liudiškių kaime. Pirmojo pasaulinio karo metais mokėsi lietuvių Voronežo gimnazijoje. 1918–1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Vėliau užsiėmė švietėjiška veikla: dirbo Alavos, Pagėgių, Radviliškio mokyklose, studijavo Lietuvos universitete, 1931 m. redagavo žurnalą „Radijo bangos“, 1935 m. savo lėšomis pradėjo leisti humoro ir satyros žurnalą „Pupų dėdė“. 

P. Biržys daug laiko praleido keliaudamas Brazilijoje, Urugvajuje, Argentinoje ir JAV, kur lankė lietuvių išeivių kolonijas, koncertavo.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 383, ap. 10, b. 120, t. 1, 2 a. p.

20 a. 3–4 deš.

Garsūs Lietuvos tarpukario muzikantai broliai Moišė ir Leiba Hofmekleriai gimė Vilniuje. Kilę iš kelių kartų muzikų šeimos grojo pramoginę muziką Vilniuje, Suvalkuose. Lietuvai netekus Vilniaus krašto kartu su šeima broliai persikėlė į Kauną. Vyresnysis brolis Moišė buvo smuikininkas, vadovavo Hofmeklerio bei „Metropolio“ orkestrams. Leiba grojo klavišiniais, buvo gerai žinomas akademiniame pasaulyje.

1926 m. liepos 1 d. (kitais duomenimis rugpjūčio 7 d.) radijas transliavo pirmąjį koncertą, kurį surengė M. Hofmekleris. Vėliau broliai koncertuodavo Radiofone solo ir duetu, o nuo 1939 m. Leiba tapo Kauno radiofono orkestro dirigentu.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-57597

1926 m. liepos 5 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 1, l. 5 a.p.–7

1927 m.

1927 m. sausio 5 d. Paštų, telegrafų ir telefonų valdyboje įvykusiame susisiekimo, švietimo ir užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikime aptarta radijo programos būklė. Visi sutarė, kad programą būtina plėsti ir gerinti jos kokybę. Po poros mėnesių Ministrų kabinetas prie valdybos įsteigė Radijo tarybą, kuriai buvo pavesta rūpintis radijo programų rengimu.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 923, ap. 1, b. 590, l. 262–262 a.p.

Vilnius, [1958 m.]

E. Šiško nuotrauka.

Aleksandras Kačanauskas gimė Kaune, jo muzikiniai gabumai atsiskleidė dar vaikystėje, kai Juozas Naujalis pakvietė jį giedoti Kauno katedros chore ir mokė vargonuoti.

A. Kačanauskas aktyviai dalyvavo šalies kultūriniame gyvenime – dėstė Kauno muzikos mokykloje ir konservatorijoje, vadovavo chorams, prisidėjo prie Dainų švenčių organizavimo bei lietuviškos operos plėtros. Nuo 1927 m. jis rūpinosi Kauno radiofono muzikinėmis programomis, skatindamas lietuviškos muzikos sklaidą per radiją.

Jam buvo patikėta prižiūrėti Kauno radijo stoties programos muzikinę dalį. Numatyta kas savaitę transliuoti po du kamerinės bei vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertus, taip pat dvi operas iš Valstybės teatro. Viena savaitės programos valanda buvo skirta lietuvių liaudies, lengvajai ir šokių muzikai. Be to, planuota transliuoti įvairių tautų muzikos koncertus.

Koncertuose buvo numatyta ir deklamacinė dalis, kurioje dramos aktoriai skaitytų literatūros kūrinius, o rašytojai pristatytų savo kūrybą. Tikėtasi, kad iki 1927 m. balandžio 22 d. bus reorganizuotas radijo orkestras.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-084254

Kaunas, 1926 m. rugsėjo 12 d.

I. Girčio nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-071092

Radijo bangas sklindančias iš Kauno buvo galima pagauti visoje Europoje, dalyje Amerikos, Azijos, Afrikos žemynų.

Kaunas, 20 a. 3 deš.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-08858 

1926–1927 m.

Nuo 1924 m. veikiantys radijo imtuvai buvo privalomai registruojami. Tais pačiais metais priimtas Radijo tarifo įstatymas, kuriuo įvestas radijo abonentinis mokestis – už asmeninį imtuvą reikėjo mokėti 100 litų per metus. 1924 m. užregistruoti 7 radijo imtuvai, o 1926 m. jų skaičius išaugo iki 323.

Be sveikinimų ir džiaugsmo dėl galimybės girdėti lietuvišką žodį, klausytojai reiškė pastabas dėl radijo stoties transliuojamos garso kokybės, abonentinio mokesčio ir teikė pasiūlymus dėl programų sudarymo.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 4 , l. 2–4 a.p.

Paryžius, 1934 m.

E. Marcovičiaus meninė fotografija.

Petras Babickas gimė 1903 m. gegužės 12 d. Panevėžio valsčiuje, Laukminiškiuose. Baigęs mokyklą gimtajame mieste mokslus tęsė Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas). Studijuodamas istoriją ir literatūrą kartu bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose – „Lietuvos aide”, „Trimite”, „Žiburėlyje” ir kt. Nuo 1926 m. gruodžio 6 d. pradėjęs dirbti radijuje, P. Babickas tapo jo veidu – programų kūrėju, laidų vedėju ir organizatoriumi. 1927 m. kovo 16 d. P. Babickas buvo priimtas etatiniu radijo stoties ekspeditoriumi-vertėju. Faktiškai jis ėjo Radiofono programų vedėjo pareigas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-099906

1927 m. vasario–kovo mėn.

