2023 metais sukanka 250 metų nuo Jėzuitų ordino panaikinimo ir Tautinės edukacinės komisijos (lenk. Komisja Edukacji Narodowej, lietuvių istoriografijoje įsigalėjo pavadinimas Edukacinė komisija) įkūrimo. Lietuvos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Edukacinės komisijos (Apšvietos) metais. Minint šią sukaktį organizuojamos konferencijos ir parodos, rengiamos mokslinės publikacijos, išleistas naujas pašto ženklas ir kolekcinė dešimties eurų nominalo sidabro moneta. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA) taip pat prisideda prie šios sukakties minėjimo ir bendradarbiaudamas su Vyriausiuoju Senųjų aktų archyvu Varšuvoje (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie) parengė virtualią parodą „Iš Lietuvos švietimo istorijos – nuo Edukacinės komisijos įkūrimo iki XX a. pradžios“.

1773 m. spalio 14 d. buvo įsteigta bendra Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) švietimo sistemos organizavimo ir priežiūros institucija – Edukacinė komisija. Tai buvo pirmoji švietimo ministerija Europoje ir pirmoji po Liublino unijos sudarymo 1569 m. bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybinė valdymo institucija. Edukacinei komisijai buvo perduotos visos Abiejų Tautų Respublikos (ATR) akademijos ir mokyklos, jai pavesta rūpintis ne tik mokymu, bet ir mokslu, supasaulietinant ir modernizuojant jo turinį. Komisija gavo solidžią materialinę ir finansinę bazę – pajamas iš buvusių jėzuitų dvarų, kurios siekė apie 40 milijonų auksinų. Edukacinės komisijos įsteigimas buvo pirmasis ženklas, rodantis, jog valstybė tiesiogiai ėmėsi tvarkyti švietimo reikalus.

Į Edukacinę komisiją Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis paskyrė po 4 komisarus iš Lietuvos ir Lenkijos. Tai buvo žymiausi Lietuvos ir Lenkijos didikų giminių atstovai: Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Plocko vyskupas Mykolas Poniatovskis, Gniezno vaivada Augustas Sulkovskis, Podolės žemių generolas kunigaikštis Adomas Čartoriskis, Lietuvos vicekancleris Joachimas Chreptavičius, Lietuvos sekretorius Ignotas Potockis, Lenkijos didysis kancleris Andrius Zamojskis ir Kopanicos seniūnas Antanas Poninskis. Pirmuoju šios komisijos pirmininku tapo Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis, kuris ypač rūpinosi parapinių mokyklų steigimu. Iš pirmininko pareigų jis pasitraukė 1780 m., tačiau šios komisijos nariu išliko iki pat 1794 m.

Edukacinė komisija nustatė trijų pakopų mokyklų sistemą: parapines-pradines, vidurines ir aukštąsias mokyklas, įvesdama mokyklų administravimo hierarchiją. Administraciniu atžvilgiu ATR buvo padalyta į Lenkijos ir Lietuvos provincijas. 1781 m. šios provincijos buvo suskirstytos į švietimo apygardas: Lenkija į 6, LDK į 4 – Lietuvos, Naugarduko, Palenkės ir Žemaitijos. Kiekviena provincija turėjo po vieną aukštąją arba vyriausiąją mokyklą: Lenkija – Krokuvos akademiją, Lietuva – Vilniaus akademiją. Akademijos atliko trejopas funkcijas: mokslo, mokymo ir mokyklų administravimo. Vilniaus akademija kontroliavo 32 vidurines mokyklas: apygardines (šešių klasių septynmetės) ir paapygardines (trijų klasių šešiametės) bei apie 300 parapinių ir namų mokyklų. Kiekvienais metais aukštesniojo lygio mokykloms privalėjo būti siunčiamos ataskaitos apie mokyklų būklę ir duomenys apie mokinius.

