Šiuolaikinė Lietuvos diplomatija prasidėjo 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje. Tuomet tarp Lietuvos ir Prancūzijos, dviejų respublikų, imta statyti politinės bendrystės tiltą. Prireikė laiko, kad prancūzų politikai suvoktų Lietuvos pasirengimą gyventi savarankiškai. Ilgai laukta naujiena apie jos oficialų pripažinimą pagaliau pasiekė laikinąją sostinę Kauną 1922 m. gruodžio 20 d. ir atvėrė duris visaverčiam abiejų valstybių bendradarbiavimui.

Nematomas bendros diplomatijos tiltas sujungė dvi valstybes, kurias skiria gana didelis atstumas, dydžio ir tarptautinės įtakos skirtumai, bet visada artina laisvės svarba ir dėmesys kultūrai. Permainingą Lietuvos ir Prancūzijos partnerystės šimtmetį lydėjo dramatiškos diskusijos, netgi trumpa, ginkluota akistata, skausmingos 1940 m. okupacijos paralelės, subtilūs suartėjimai ir svarbi tarpusavio parama.

Pirmiesiems lietuvių diplomatams Paryžius 1919 m. tapo pirmąja jų profesijos kūrybiškumo mokykla. Europos diplomatijos sostinėje jie gavo ir tradicinių profesijos žinių, ir kūrybingosios, nuolat atsinaujinančios meistrystės įkvėpimų. Ši lietuviams svarbi tradicija Prancūzijos sostinėje nenutrūksta: net senovinė pasaka, atostogų viešnagė, pasakojimas apie rankomis susikibusius trijų Baltijos valstybių žmones, šviesų projekcija ant ambasados sienos jiems tampa diplomatija. Lietuvos diplomatai nuolat deda didžiules pastangas stiprinti minkštąsias galias, palaikydami ryšius su Prancūzijos žiniasklaida, politikais, verslininkais ir kultūros atstovais, populiarindami lietuvių literatūrą, meną, mokslą, telkdami vietos tautiečių bendruomenę. Dvišalė partnerystė praturtina ir lietuvių kultūrą, kurioje akivaizdūs gilūs prancūzų dailės, teatro, literatūros, mokslo įspaudai.

Nors šaltojo karo metais diplomatinis tiltas tiesėsi per kliūčių ruožą, ankstesnė bendrystė nenutrūko. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas ir įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO 2004 m. dar labiau suartino Lietuvą ir Prancūziją. Jų politikai kartu diskutuoja ir priima sprendimus dėl Europos ateities. Stiprų postūmį partnerystei suteikė Šengeno sutartis ir bendra narystė eurozonoje. Lietuvos okupacijos ir atkaklumo ginant laisvę patirtis tampa nauju impulsu dvišaliams ryšiams su Prancūzija, dabar jau padedant ir kitoms savo laisvę ginančioms tautoms. Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimas keičiantis Europai nuolat atgyja, keičiasi ir suartina partneres.

Kviečiame Jus geriau susipažinti su spalvinga ir daugiasluoksne abiejų valstybių bendradarbiavimo istorija, kurią kūrė ir ryškios Europos asmenybės, ir primiršti herojai, ir dažnai nematomi jų talkininkai. Apsilankykite virtualioje parodoje, skirtoje Prancūzijos sprendimo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę šimtmečiui. Šių šalių partnerystė paliko pėdsakus daugybėje diplomatinių ir privačių dokumentų, nuotraukų ir kitokių vertingų šaltinių. Parodos parengimą inicijavo Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje. Nuoširdžiai dėkojame visoms prie jos atsiradimo geranoriškai prisidėjusioms institucijoms. Parodą parengė dr. Vilma Bukaitė (Lietuvos nacionalinis muziejus), bendradarbiaudama su dr. Monika Šipelyte ir Akvile Kabašinskaite, koordinatoriai – Džiuginta Kasiulaitienė (Lietuvos centrinis valstybės archyvas), Arūnas Antanaitis ir Eglė Lukšaitė (Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus), dailininkė Gailė Pranckūnaitė, tekstus redagavo Simona Grušaitė-Šukienė.

Malonių akimirkų sklaidant Lietuvos ir Prancūzijos Respublikų bendrystės istorijos puslapius!

Parodos sumanytoja

Rengėjai

Partneriai