1923 m. rugsėjo 30 d. kompozitoriaus Stasio Šimkaus iniciatyva Klaipėdoje atidaryta muzikos mokykla, vadinta konservatorija. 1925 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Ministrų kabineto nutarimu mokykla suvalstybinta. 1927 m. dėl sunkių finansinių mokyklos problemų S. Šimkus atsistatydino iš direktoriaus pareigų ir išvyko į JAV. Direktoriumi paskirtas Juozas Žilevičius. 1928 m. S. Šimkus tęsė vadovavimą mokyklai. 1930 m. rugsėjo 1 d. LR švietimo ministerijos įsakymu mokykla uždaryta. 1930–1937 m. veiklą tęsė privati Igno Prielgausko vadovaujama muzikos mokykla. Vokiečiams okupavus Klaipėdą, 1939 metais mokykla, o kartu su ja ir I. Prielgauskas persikėlė į Šiaulius.

LLMA. F. 49, b. 71, l. 7.

1924 m. rugpjūčio mėnesį Kauno konservatorijos direktoriaus Naujalio buvau pakviestas grįžti į tėvynę ir dirbti fortepijono klasės dėstytoju Kauno konservatorijoje, bet tuo pat metu besisteigiančiai Konservatorijai Klaipėdoje buvo reikalingi dėstytojai, žinantieji vokiečių kalbą, tad aš kaipo toks ir buvau paskirtas fortepijono klasės dėstytoju Klaipėdos Konservatorijoje ir pradėjau dirbti nuo 1924 m. rugsėjo mėnesio.

Ignas Prielgauskas. Autobiografija

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 53, l. 1, 1a.

Klaipėdos Muzikos Mokyklai matyti lemta mūsų jauname muzikos gyvenime vesti pirmąją vagą. Joje koncentruojasi muzikos veikėjų tarpe žymesnieji savo sričių vadai. Pavyzdys: prof. Ig. Prielgauskas nuo 1920 m. buvo Kauniškės Muzikos Mokyklos kviečiamas iš Varšuvos mokytojauti, bet susidėjus aplinkybėms, tik kasmet vasaros laike atvažiuodavo tėvynėn paviešėti iki šį pavasarį galutinai apsigyveno Lietuvoje. Kauniečiai nespėjo pradėti rengtis prie derybų, kaip St. Šimkus [Klaipėdos muzikos mokyklos įkūrėjas ir direktorius] jas užbaigė, patraukdamas jį Klaipėdon. Šiandien sutartis jau pasirašyta.

Juozas Žilevičius. „Muzikos menas“, 1924 m., Nr. 7, p. 12.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 84, l. 1.

Klaipėdos muzikos mokykloje I. Prielgauskas išdirbo penkiolika metų. Jis dėstė fortepijoną, koncertavo, skaitė paskaitas apie muzikos meno prigimtį, interpretaciją, pedagoginio darbo metodiką.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 62, l. 1.

Tuo metu prof. I. Prielgauskas buvo vienas iš tų kompozitoriaus Stasio Šimkaus bendradarbių, lyg tas svarbiausias rankos pirštas, be kurio nebūtų buvę galima akomponuoti rimtiems tuo metu Klaipėdoje gyvenantiems arba į svečius atsilankantiems muzikams solistams.

A. Grudzinskas. Fagotininkas, I. Prielgausko mokinys

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 69, l. 13, 27, 28.

Man atvykus direktoriauti į Klaipėdos mokyklą, mudu labai suartėjome. I. Prielgauskas pasirodė ne tik labai muzikalus, bet apskritai visapusiškai išsilavinęs žmogus. Laisvai mokėjo kelias svetimas kalbas – lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų, net latvių – ir gerai pažinojo minėtų tautų literatūrą. Buvo įdomus pašnekovas su tam tikra švelnaus humoro gaidele, tyros, švelnios sielos žmogus. Jam visi žmonės atrodė tik labai geri.

Juozas Karosas. „Nueitas kelias“

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 115, l. 8.

I. Prielgauskas bandė praplėsti mokymo ir mokymosi sąvokas, atsisakyti scholastinių metodų. Jo pamokos vykdavo pamiškėse, parkuose, Baltijos jūros kopose. Jis sakydavo: Fabrikuojame visokių rūšių virtuozus, dainininkus, kompozitorius, grūdame jiems daug žinių, liepiame daug dirbti, užmiršdami, kad menas ir šiaip estetinė veikla nėra darbas, bet pats gyvenimas, gryniausia, dažnai sustiprinta forma.

Ignas Prielgauskas. „Žiupsnelis pedagogikos minčių“

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 115, l. 5.