1775 m. prie Edukacinės komisijos taip pat buvo įsteigta Vadovėlių rengimo draugija, kuri leido naujoviškus vadovėlius ir konsultavo komisijos narius pedagoginiais klausimais. 1776 m. buvo įkurtas Edukacinės komisijos teismas, sprendęs buvusių jėzuitų turtų administravimo ir mokytojų bei mokinių prasižengimų bylas.

1793 m. kovo 19 d. Lietuvos generalinė konfederacija įsteigė atskirą Lietuvos edukacinę komisiją. Į jos sudėtį įėjo Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis (jis tapo komisijos pirmininku) ir jam artimi žmonės – Vilniaus prelatas Jonas Nepomukas Kosakovskis, vyskupas J. Lopacinskis, Vilniaus kanauninkas J. Kontrimas ir kiti. Naujai paskirtiems komisarams buvo nurodyta 1793 m. balandžio 15 d. atvykti į Vilnių ir pradėti komisijos darbą. Vilniaus akademijos rektoriui Martynui Počobutui buvo nurodyta atlaisvinti dalį kolegijos patalpų Edukacinės komisijos archyvui ir jos tarnautojų butams.

Tačiau Lietuvos edukacinė komisija gyvavo vos kelis mėnesius (nuo 1793 m. balandžio iki tų pačių metų lapkričio) ir nuveikti ko nors žymesnio nespėjo. Panaikinus ATR, buvusios Edukacinės komisijos bazėje, 1797 m. buvo sudaryta Viešojo švietimo (edukacinė) komisija Lietuvos gubernijoms, dar vadinta ir Lietuvos edukacine komisija. Lietuvą inkorporavus į Rusijos imperijos sudėtį, Edukacinė komisija tapo priklausoma nuo caro valdžios atstovo – gubernatoriaus. 1803 m. Rusijoje pradėjus vykdyti švietimo reformą, Lietuvos edukacinė komisija buvo panaikinta, jos funkcijas perėmė Vilniaus imperatoriškasis universitetas. 1832 m. gegužės 13 d. caro Nikolajaus I dekretu universitetas buvo uždarytas.

Parodoje pristatomi dokumentai atspindi svarbiausius Lietuvos švietimo istorijos raidos etapus nuo 1773 m. iki XX a. pradžios. Bene daugiausiai dokumentų – susijusių su Edukacinės komisijos įkūrimu ir jos veikla, pirmaisiais Edukacinės komisijos nariais ir jos veikloje dalyvavusiais asmenimis, Edukacinės komisijos teismu ir Lietuvos edukacine komisija. Tarp parodos eksponatų – ir Vilniaus mokslo bičiulių draugijos fonde (f. 1135) saugomas nutarimas dėl „Komisijos tautiniam bajorijos jaunimo švietimui tvarkyti“ įsteigimo (1773 m.); instrukcija jėzuitų turtą surašantiems liustratoriams, jų priesaikų tekstai ir paskyrimo raštų pavyzdžiai (1773 m.); Edukacinės komisijos nurodymų dėl raportų apie mokymą ir mokinius siuntimo ir vaivadijų mokyklų raporto pavyzdys (1774 m.); Edukacinės komisijos pirmininko ir Vilniaus vyskupo I. J. Masalskio raštas dėl pradinių mokyklų steigimo (1775 m.), taip pat Vilniaus švietimo apygardos valdybos dokumentų fonde (f. 567) saugomas Edukacinės komisijos teismo sprendimas (1779 m.) ir Lietuvos edukacinės komisijos dokumentai – darbo reglamentas, posėdžių protokolai ir raštai Vilniaus vyriausiajai mokyklai (1797–1801 m.).

LVIA saugomus dokumentus apie Edukacinės komisijos veiklą reikšmingai papildo Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje dokumentai iš „Lietuvos Metrikos“ ir kitų šio archyvo fondų. Tai Edukacinės komisijos steigimo aktas (projektas); 1783 m. akademijų ir mokyklų nuostatai; karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio 1778 m. ir 1783 m. universalai dėl Edukacinės komisijos darbo tvarkos; šio valdovo 1783 m. reskriptas dėl Vilniaus kašteliono Mykolo Jeronimo Radvilos paskyrimo Edukacinės komisijos komisaru, taip pat su Krokuvos universiteto matematikos ir astronomijos profesoriumi ir Vilniaus imperatoriškojo universiteto rektoriumi Jonu Sniadeckiu susiję dokumentai ir kt. Kai kurie iš šių dokumentų yra įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą. Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje darbuotojams už pagalbą rengiant šią parodą.

