Geležinkelio stotyje jį pasitinka SSRS užsienio reikalų ministras Maksimas Litvinovas (su lazdele).

1934 m.

Pirmasis naujai paskirto Lietuvos užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio oficialus vizitas buvo į Maskvą.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A369-P001.

Suoluose per vidurį, aštuntoje eilėje iš dešinės pirmas – Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis.

1934 m. rugsėjo mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A370-P001.

1934 m. rugsėjo 5 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 383, ap. 8, b. 1371, l. 18.

Sėdi iš kairės: Estijos Respublikos atstovas Tautų Sąjungoje August Schimidt-Torma, Latvijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Vilhelms Munters, Estijos užsienio reikalų ministras Julius Friedrich Seljamaa, Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, Latvijos Respublikos atstovas Tautų Sąjungoje Jūlijs Feldmanis; stovi: ketvirtas: Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Jungtinėje Karalystėje Bronius Kazys Balutis, penktas – Lietuvos užsienio reikalų ministerijos juriskonsultas Tadas Petkevičius, šeštas – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Prancūzijoje Petras Klimas, septintas – Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėjas Ladas Natkevičius

Ženeva, 1934 m. rugsėjo 12 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A369-P031.

Baltijos santarvės sutartis (Baltijos antantė, Baltijos santarvė) – Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinė ir diplomatinė sąjunga – sudaryta 1934 m. rugsėjo 12 d. Ženevoje. Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis su Latvijos URM generaliniu sekretoriumi Vilhelms Munters ir Estijos užsienio reikalų ministru Julius Friedrich Seljamaa pasirašė Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės ir bendradarbiavimo sutartį (Baltijos antantės įkūrimo sutartį). Santarvės ir bendradarbiavimo sutartis pasirašyta dešimčiai metų. Siekta stiprinti šių valstybių tarptautinę padėtį, plėsti ekonominį, socialinį, teisinį ir administracinį bendradarbiavimą, spręsti visoms trims valstybėms bendrus klausimus. Sąjunga negarantavo Estijos ir Latvijos pagalbos Lietuvai konflikto su Vokietija dėl Klaipėdos krašto ar su Lenkija Vilniaus krašto atveju. Baltijos antantės valstybėms sutikus, į ją galėjo įstoti ir daugiau šalių.

1934 m. rugsėjo 12 d.

Sutartį pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, Latvijos užsienio reikalų ministras Vilhelms Munters, Estijos užsienio reikalų ministras Julius Friedrich Seljamaa.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 383, ap. 8, b. 1371, l.  viršelis, 20, 21 a. p.

Laiške rašoma apie darbą Tautų Sąjungos sesijoje Ženevoje.

1934 m. rugsėjo 13 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 1026.

Iš kairės pirmas – Latvijos užsienio reikalų ministras Vilhelms Munters, antras – Estijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Latvijoje Karl Mennig, trečias – nenustatytas asmuo, ketvirtas – Latvijos Ministrų Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Karlis Ulmanis, penktas – Latvijos užsienio reikalų ministerijos Baltijos šalių departamento direktorius Emilis Viktors Vigrabs, šeštas – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Latvijoje Vytautas Vileišis, septintas – Lietuvos pasiuntinybės Latvijoje pirmasis sekretorius Petras Žilionis, aštuntas – protokolo šefas Andrejs Kampe, devintas – Latvijos užsienio reikalų ministerijos Spaudos skyriaus vedėjas Arnolds Skrebers.

Ryga, 1934 m. lapkričio 3 d

„Ed. Krautcs Filma“ nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-42392.

Iš kairės stovi: 1 – SSRS įgaliotasis atstovas Lietuvoje Michailas Karskis, 2 – Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, 3 – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Sovietų Sąjungoje Jurgis Baltrušaitis (antroje eilėje), 4 – Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė, 5, 6, 7 –SSRS atstovai.

1934 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A369-P007.

1934 m. S. Lozoraitis su oficialiu vizitu atvyko į Maskvą, kur su Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisaru Maksimu Litvinovu pasikeitė nuomonėmis dėl kolektyvinio saugumo sistemos organizavimo Rytų ir Vidurio Europoje.

1934 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-55036.

Šonu stovi Suomijos užsienio reikalų ministras Antti Verner Hackzell.