Seniai jau aš skelbiu urbi et orbi, kad pirštų lavinimo procedūra yra pasenusi, kad muzikos technika yra muzikalaus žmogaus mąstymo padarinys. Ar [muzikos] tonai neturi savyje tragizmo, lyrizmo, heroizmo, komizmo etc.? Tų elementų susilietimo į vieną visumą patyrimas ir yra technika.

 Iš laiško [Jeronimui Kačinskui]

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 115, l. 7.

I. Prielgausko fortepijono dėstymo metodika pasižymėjo įvairiomis, tik jam vienam suprantamomis įmantrybėmis. Jis neigė virtuozinės pianistinės technikos lavinimą ir reikalavo atsiduoti daugiau muzikiniam vidiniam pajautimui. Ta kryptimi, pasak jo, įvairiomis pratybomis – kvėpavimu, atsipalaidavimu – turi būti lavinamas visas kūnas. Toks jo požiūris buvo originalus, bet labai subjektyvus, ir rodė jį esant žmogų neramų, ieškotoją.

Juozas Karosas. „Nueitas kelias“

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 115, l. 6, 6a.

Mokiniams I. Prielgauskas sakydavo: Ne aš jus mokinu, bet jūs mokinatės tiek, kiek mane supratote.

LLMA. F. 830, ap. 1, b. 138, 139, l. 2, 3, 4, 5, 7, 9.

Muzika yra specifinė gyvenimo forma. Gyvenimo negalima nei sulaikyti, nei nustatyti jam gairių, veržiasi jis visur ir visaip. Ji lyg „šventoji“ išskleidžia savo paslaptingai vibruojančius sparnus į tuos, kurie trokšta savęs pažinimo keliu su ja susilieti, susijungti.

Ignas Prielgauskas. Koncerto įžanginis žodis

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 54, l. 3–4, 10, 23. 1927 M., 1932 M., 1938 M.

Ignas Prielgauskas koncertuoja su J. Kačinsko atgaivintu Klaipėdos muzikos mokyklos simfoniniu orkestru. 1933 m.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 69, 54, l. 10, 11.

I. Prielgauskas su žmona Darata Prielgauskiene. Klaipėdos krašto Gubernatūros dovana ir sveikinimo telegramos

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 112, l. 2.

I. Prielgauskas buvo Klaipėdos krašto Aukuro draugijos tautos kultūrai kelti narys.

Sėdi iš kairės: 1. S. Šmerauskas-Šemerys, 2. I. Prielgauskas, 3. M. Brakienė, 4. J. Stikliorius, 5. A. Brakas, 6. V. Gailius, 7. Rimeika.

Stovi iš kairės: 1. Purvinas, 2. [M. Šliaža], 3. Končius, 4. V. Didžys, 5. J. Bertulis, 6. X, 7. V. Strolia

LLMA. F. 295, ap. 1, b. 51, l. 1.

I. Prielgauskas buvo Klaipėdos jachtklubo narys.

 Pirmoje eilėje iš dešinės pirma Darata Prielgauskienė, stovi iš dešinės pirmas Ignas Prielgauskas.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 116, l. 1.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Būsimas Telšių kunigų seminarijos profesorius Kazimieras Prielgauskas, 2–3. Juozas Bertulis su žmona, 4. Ignas Prielgauskas.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 113, l. 6.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Darata Prielgauskienė, 6. Antanas Merkys, 7. Marija Merkienė, 8. Petras Genys, 9. Latvijos konsulas. Stovi iš dešinės ketvirtas Ignas Prielgauskas.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 113, l. 11.

Jūsų mylistoms D. ir ponui Ig. Prielgauskams

Plačiųjų jūrų galingos bangos

Nuo amžių meilei bučiuojas,

Ir kalba apie senuosius amžius...

Maloniai tyška, baltuojas.

Bangų ta meilė, ta amžinoji,

Lietuvio sielą gaivina;

Lietuvis myli, būva mylėtas

Ir savo lizdą jis gina!

Klaipėdos miestas ant jūros kranto

Žiūri į jūrą...daboja...

Žemaitis Ignas lanko tą jūrą,

Sustojęs ilgai svajoja...

Grįžta Ignelis į bakužėlę,

Randa Dorutę mieliausią,

Ir nei tos bangos glaudžiasi jiedu...

Sutartį turi geriausią.

Te jie gyvuoja didžioje laimėj,

Te bus jų dienos ilgiausios!

Sveikatos, duonos te jiems netrūksta...

Linkiu jiems kloties geriausios!

Ksaveras Vanagėlis. Klaipėda,1928 m. liepos 11 d.

 LLMA. F. 49, ap. 1, b. 29, l. 1.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 129, l. 1.

Sėdi iš kairės: 1. Ignas Prielgauskas, 2. Darata Prielgauskienė, 3. Olga Lišauskienė-Sabaitė, 4. Vladas Lišauskas. Stovi Sabas.

LLMA. F. 49, ap. 1, b. 117, l. 3.