Speciali radijo programa vaikams pradėta transliuoti 1927 m. sausio 23 d. Jos metu buvo sekamos pasakos, legendos ir padavimai, skaitomos rašytojų kūrinių ištraukos. Šios laidos netruko išpopuliarėti ir buvo mėgstamos tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Iš pradžių šią laidą vedė P. Babickas, o nuo 1928 m. ją papildė ir Pupų Dėdės pasirodymai, kurie linksmino klausytojus.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 5 , l. 1, 12, 13, 29, 29 a. p., 30

[1930 m.]

Pirmąjį lietuvišką vaidinimą Kauno radijo stoties klausytojai išgirdo 1927 m. kovo 4 d. Tąkart per radiją buvo transliuota Liudo Giros poema „Beauštanti aušrelė“, skirta J. Basanavičiui atminti. Vaidinimą režisavo karininkas Vladas Braziulevičius, o tekstą skaitė jis pats ir jo vadovaujami Karių teatro aktoriai. Pirmąjį radijo spektaklį parengęs Karių teatras vėliau buvo nuolat kviečiamas dalyvauti radijo programose ir vaidinti prie mikrofono.

Iki 1948 m., kai pradėta įrašinėti į magnetofono juostą, visos radijo transliacijos buvo tiesioginės.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A073-P0031

Karaliaučius, 1927 m. kovo 25 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 2 , l. 31

1927 m. balandžio 26 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 5 , l. 26

Šiauliai, [1928 m.]

Radijo programose buvo apstu įvairaus turinio paskaitų. Dėl didėjančios paklausos, daugelį kartų radijuje buvo transliuojami pranešimai, kuriuose buvo mokoma kaip pasigaminti radijo imtuvus namų sąlygomis. Radijo imtuvai tuo metu buvo brangus malonumas, todėl namų gamybos aparatai susilaukė didelio susidomėjimo. Tokio tipo radijo pranešimų dėka daugelyje Lietuvos gyventojų namuose atsirado įvairūs radijo imtuvai, kurie padėjo mėgautis transliuojamomis radijo programomis.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-05227

Kupiškis, [1930 m.]

Juozo Karazijos nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 4-04635

1928 m. gegužės 27 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 2, b. 24 , l. 1–8 a. p.

1928 m. birželio 16 d. 

Per visą Radijo studijos istoriją tarp aktyviausių jo bendradarbių buvo blaivybės puoselėtojai. Lietuvos katalikų blaivybės draugija rūpinosi radijo paskaitų lektorių paieška ir reguliariai organizavo blaivybės savaites.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 15, l. 239–239 a. p.

Kernarvonas (Velsas), 1928 m. liepos 13 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 2 , l. 4–4 a.p.

1928 m. rugpjūčio 24 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 15, l. 2

Kaunas, [1930 m].

Alfonsas Vabalas gimė 1909 m. sausio 15 d. Kybartuose. Pirmojo pasaulinio karo negandas išgyveno pasitraukęs į užsienį. 1918 m. sugrįžęs į Lietuvą susidomėjo radijo transliacijomis, o po dešimtmečio – 1928 m. – studijuodamas teisę įsidarbino Kauno radiofone. Vienas pirmųjų laidos vedėjų pasižymėjo žemu ir sodriu balsu bei raiškia dikcija. 1934 m. A. Vabalas išvyko į Paryžių gilinti teisės žinių. 1940 m. Vokietijai okupavus Prancūziją sugrįžo į Lietuvą. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje įsitvirtinus sovietams, A. Vabalas tapo partizanu. 1948 m. būdamas sužeistas ir nenorėdamas pasiduoti okupantų kariuomenei, A. Vabalas nusišovė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-23891

[Vilfranšas], 1952 m.

Antano Liutkaus nuotrauka.

Vincas Rastenis – aktyvus spaudos bendradarbis, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Gimė 1905 m. spalio 16 d. Zarasų apskrityje, Juozapinėje. Lietuvos universitete (nuo – 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) studijavo matematiką, vėliau – teisę. Nuo 1928 m. gegužės 1 d. Vincas Rastenis pradėjo dirbti sekretoriumi-korespondentu, bet iš tiesų jis buvo pirmasis radijo reporteris: rinko informaciją iš įvairių valstybinių įstaigų ir skelbė per radiją. Dėl menko atlyginimo V. Rastenis dirbo tik iki lapkričio 1 d. Į darbą Radiofone grįžo 1930 m. ir jame dirbo iki 1933 m. rengdamas įvairią vidaus informaciją bei spaudos apžvalgas. Palikęs Radiofoną toliau tęsė teisės mokslus Vienoje. 1940 m. sovietų buvo suimtas ir kalintas iki 1941 m. Birželio sukilimo. 1944 m. pasitraukęs į vakarus toliau aktyviai dirbo žiniasklaidoje ir leidyboje.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-48012

1928 m. spalio 9 d. 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 15, l. 135–136

1928 m. lapkričio 2 d. 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 15, l. 90

1928 m. gruodžio 13 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 15, l. 38

1928 m. gruodžio 13 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 15 , l. 39

1928 m. gruodžio 22 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 964, ap. 1, b. 15, l. 21

Alytus, 1929 m.

Marijono Daujoto šeimos albumas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A180-P042