Helsinkis, 1934 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A368-P023.

1934 m. gruodžio mėn. S. Lozoraitis su oficialiu vizitu lankėsi Helsinkyje. Buvo stengiamasi sustiprinti Lietuvos tarptautinę padėtį, ją išvesti iš politinės izoliacijos.

1935 m. birželio 11–14 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 945, l. 1, 2.

1935 m. rugsėjo 9–29 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 945, l. 1, 3.

[1934–1935 m.]

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 932, l. 158, 159, 160, 161, 162.

1934 m. lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje S. Lozoraitis atstovavo Lietuvai Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijoje Taline.

Šenvjeras prie Marnos: 1935 m., Nr. 7.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 418, l. 26.

S. Lozoraitis, būdamas vienu jauniausių diplomatų Europoje, buvo pripažintas ir gerbiamas tarptautinėje arenoje. Jis Lietuvos užsienio reikalų ministru tapo būdamas vos 35 metų. Taip pat S. Lozoraitis tapo pirmuoju Lietuvos diplomatu išrinktu į Tarptautinę diplomatinę akademiją Paryžiuje.

1935 m.

M. Smečechausko nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-55002.

Centre – Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, pirmas iš dešinės – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotinis Čekoslovakijai, Jugoslavijai ir Rumunijai Edvardas Turauskas, už S. Lozoraičio – Lietuvos pasiuntinys Prancūzijoje Petras Klimas ir Lietuvos užsienio reikalų ministro asmeninis sekretorius Stasys Antanas Bačkis.

[1935 m.]

Alfred Pasche nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A370-P016.

[1935 m.]

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-28303.

Iš kairės stovi: 1 – Lietuvos valstybės kontrolieriaus Vinco Matulaičio dukra Gražina Matulaitytė, 2 – Stasio Lozoraičio sūnus Stasys, 3 – neatpažintas vyras, 4 – Stasio Lozoraičio žmona Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė, Stasio Lozoraičio sūnus  Kazys, 6 – Stasys Lozoraitis, 7 – Lietuvos krašto apsaugos ministras, plk. Stasys Dirmantas, 8 – LR užsienio reikalų ministerijos protokolo šefas Stasys Girdvainis, 9 – Lietuvos karo aviacijos viršininkas, generolas Antanas Gustaitis.

1935 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A379-P221.

1936 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A370-P017.

1936 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 945, l. 10, 11.

Iš kairės: Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, Latvijos užsienio reikalų ministras Vilhelms Munters, Estijos užsienio reikalų ministras Friedrich Akel

1936 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-08784.

[1936 m.]

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 928, l. 42, 43, 44.

Ryga, [1936 m.]

„Ed. Krautcs Filma“ nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A368-P083.

1937 m. balandžio 15 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 15, l. 19.

Antroje eilėje, antras iš dešinės eina Lietuvos užsienio reikalų ministerijos įgaliotasis ministras ir protokolo direktorius Stasys Girdvainis.

Kaunas, 1937 m. birželio 30 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A368-P101.

Iš kairės sėdi: 1 – Lietuvos užsienio reikalų ministro asmeninis sekretorius Stasys Antanas Bačkis, 2 – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Latvijoje Jurgis Savickis, 3 – Lietuvos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Juozas Urbšys, 4 – Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, 5 – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Estijoje Bronius Dailidė, 6 – Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorius Jonas Norkaitis, 7 – Estijos užsienio reikalų ministerijos Politinio skyriaus biuro vedėjas Voldemar Ojansoon, 10 – Estijos užsienio reikalų viceministras August Rei, 11 – Estijos užsienio reikalų ministras Friedrich Akel.

Talinas, 1937 m. gruodžio 10 d.

„Eesti pressifoto agentuur“ nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A369-P040.

Stalo gale, iš kairės pirmas – Estijos užsienio reikalų viceministras August Rei, antras – konferencijos pirmininkas, Estijos užsienio reikalų ministras Friedrich Akel, trečias  – Estijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Latvijoje Hans Rebane.

Kairėje stalo pusėje – Lietuvos delegacija, iš kairės pirmas – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Latvijoje Jurgis Savickas, antras – Lietuvos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Juozas Urbšys, trečias – Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, ketvirtas – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Estijoje Bronius Dailidė, penktas – Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio departamento direktorius Jonas Norkaitis, už jo – Estijos užsienio reikalų ministerijos Politinio skyriaus biuro vedėjas Voldemar Ojansoon.

