LLMA. F. 148, ap. 1, b. 776, l. 1.

Į koncertą – visada dviese su Zosele, neatsiejama viso gyvenimo vargų ir laimės bičiule. Ši pora – visiems gerai pažįstama, todėl Zofiją įprasta vadinti ne Gaižauskiene, o tik Zosele iš gilių simpatijų abiem, kaip gulbinams susiporavusiems visam gyvenimui.

                                                                                                                                                                                                                                                                             Margarita Dvarionaitė

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 777, l. 1.

Mes abu mokėmės vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijoje Telšiuose. Čiuožinėjome čiuožykloje ir aš griūdamas ne tik susižeidžiau koją, bet ir perplėšiau kelnes. Tu be kvapo bėgai atnešti adatos... Ir „prisisiuvau“ prie tavęs visam gyvenimui. Atvažiavau pas tave iš Vienos į Bartho miestelį prie Baltijos jūros. Susituokėme trečią dieną po karo – 1945 metų gegužės vienuoliktą.

                                                                                                                                                                                                                                                                                             Jurgis Gaižauskas

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 776, l. 2.

Zoselė skleidžia šilumos ir gerumo spindesį, o Jurgelis – amžiną giedrumą. Sunku jį įsivaizduoti nepatenkintą savo buvimu, šypsenos potekstėje – visada humoras ir geranoriškumas

                                                                                                                                                                                                                                                                                  Margarita Dvarionaitė

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 776, l. 4.

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 776, l. 5.

Mama buvo tėčio vaikystės meilė. Jiedu visada visur buvo kartu. Mamytė buvo protinga ir gudri moteris, mokėjo išsaugoti šeimą ir visiems mums įdiegti tikrąsias, dorovingas ir esmines vertybes.

                                                                                                                                                                                                                                                                     Alvydė Gaižauskaitė-Rimeikienė

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 796, l. 6.

Buvau ir esu laiminga moteris, nes vyras mane myli ir gerbia. Visą gyvenimą visur kartu einame, važiuojame, net ir tada, kai vaikelius vieną po kito gimdžiau. Juk anais laikais būdavo nemadinga su žmona šventėse dalyvauti. O mes per visas šventes, visus koncertus būdavom šalia vienas kito...

                                                                                                                                                                                                                                                                                        Zofija Gaižauskienė

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 796, l. 5.

Žmona Zofija Trakų rajono „Galvės“ liaudies kaimo kapeloje dalyvauja. Aš diriguoju, o ji būgną muša. Be žodžių suprantame, jaučiame vienas kitą. Tas jausmas, ritmas „užkrečia“ visus muzikantus, jis veikia net publiką. Vieni kitus palaikom, įkvepiam, dvasiškai praturtinam.

                                                                                                                                                                                                                                                                                       Jurgis Gaižauskas

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 1067, l. 3.

Darželio auklėtojos specialybę turinčiai Gaižauskienei, ikimokyklinio auklėjimo įstaigoje taip ir neteko dirbti. „Namie visą vaikų darželį turėjau“, – sakė Zoselė.

LLMA. F. 148, ap. 1, b. 554, l. 10–10 a.