Virtualios parodos ,,Faktai. Artefaktai. Žmonės“ II dalyje toliau pristatome dokumentus iš 1919 – 1940 m. Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fondo. Tai ypač vertingas ir pats didžiausias dokumentų fondas - virš 90 tūkstančių vidaus pasų kortelių. Šiame fonde saugomos Lietuvos Respublikos vidaus pasų kortelės ir dokumentai, kuriais remiantis buvo išduoti vidaus pasai, patikslina ir papildo ne tik žymių asmenų biografijas, šeimų istorijas, bet ir neabejotinai yra svarbus šaltinis genealoginiams tyrinėjimams. Nepriklausomybės Akto Signatarų, Steigiamojo Seimo narių, Lietuvos Respublikos prezidentų, valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjų LR vidaus pasų kortelės ir kiti dokumentai plačiai publikuojami parodose ir leidiniuose. Taip pat įvairiose atminties institucijose kaupiama LR vidaus pasų kortelėse užfiksuota žydų ir kitų tautybių bendruomenių ar asmenų istorija. Taigi, šis dokumentų fondas pastoviai sulaukia tyrinėtojų dėmesio.
Įdomų ir didžiausią savo apimtimi darbą atliko dr. Mindaugas Balkus, kuris peržiūrėjo visas Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fonde esančias vidaus pasų korteles. Sociodemografinius tyrimų duomenis pateikė straipsnyje ,,1920-1940 m. Kauno miesto gyventojų vidaus pasų kortelės kaip genealogijos ir lokalinės istorijos šaltinis“. Tyrimo metu nustatė, kad ,,Kaune vidaus pasus gavo 89 620 asmenų, iš jų 58,76 % lietuvių, 30,27 % žydų, 3,16 % lenkų, 3,12 % vokiečių, 2,74 % rusų, 0,33 % gudų. 59,13 % vidaus pasus Kaune gavusių asmenų buvo katalikai, 28,9 % - judėjai, 5,44 % – evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai, 3,14 % - stačiatikiai, 0,96 % – sentikiai. Pagal darbinės veiklos pobūdį (užsiėmimą) lietuvių tautybės asmenys ženkliai dominavo tarp valdininkų (-ių) (90, 94 %), žemdirbių (88,05 %), tarnų (-aičių) (82,84 %), darbininkų (-ių) (75,85 %), o žydų tautybės asmenys - tarp prekybininkų (83,2 %)“.
Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus dokumentų fondo dalis, t. y. dokumentai, kuriais remiantis buvo išduoti vidaus pasai, yra sudėti vokuose ir saugo tūkstančius dar neatskleistų mūsų kauniečių ir tėvynainių istorijų, neįtikėtinų jų likimo vingių su tardymo protokolais ir politinėmis peripetijomis, svetimos tapatybės pasisavinimu ar nežinoma santuoka, sukeldami naujus klausimus, į kuriuos tenka ieškoti atsakymų.
Todėl virtualios parodos pradžioje pristatome retai naudojamus dokumentus – tai iš Rusijos į Lietuvą grįžtančių karo pabėgėlių (tremtinių) šeimų dokumentus, kuriuos jie pateikdavo Lietuvos vidaus pasui gauti (pabėgėlių bilietai, VRM Tremtinių ir belaisvių grąžinimo skyriaus liudijimai, Kauno miesto milicijos valdybos išduoti asmenų tapatybės liudijimai su nuotraukomis, skiepų pažymėjimai ir kt. dokumentai). 1920 m. birželio 30 d. Lietuvai ir RSFSR pasirašius specialią tremtinių grąžinimo sutartį, 1920-1922 m. laikotarpiu į Lietuvą sugrįžo apie 200 000 tremtinių. Dr. Mindaugas Balkus straipsnyje rašo, kad 1920-1926 m. Kaune vidaus pasus gavo 5541 asmuo, kuris turėjo tremtinio liudijimą. Laikinojoje sostinėje įsikūrė nemažai gyventojų, grįžusių iš Rusijos.
Didžioji šios parodos dokumentų dalis – Lietuvos Respublikos vidaus pasų kortelės, į kurias kviečiame pažvelgti kitaip – pasidžiaugti to laikotarpio kauniečių - moksleivių ir studentų, šeimininkių ir ponių, valdininkų (-ių), tarnautojų, darbininkų (-ių) nuotraukomis. Asmenų pavardės dokumentų anotacijose minimos kartu su jų užsiėmimu ar darbu, kuris yra pažymėtas vidaus paso kortelėje. O tai, kad didžioji dalis moterų buvo ,,šeimininkės“ arba ,,prie namų“, neturėtų nieko stebinti. Su didžiausia pagarba visiems Laikinosios sostinės gyventojams parodos rengėjams buvo sunku išsirinkti dokumentus - ,,papirko“ jaunystės šypsena, šukuosena, graži skybėlė, uniforma ar raityti ūsai...
Apibendrinant matytas vidaus pasų korteles, reikia pripažinti, kad po Pirmojo pasaulinio karo dauguma gyventojų nuotraukose atrodo kukliai ir varganai. Akivaizdu, kad tai buvo gyvenimo neišlepinti jauni žmonės, šeimininkės, įvairiausių specialybių ir užsiėmimų darbininkai, tarnautojai. O štai vėlesnių – 4-ojo dešimtmečio – vidaus pasų kortelių nuotraukose jau galima įžvelgti naujos ir brandžios visuomenės nuotaikas.
Tad kviečiame susipažinti su Laikinosios sostinės gyventojais!
Panaudota literatūra:
Balkus, Mindaugas. 1920-1940 m. Kauno miesto gyventojų vidaus pasų kortelės kaip genealogijos ir lokalinės istorijos šaltinis. Bibliotheca Lituana 2019, VI, pp. 45-68. ISSN 2424-3477 elSSN 2424-4422 DOI. Prieiga: https://www.journals.vu.lt/Bibliotheca-Lituana/... • PDF failas