Parodos lankytojai turės galimybę susipažinti ir su Vilniaus akademijos (nuo 1781 m. – LDK vyriausioji mokykla, nuo 1797 m. – Vilniaus vyriausioji mokykla, 1803–1832 m. – Vilniaus imperatoriškasis universitetas) ir pradinių bei vidurinių mokyklų dokumentais. Tai 1773 m. Vilniaus akademijos liustracijos aktas; seniausi Vilniaus akademijos atvaizdai ir nuotraukos; studijų programos ir paskaitų tvarkaraščiai; absolventų sąrašai; pradinių ir vidurinių mokyklų pastatų planai; pagyrimo raštai; mokiniams išduotos pažymos; Rusijos imperijos gimnazijų ir Lietuvos laikų mokyklų berniukų bei mergaičių uniformų piešiniai; Vilniaus antrosios berniukų gimnazijos ir Elizos Ožeškienės mergaičių gimnazijos mokinių nuotraukos ir kt.

Parodoje taip pat eksponuojami tarp Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesoriaus Stanislovo Koscialkovskio dokumentų rasti 1922–1923 m. kvietimai dalyvauti komiteto, skirto Edukacinės komisijos 150 metų sukakčiai paminėti, posėdžiuose ir šios sukakties minėjimo programa Vilniaus krašto mokyklose, taip pat tarp fotografo Jano Bulhako nuotraukų atrasta 1923 m. gruodžio 2 d. šio universiteto observatorijos (Počobuto) kiemelyje atidengtos lentos „Pagerbiant Tautinę edukacinę komisiją 1773–1923“ nuotrauka. Kaip ir prieš 100 metų, taip ir šiais 2023 m. įvairiomis formomis siekiama įamžinti ir pagerbti Edukacinės komisijos atminimą.

Tikimės, kad ši virtuali paroda sudomins ne tik Edukacinės komisijos ir Lietuvos švietimo istorijos tyrinėtojus, bet ir plačiąją visuomenę.

Kviečiame apžiūrėti parodą!

Parodos rengėjas – Lietuvos valstybės istorijos archyvas

Parodos kuratorė – Informacijos ir sklaidos skyriaus vyr. specialistė dr. Violeta Pansevič

Parodos partneris – Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie)

Naudota literatūra:

1. KAŽURO, Ina, „Apšvieta ir knygos kultūra: XVIII a. antros pusės Vilniaus pasaulietinių leidinių iliustracijos ir jų šaltiniai“ Acta Academiae Artium Vilnensis 101/102 (2021), p. 111–146;
2. LUKŠIENĖ, Meilė, „Lietuvos edukacinė komisija (1797–1803)“ Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai 16 (1981), p. 127–148;
3. MINGINAS, Jonas, Edukacinė komisija ir Lietuvos pradžios mokykla (Vilnius, 2007);
4. ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ, Ramunė, „Edukacinės komisijos įkūrimas ir veikla“ Švietimo naujienos. Informacinis leidinys 2004, nr. 6, priedas „Edukacinei komisijai – 230. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai – 85“, p. 5–8;
5. ŠMIGELSKYTĖ-STUKIENĖ, Ramunė, „Kelyje į valstybės stiprinimą: švietimo sistemos pertvarka Abiejų Tautų Respublikos reformų kontekste (XVIII a. 8–10 dešimtmetis)“. Pranešimas, skaitytas 2013 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: valstybė, kultūra, edukacija“, https://smsm.lrv.lt/mobile/web/lt/struktura-ir-kontaktai/apie-ministerija/svietimo-istorija/edukacine-komisija?lang=lt.