Bartininkų miestelio herbas. 1998–1999 m. LLMA. F. 793.

 Bartininkų mietelio vėliavos variantas. 1999 m. LLMA. F. 793.  

 Bartininkai istorinio herbo neturėjo. Herbo auksiniame skyde vaizduojamas lokys ir bitės primena, kad vietovės gyventojai vertėsi bitininkyste. Miestelio pavadinimas kilęs iš medaus kopinėjimo (liet. bartininkas, bartninkas  drevinės bitininkystės bitininkas).

Batakių miestelio herbas. 2006 m. LLMA. F. 793.

Batakių miestelio vėliava. 2006 m. LLMA. F. 793.

Batakiai istorinio herbo neturėjo. Herbo skyde vaizduojamas juodas lokys yra paimtas iš Žemaitijos herbo, raudona (kruvina) kuoka – vienas iš žemaičių kovos ginklų, liepsnojanti skydo papėdė simbolizuoja kančias, kurias patyrė šio krašto gyventojai kovodami už laisvę.

Daujėnų miestelio herbas. 2003–2004 m. LLMA. F. 793.

Daujėnų miestelio vėliavos variantas. 2003 m. LLMA. F. 793.

Daujėnai istorinio herbo neturėjo. Herbo skyde vaizduojamos ienos sietinos su miestelio pavadinimo liaudiška etimologija (daug ienų), apyniai –  su aludaryste.

Dieveniškių miestelio herbas. 2005–2006 m. LLMA. F. 793.

Dieveniškių miestelio vėliava. 2006 m. LLMA. F. 793.

Dieveniškės istorinio herbo neturėjo. Herbo mėlyno fono skyde vaizduojamos dvi perpintos pasagos simbolizuoja darnų, įvairių tautybių miestelio gyventojų bendravimą.

Dubingių miestelio herbas. 2013–2014 m. LLMA. F. 793.

Dubingių miestelio vėliava. 2013–2014 m. LLMA. F. 793.

Dubingiai istorinio herbo neturėjo. Herbo skyde pavaizduota raudona kunigaikščio karūna  sidabriniame lauke, virš žalio trikalnio, simbolizuoja čia buvusią vieną iš seniausių Lietuvos gyvenviečių bei pilį, įėjusią į Vilniaus miesto gynybinę sistemą.

Gelvonų miestelio herbas. 2015 m. LLMA. F. 793.

Gelvonų miestelio vėliavos variantas. 2015 m. LLMA. F. 793.

Gelvonai istorinio herbo neturėjo. Gelvonų herbe akcentuojami švč. Mergelės Marijos simboliai – mėlyno fono skyde vaizduojami rožės žiedai ir geltonas pėdos pėdsako kontūras. Pėdos simbolis siejamas su švč. Mergelės Marijos apsilankymo vieta – Gelvonų Pliaterių koplyčioje saugomas švč. Mergelės Marijos pėdos akmuo, ant kurio apsireiškusi Dievo Motina įspaudė pėdą.

Klovainių miestelio herbas. 1996–1997 m. LLMA. F. 793.

Klovainių miestelio vėliavos variantas. 1997 m. LLMA. F. 793.

 Klovainiai istorinio herbo neturėjo. Herbo auksiniame skyde vaizduojamas šėlstantis žirgas sietinas su miestelio vardo kilme – žirgo „kloniojimosi“.

Krakių miestelio herbo variantas. 2011 m. LLMA. F. 793.

Krakių miestelio herbo variantas. 2011 m. LLMA. F. 793.

Krakių miestelio vėliava. 2011 m. LLMA. F. 793.

Krakės istorinio herbo neturėjo. Herbo auksiniame skyde ant raudono rato stovintis juodas gandras sietinas su miesto vardo kilme, herbe vaizduojamas ratas yra šv. Kotrynos Aleksandrietės atributas. Miestelyje išlikęs vienintelis Lietuvoje kotryniečių vienuolynas.

Kriukų miestelio herbas. 2002–2005 m. LLMA. F. 793.

Kriukų miestelio vėliavos variantas. 2006 m. LLMA. F. 793.

Kriukai istorinio herbo neturėjo. Herbo raudoname skyde vaizduojama kryžius saulutė – kalvystės simbolis, siejamas su Kriukais, kurių apylinkės nuo seno garsėjo kalvystės tradicijomis.

Krosnos miestelio herbas. 2002 m. LLMA. F. 793.

Krosnos miestelio vėliavos variantas. 2002 m. LLMA. F. 793.

Krosna istorinio herbo neturėjo. Herbo skyde pavaizduota gervė primena greta esantį Žuvinto biosferos rezervatą, alebarda – Krosnos bažnyčios patrono Šv. Mato atributas.

Kvėdarnos miestelio herbas. 1999–2000 m. LLMA. F. 793.

Kvėdarnos miestelio vėliava. 1999–2000 m. LLMA. F. 793. 

1792 m. kovo 20 d. Lietuvos – Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Kvėdarnai suteikė Magdeburgo miesto teises ir herbą – šventojo Kazimiero atvaizdą.

Lygumų miestelio herbas. 1996–1999 m. LLMA. F. 793.

 Lygumai istorinio herbo neturėjo. Herbo sidabriniame skyde vaizduojamas juodas gaidys, iškvepiantis raudoną liepsną, simbolizuoja derlingą Lygumų žemę bei neramią istoriją.

Nemunaičio miestelio herbas. 1998–1999 m. LLMA. F. 793.

Nemunaičio miestelio vėliava. 1998–1999 m. LLMA. F. 793.

