Uždarai gyvenęs Vilniaus Gaonas (1720–1797) garsėjo tuo, kad buvo visiškai paniręs į šventraščius ir bene atsisakęs kitos veiklos. Langines laikė užsklęstas, kad neblaškytų gatvės vaizdai ir garsai, labai mažai miegojo ir retai kada išeidavo iš namų. Bendruomenė jam skyrė išlaikymą, nors Elijas ben Saliamonas nėjo ir nesiekė jokių oficialių pareigų. Gaonas daug dėmesio skyrė hebrajų kalbos studijoms ir nuodugniam Talmudo pažinimui. Nėra žinoma kaip atrodė Vilniaus Gaonas, jam esant gyvam nebuvo išspausdintas nei vienas jo darbas ir jam tai nerūpėjo. Šiandien vieninteliai liudininkai iš XVIII a., kuomet išminčius gyveno, yra surašymai, juose minimas Vilniaus Gaonas ir jo šeima.
Nors gyveno per porą žingsnių nuo Didžiosios sinagogos, joje lankėsi vos kelis kartus. Vilniaus Gaono vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę, o Didžioji sinagoga tapo jos simboliu.