Kompozitorius, pedagogas, profesorius Jurgis Karnavičius gimė 1884 m. gegužės 5 d. Kaune, teisininko Lauro Karnavičiaus šeimoje. Dėl tėvo darbo sąlygų šeima tais pačiais 1884 m. persikėlė į Vilnių. 1895–1903 m. J. Karnavičius mokėsi Vilniaus I vyrų gimnazijoje. 1902–1903 m. žiemą M. Treskino Vilniaus muzikos mokykloje lankė harmonijos pamokas, 1903 m. išvyko į Rusiją, kur 1910 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos dainavimo klasę, 1912 m. –  konservatorijos M. Šteinbergo kompozicijos klasę.

1913–1914 m. ir 1918–1927 m. J. Karnavičius dėstė Sankt Peterburgo konservatorijoje, profesorius (1919 m.). Nuo 1923 m.  vadovavo choro klasei. Dalyvavo ir 1925–1926 m. buvo vadovu Šiuolaikinės muzikos asociacijoje. J. Karnavičius buvo vienas pirmųjų lektorių Sankt Peterburge, tariančių įžanginį žodį prieš koncertą, paaiškindamas kūrinius ir pristatydamas kompozitorius, puiki jo iškalba dar labiau traukė klausytojus.

1914 m. J. Karnavičius buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, 1916–1918 m. vokiečių paimtas į nelaisvę. Į Lietuvą grįžo 1927 m., apsigyveno Kaune,  kur 1927–1933 m. griežė altu Valstybės teatro orkestre. Iki 1941 m. Kauno konservatorijoje (iki 1933 m. – Valstybės Muzikos mokykla) dėstė teorines disciplinas, profesorius (1938 m.). Kaune parašė svarbiausius ir reikšmingiausius sceninius kūrinius – operas „Gražina“ (1933 m.), „Radvila Perkūnas“(1937 m.), baletus „Baroko“ (1938 m.), „Apsišaukėlisׅ“ (1940 m.), „Jaunimas šoka“ (1941 m.). Baletai nebuvo pastatyti. Operos tapo vienomis pirmųjų lietuviškų operų muzikos istorijoje.

Kompozitorius sukūrė 2 kantatas („Užugirio pasaka“, 1934 m., „Švyturio sargas“, 1935 m.), simfonines poemas („Ulalume“, 1917 m., „Ovalinis portretas“, 1927 m.),  keturis styginius kvartetus ( I – 1913 m., išleistas 1916 m., II – 1917 m., išleistas  1928 m., III – 1928 m., išleistas 1969 m., IV – 1925 m.) ir kt. Redagavo Miko Petrausko operą „Eglė žalčių karalienė“, instrumentavo ir sukūrė įžangą Česlovo Sasnausko kantatai „Broliai“. Minėtuosius styginių kvartetus 2020 m. Valstybinis Vilniaus kvartetas įrašinėjo pagal Suomijos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos įrašų leidyklos „Ondine“ užsakymą. Pirmasis ir antrasis kvartetai „Ondine“ buvo pavadinti kaip „Du XX amžiaus kamerinės muzikos perlai“.

                      1933 m. J. Karnavičiui suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordino medalis.

Jurgis Karnavičius mirė 1941 m. gruodžio 22 d. Kaune. Palaidotas Kauno senųjų kapinių stačiatikiams skirtoje vietoje (dabar – Ramybės parkas). Po šių kapinių uždarymo J. Karnavičiaus palaikai 1959 m. perkelti į Petrašiūnų kapines.

ŠALTINIAI:

„Virtualioje scenoje – retenybė: J. Karnavičiaus kvartetai“, 2020, internetinė prieiga in: https://www.bernardinai.lt/virtualioje-scenoje-retenybe-j-karnaviciaus-kvartetai/;

„Jurgis Karnavičius“, internetinė prieiga in: https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/karnavicius/

„J. Karnavičiaus opera „Radvila Perkūnas“ atkeliauja į Vilnių“, internetinė prieiga in: J.Karnavičiaus opera „Radvila Perkūnas“ atkeliauja į Vilnių | Kultūra | 15min.lt