1792 m. kovo 19 d. Lietuvos – Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Nemunaičiui suteikė Magdeburgo teises ir herbą –  šv. Kazimieras, dešinėje rankoje laikantis auksinį kryžių, kairėje – žalią lelijos šakelę su trimis sidabriniais žiedais.

Pašvitinio miestelio herbas. 1994–2006 m. LLMA. F. 793.

Pašvitinio miestelio vėliavos variantas. 2006 m. LLMA. F. 793.

 Pašvitinys istorinio herbo neturėjo. Herbo juodame skyde vaizduojami apyniai ir auksinis kablys simbolizuoja miestelio ryšį su žemės ūkiu ir aludaryste.

Pumpėnų miestelio herbas. 2012–2013 m. LLMA. F. 793.

Pumpėnų miestelio vėliava. 2013 m. LLMA. F. 793.

 Pumpėnai istorinio herbo neturėjo. Herbo skyde vaizduojami dobilo lapai simbolizuoja žemdirbystę, o stilizuotas kalnas – Basųjų karmelitų Karmelio kalną.

Pušaloto miestelio herbas. 2008–2011m. LLMA. F. 793.

Pušaloto miestelio vėliava. 2008 m. LLMA. F. 793.

Pušalotas istorinio herbo neturėjo. Herbo skyde vaizduojamos stilizuotos pušys simbolizuoja apylinkėse augančias pušis, auksinė švč. Mergelės Marijos monograma simbolizuoja Dievo Motiną, pasak legendos nuo gyvatės įkandimo apsaugojusią merginą.

Raguvos miestelio herbas. 2000–2001 m. LLMA. F. 793.

Raguvos miestelio vėliava. 2000–2001 m. LLMA. F. 793.

 Raguva istorinio herbo neturėjo. Herbo raudoname skyde vaizduojamas liejantis vandenį šv. Florijonas primena miestelio centre stovinčią šv. Florijono skulptūrą.

Rozalimo miestelio herbas. 1995–1996 m. LLMA. F. 793.

 Rozalimas istorinio herbo neturėjo. Herbo sidabriniame skyde vaizduojami trys varpai simbolizuoja prieš II pasaulinį karą Rozalimą garsinusius varpus.

Saldutiškio miestelio herbas. 2002 m. LLMA. F. 793.

Saldutiškio miestelio vėliavos variantas. 2002 m. LLMA. F. 793.

Saldutiškis istorinio herbo neturėjo. Herbo mėlyname skyde kyla gyvybę, derlingumą, kūrybingumą ženklinanti sidabrinė elnio galva, vietoj ragų turinti dvi sidabrines pušų šakas su auksiniais kankorėžiais – drąsos, ryžto ir sėkmės simbolį.

Saločių miestelio herbas. 2011–2012 m. LLMA. F. 793.

Saločių miestelio vėliavos variantas. 2012 m. LLMA. F. 793.

Saločiai istorinio herbo neturėjo. Herbo mėlyname skyde vaizduojama pergalės deivė, primenanti istorines kovas, vykusias Saločiuose, bei sidabrinė banguota juostelė simbolizuojanti Mūšos upę, prie kurios krantų yra įsikūręs miestelis. 

Skaistgirio miestelio herbas. 2004 m. LLMA. F. 793.

Skaistgirio miestelio vėliava. 2005 m. LLMA. F. 793.

 Skaistgiris istorinio herbo neturėjo. Herbo žaliame skyde pavaizduoti penki auksiniai uosio lapai simbolizuoja šioje teritorijoje buvusią neįžengiamą girią.

Surviliškio miestelio herbo variantas. 2011m. LLMA. F. 793.

Surviliškio miestelio vėliavos variantas. 2011 m. LLMA. F. 793.

Surviliškis istorinio herbo neturėjo. Surviliškyje gyveno ir yra palaidotas garsus kryždirbys Vincas Svirskis. Herbo žaliame skyde vaizduojamas V.Svirskio kryžiaus fragmentas.

Šaukėnų miestelio herbas. 1998–1999 m. LLMA. F. 793.

Šaukėnų miestelio vėliava. 1999 m. LLMA. F. 793.

 Šaukėnai istorinio herbo neturėjo. Herbo mėlyname skyde vaizduojamas Šaukėnų švč. Trejybės bažnyčios šventoriaus vartų motyvas.

Veiverių miestelio herbas. 2004 m. LLMA. F. 793.

Veiverių miestelio vėliava. 2004 m. LLMA. F. 793.

 Veiveriai istorinio herbo neturėjo. Herbo skyde vaizduojama pelėda  primena Veiveriuose buvusį lietuvybės židinį, mokytojų seminariją, trikalnis – Skausmo kalnelį, supiltą pokario rezistentų kovoms atminti.

Veliuonos miestelio herbas. 1992–2000 m. LLMA. F. 793.

Veliuonos miestelio vėliava. 2000 m. LLMA. F. 793.

 1500 m. L.D.K. Aleksandras Jogailaitis Veliuonai suteikė Magdeburgo miesto teises, 1507 m. Lietuvos – Lenkijos valdovas Žygimantas II Vilniuje jas patvirtino, 1580 m. Lietuvos – Lenkijos valdovas Steponas Batoras suteikė Veliuonai naujas privilegijas ir miesto herbą – auksinį karpį su trimis sidabriniais vilko dantimis ir raudonais pelekais.

Žąslių miestelio herbas. 1999 m. LLMA. F. 793.

Žąslių miestelio vėliava. 1999 m. LLMA. F. 793.

1792 m. sausio 12 d. Lietuvos – Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Žąsliams suteikė Magdeburgo miesto teises ir herbą – auksinį kviečių pėdą, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės – laisvė“).