LLMA. F. 148, ap. 1, b. 797, l. 1.

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 797, l. 3.

Tėvai man buvo geri, mane mylėjo, ir aš juos labai mylėjau.

                                                                                           Jurgis Gaižauskas

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 775, l. 3.

Tėvas buvo muzikalus žmogus, mokėjo skambinti mandolina, o motina labai mėgo dainuoti. Viską pamiršęs klausydavausi, kaip tėvas skambina kokį senovinį valsą. Matydamas mano polinkį muzikai, tėvas ir mane ėmė mokyti skambinti mandolina. Besimokydamas gimnazijoje susiviliojau smuiku ir jau nuo to laiko nenorėjau būti nei inžinieriumi, nei matematiku, nei vaistininku, kaip tėvas siūlė. Turėdamas maždaug dvylika-trylika metų, buvau visiškai apsisprendęs tapti muziku. Mano mokytojas Domas Andrulis jau trečioje klasėje mane priėmė į orkestrą ketvirtuoju smuiku.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Jurgis Gaižauskas

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 554, l. 1–1a.

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 775, l. 2.

Jurgis Gaižauskas – vairuotojas, močiutė Liudvika Gaižauskienė, tėvas Jurgis Gaižauskas, broliukas Anatolijus Gaižauskas

Griežta buvo močiutė. Mane skaityti mokė. Liepė kartą raides išmokti. O aš, žinoma, užsispyriau ir neišmokau. Tada ji atnešė ubago maišelį, užkabino ant peties ir išvarė į gatvę, sakydama: „Eik ubagaut“. O man – kokie ketveri ar penkeri metai. Dabar juokas, o tada ašarų buvo... Netoli tenuėjau, bijojau, kad manęs kaimynų vaikai nepamatytų...

                                                                                                                                                                                                                                                                       Jurgis Gaižauskas

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 775, l. 1.

J. Gaižauskas – pirmoje eilėje pirmas iš kairės.

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 783, l. 1.

Pirmas iš kairės iš trijų vidurinėje eilėje – Jurgis Gaižauskas.

Visada buvau sportininkas. Žaidėme kvadratą, gerai čiuožiau, o nuo 1937 metų sudarėme stiprią krepšinio komandą ir ėmėme treniruotis. Krepšinį taip pamėgau, kad ir dešimties vaikų norėjau dėl to, kad būtų visa komanda. Ne apie šeimyninį ansamblį svajojau, o apie šeimyninį krepšinį – kad galėtume rungtyniauti penki prieš penkis! Tik štai visi ne vienu metu augo, tai teko su visais paeiliui žaisti.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Jurgis Gaižauskas

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 785, l. 1.

Centre sėdi Kazys Matiukas, šalia jo – Jurgis Gaižauskas, stovi iš dešinės antras Saulius Sondeckis.

Mums gyvenant Alytuje, nors man tebuvo kokie šešeri metai, didžiai pamėgau dūdų orkestrą. Kai tik išgirsdavau iš tolo orkestro gaudesį, taip ir lėkdavau, nesvarbu, basas ar apsiavęs. Labai pavydėjau šauniems muzikantams, gebantiems išraityti tokias vingrias melodijas, apsikarsčiusiems žvilgančiais instrumentais. Kad taip man kuris duotų dūdą papūsti! Labai jau traukė kuo greičiau imti groti pačiam.

Baigęs vidurinę mokyklą Telšiuose, 1940 metais įstojau į Kauno konservatoriją.

                                                                                                                                                                                                                                                                                      Jurgis Gaižauskas