Dešinėje stalo pusėje – Latvijos delegacija, iš dešinės pirmas – Latvijos užsienio reikalų ministerijos Teisės skyriaus ministerijos Teisės skyriaus vedėjas Andrejs Kampe, antras – Latvijos užsienio reikalų ministerijos Baltijos šalių departamento direktorius Emils Viktors Vigrabs, trečias – Latvijos užsienio reikalų ministras Vilhelms Munters, ketvirtas – Latvijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Estijoje Edgars Krievinš, penktas – Latvijos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lietuvoje Ludvigs Sėja.

Talinas, 1937 m. gruodžio 10 d.

„Eesti pressifoto agentuur“ nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-36184.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis (kairėje) ir Estijos užsienio reikalų ministras Julius Friedrich Seljamaa.

[1937 m.].

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A369-P018.

Stovi iš dešinės: 1 – Lietuvos nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotas ministras Estijoje Bronius Dailidė, 2 – Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, 3 – ponia Seljamaa, 4 – Estijos atstovas Lietuvoje Johanas Lepikas, 5 – Latvijos užsienio reikalų ministras Vilhelms Munters, 6 – Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė, 7 – Estijos užsienio reikalų ministras Julius Friedrich Seljamaa, 9 – ponia Dailidienė.

[1937 m.]

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A369-P019.

1937 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 229, l. 53, 53 a. p.

Centre stovi Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis su žmona Vincenta Matulaityte-Lozoraitiene, kairiau – Lietuvos pasiuntinio Prancūzijoje patarėjas Ladas Natkevičius, pirmas iš dešinės – Lietuvos užsienio reikalų ministro asmeninis sekretorius Stasys Antanas Bačkis.

1937 m.

„Photo Industrielle H. Baranger“ nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A370-P041.

1934m., 1937 m.

S. Lozoraičiui būnant užsienio reikalų ministru teko spręsti santykių su Lenkija ir Vokietija problemas – Klaipėdos krašto ir Vilniaus priklausymo Lietuvai klausimus. Lietuvos užsienio politika Lenkijos, Vokietijos atžvilgiu buvo vaizduojama net karikatūrose, o šios politikos vykdytojas – užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis – dėmesio centre.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, tvarkomas fondas.

1937 m. gegužės 12 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f.668, ap. 1, b. 954, l. 17.

1937 m. gegužės 12 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f.668, ap. 1, b. 954, l. 27.

1937 m. gegužės mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f.668, ap. 1, b. 954, l. 19, 20.

Pirmoje eilėje iš kairės stovi: Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis, Estijos Respublikos Prezidento vyr. adjutantas brigados generolas Gustav Jonson, Antanas Smetona, Estijos pasiuntinys Aleksander Warma, Krašto apsaugos ministras Stasys Raštikis. Antroje eilėje: Prezidento kanceliarijos viršininkas Pijus Bielskus, Staneika ir Prezidento asmeninins adjutantas pulkininkas Stepas Žukaitis.

Kaunas, 1938 m. lapkričio 10 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A075-P178.

1938 m. lapkričio 23 d. 

S. Lozoraitis bandydamas pasiekti susitarimų konfliktiniuose santykiuose su Lenkija, 1935 m. rugsėjį ir 1936 metų spalį buvo susitikęs su tuometiniu Lenkijos užsienio reikalų ministru (1932-1939) Jozefu Becku. Po 1938 metų kovo 17 d. Lietuvos vyriausybei įteikto Lenkijos ultimatumo, S. Lozoraitis ketino pasitraukti iš užsienio reikalų ministro pareigų. Tačiau prezidentas A. Smetona, tiesioginis derybų su lenkais liudininkas, atsistatydinimo rašto iš ministro nepriėmė. URM vadovo pareigose S. Lozoraitis buvo iki 1938 metų pabaigos (gruodžio 5 d.).

Petraitytė-Briedienė, A. Lietuvos diplomatijos šefo veikla (1940-1983 m.). Daktaro disertacija, Kaunas, 2011, p. 25.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f.383, ap. 7, b. 2101, l. 102.