Virtualios parodos / Įtraukios istorijos |

Įtraukioji istorija

Valstybingumas, teisė ir politika

Sekmadienio rytas. Už lango – apsnigti daugiabučių stogai, apšerkšnijusios gatvės ir lėtai bundantis miestas. Iš spintos ištraukiamos pirštinės, kepurės, storos striukės – ruduo jau seniai primena žiemą. Ant sienos kabantis plėšomas kalendorius rodo 1992-ųjų spalio 25-ąją.

Vis dar gyvename Vandens beždžionės metais, tačiau per televizorių jau dažniau girdėti kalbos apie artėjančius Vandens gaidžio metus. Astrologai dalijasi patarimais: esą pasirinkus tinkamą spalvą per Naujuosius, ji gali atnešti pinigų. Tik ne visai aišku – kokių pinigų? Valstybėje dar cirkuliuoja „žvėreliai“, o litai pasirodys tik kitais metais.

Sekmadienis įprastai reiškia turgų. Iš buto sandėliuko iškeliauja viskas, ką galima parduoti: kasetės, žaislai, indai, kramtomoji guma, turkiški saldainiai. Kelias veda į Gariūnų turgų. Tačiau šis sekmadienis kitoks. Į turgų važiuojama kaip visada, bet po to laukia dar viena, ne mažiau svarbi kelionė – į rinkiminę apylinkę. Šalyje vyksta pirmieji oficialūs demokratiniai rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas po Lietuvos Nepriklausomybės Akto priėmimo, Data – 1990 m. kovo 11 d. Fotografijos autorius – Paulius Lileikis. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Nuolatinė politinė įtampa pasiekė aukščiausią tašką

1992-ieji buvo pasirinkti neatsitiktinai. Atkuriamasis Seimas, dvejus metus dirbęs nuolatinės politinės įtampos sąlygomis, buvo pasiekęs ribą – net posėdžiauta atskirai. Galiausiai gimė kompromisas: 1992 m. liepos 9 d. paskelbta, kad rinkimai vyks spalio 25-ąją, kartu su referendumu dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Iškelimas vienmandantėje anketa. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 32, ap. 1, b. 37, l. 181

Kandidato anketa. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 32, ap. 1, b. 37, l. 181

Mišri rinkimų sistema

Buvo nuspręsta taikyti mišrią rinkimų sistemą. 71 Seimo narys turėjo būti renkamas vienmandatėse apygardose, dar 70 – pagal proporcinę sistemą, rinkėjams balsuojant už partijų sąrašus. Visoje Lietuvoje veikė 2028 rinkimų apylinkės – pasirinkimo, atrodė, netrūko.

Rinkėjas galėjo rinktis iš net 17 partijų ir politinių judėjimų:

Sąjūdžio koalicija – sąrašo pirmuoju numeriu – Vytautas Landsbergis.
Lietuvos sandrauga (LS) – sąrašo pirmuoju numeriu – Stanislavas Babičius.
Lietuvos laisvės lyga (LLL) – sąrašo pirmuoju numeriu – Antanas Terleckas.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – sąrašo pirmuoju numeriu – Aloyzas Sakalas.
Visuomeninis politinis judėjimas „Lietuvos laisvės sąjunga” (VPJ „Lietuvos laisvės sąjunga”) – sąrašo pirmuoju numeriu – Vytautas Šustauskas.
Lietuvos centro judėjimas (LCJ) – sąrašo pirmuoju numeriu – Mečys Laurinkus.
Lietuvos lenkų sąjunga – sąrašo pirmuoju numeriu – Ryšard Maceikianec.
Krikščionių demokratų ir Lietuvos tautinio jaunimo „Jaunoji Lietuva” (jaunalietuvių) sąjungų susivienijimas „Už vieningą Lietuvą” – sąrašo pirmuoju numeriu – Kazys Bobelis.
Lietuvos judėjimas „Černobylis” (LJ „Černobylis”) – sąrašo pirmuoju numeriu – Rimantas Kutra.
Lietuvos liberalų sąjunga – sąrašo pirmuoju numeriu – Vytautas Radžvilas.
Lietuvos patriotų sąjunga (LPS) – sąrašo pirmuoju numeriu – Augustinas Algirdas Intas
Lietuvos Respublikos Tautos pažangos judėjimas (TPJ) – sąrašo pirmuoju numeriu – sąrašo pirmuoju numeriu – Rolandas Paulauskas.
Lietuvos tautininkų sąjunga (LTS) ir Nepriklausomybės partijos (NP) sąrašas – sąrašo pirmuoju numeriu – Rimantas Smetona.
Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos demokratų partijos jungtinis sąrašas – sąrašo pirmuoju numeriu – Povilas Katilius.
Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) – sąrašo pirmuoju numeriu – Algirdas Mykolas Brazauskas.
Visuomeninis politinis judėjimas „Už socialinį teisingumą” (VPJ „Už socialinį teisingumą”) – sąrašo pirmuoju numeriu – Jonas Mačiukevičius.
Lietuvos nuosaikiųjų judėjimas (LNJ) – sąrašo pirmuoju numeriu – Eugenijus Gentvilas.

Sociologų apklausos viltingai nuteikė dešiniąsias politines jėgas. Liepos mėnesio duomenys rodė, kad Sąjūdžio koaliciją palaikytų apie 50,1 proc. rinkėjų, LDDP – 27 proc., LSDP – 14,1 proc., Liberalų sąjungą – 5,7 proc., Centro judėjimą – 1,7 proc., o kitas partijas – dar mažesnė dalis visuomenės*. Vis dėlto ateitis pasirodė atvira ir nenuspėjama.

Rinkiminėse skrajutėse skambėjo tokie šūkiai: „Mes siekiame, kad nebūtų beteisių, mes siekiame, kad nebūtų beturčių”, „Mes siekiame gerovės visiems”, „Socialdemokratai – trečioji jėga Seime!”, „Sąjūdžio koalicija – taip!”

*Tuskenis, E. Rinkiminė kampanija bus arši. Atgimimas. 1992, Nr. 33, rugpjūčio 24, p. 3. 71

Sociologai apie Seimo rinkimus. Atgimimas. 1992, Nr. 33, rugpjūčio 24, p. 6.

Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 32

Spalio 25-ąją Lietuva balsavo ne tik už Seimą, bet ir už Konstituciją. Rinkimuose dominavo dešiniosios politinės organizacijos, o rinkimų dieną viena iš balsuotojų taip išreiškė savo lūkesčius renkamai valdžiai: „Pagerinti Lietuvos politiką ir ekonomiką, jeigu bus išrinkti geri, sąžiningi žmonės.“

Rinkimai į LR Seimą. Žmonės balsuoja. Fotografijos autorius – Viktoras Kapočius. Data – 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-128522

Lapkričio 15 d. įvyko antrasis rinkimų turas. Lapkričio 25-ąją darbą pradėjo naujai išrinktas Seimas, kuriame absoliučią daugumą įgijo Lietuvos demokratinė darbo partija.