Savo ieškojimus muzikos pedagogikos, fortepijoninės technikos srityje I. Prielgauskas apibendrino straipsniuose, publikuotuose periodinėje 1924–1940-ųjų spaudoje, dalis jo darbų liko rankraščiuose.

Žmogaus egzistencija – tai audeklas dienos ir nakties atsitikimų. Kiekvienas gali save nuvesti į pražūtį arba į laimingą amžiną gyvenimą. Visi sveikos dvasios žmonės veržiasi į laimę. Ji pasiekiama kūrybos keliu. O kurti leista mums visiems.

O kaip kuriame? Te kiekvienas iš mūsų tą klausimą iš širdies gilumos iššaukia, jį lyg perkūno trenksmą savyje pajaučia...

Lyg žaibui pasirodžius, lyg iš Aukštybės perspėjimo balsą išgirdus, te užduoda sau klausimą ir audringoje abejonių kovoje visiems tiems klausimams širdies gilumoje te atranda atsakymą. Tuomet jis nežengs savo protėvių klaidžiais takais, bet jis pats liks tiesa.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 80, l. 1–2.

I. Prielgauskas visą gyvenimą kultivavo ir propagavo aktyvią ir sveikatingą gyvenseną. Jis buvo pirmasis lietuvių pianistas pedagogas, įtvirtinęs savitą dėstymo metodiką, susietą su žmogaus psichofiziologija, o atlikėjo technikos įgūdžių formavimą suvokė ne kaip mechaninį pirštų treniravimą, bet kaip darnią centrinės nervų sistemos veiklą.

Esu didelis kūno mankštos mėgėjas (nereikia suprasti – sportininkas). Alsavime ir judesyje, mano manymu, glūdi gilesnė prasmė, negu pilkas žmogus įsivaizduoja. Mankštinu kūną užsibrėždamas tikslą – būti naudingu savo tėvynės sūnumi. Kūno mankštą lydi atitinkama mintis. Mens sana in corpore sano (lot. sveikame kūne – sveika siela).

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 70, l. 6–7.

Jei esi alkanas arba blogo ūpo, – neliesk dūdos ar fortepijono klaviatūros! Saugokite savo nervus, kaip savo akis ir pirštus, nes ir nuo jų priklausys jūsų ateitis – jūsų džiaugsmas, pasiekimai arba liūdesys ir kitokios nelaimės!

Ignas Prielgauskas

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 110, l. 5.

I. Prielgauskas sukūrė nemažą pluoštą muzikos kūrinių, nors kompozitoriumi jis savęs nelaikė ir autobiografijose net neužsimena apie kūrybą.

Mažas pedagoginės paskirties pjeses fortepijonui, patogias ir tinkamas pradedantiems pianistams, jis rašė iki paskutinių savo gyvenimo dienų.

 Ritmas yra mūsų egzistencijos pagrindas. Jame atsispindi žmogaus galvojimas, veiksmas, viso gyvenimo santvarka. Ligos, nuodėmės, skausmas, skurdas, pavydas, neapykanta, didybės manija ir t.t. taip pat yra atitinkamo ritmo koordinavimo paseka. Ritmas yra teisingas, bet negailestingas savo pasaulio kūrėjas. Muzikoj ritmas sudaro muzikos veikalo griaučius, jis skiria ir lipdo muzikos veikalo daleles į vieną pilną formą.

Ignas Prielgauskas

LLMA, F. 49, b. 16, l. 79.

Per meną gimsta idealai, kilnūs žmogaus siekimai. Kūrėjas, kuris sprogdina tradicijų formas, kurio gyvybės ritmas duoda gyvenimui naują pamatą, vadinamas genijumi. Eina jis, Čiurlionio žodžiais kalbant, procesijos priešaky į pažadėtąją jam Karalystę.

Ignas Prielgauskas

LLMA, F. 49, b. 75, l. 1, 2, 5.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 9, l. 1.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 9, l. 3–4.

LLMA,  F. 250, ap. 1, b. 50, l. 1.

LLMA, F. 49, b. 1, l. 1.

Koncerte atliekamas I. Prielgausko romansas balsui ir fortepijonui „Liūdna“. Akompanuoja autorius.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 54, l. 7a.

Koncerte atliekamas I. Prielgausko romansas balsui ir fortepijonui „Elegija“. Akompanuoja autorius.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 54, l. 24.

I. Prielgausko, kaip nesuprasto filosofo, dramą taikliai apibūdino visai atsitiktinė pašnekovė, pastebėjusi, kad šis, į užkampį nusviestas muzikos psichologas, neturėjo auditorijos, į kurią galėjo prabilti. Ir tie laimingieji, kurie I. Prielgausko deklaruojamas idėjas realizavo savo gyvenime ir meninėje veikloje, atrado įstabų, harmonijos ir pilnatvės pasaulį.

Danutė Petrauskaitė

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 75, l. 1–2.