XX a. 4 deš.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A179-P004.

Nuorašas, 1954 m. rugsėjo 23 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 1, l. 3.

Iš kairės į dešinę: Lietuvos pasiuntinys Prancūzijoje Petras Klimas, Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Kazys Škirpa, Lietuvos diplomatinės tarnybos šefas Stasys Lozoraitis, nuolatinis delegatas prie Tautų Sąjungos ir Lietuvos pasiuntinybės patarėjas Šveicarijoje Edvardas Turauskas, Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto Stasys Girdvainis.

Roma, 1940 m. rugsėjo mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A179-P095.

1940 m. rugsėjo 19–25 d. įvyko pirmasis po Lietuvos okupacijos ir aneksijos pasiuntinių pasitarimas, kuriame dalyvavo S. Girdvainis, P. Klimas, S. Lozoraitis, K. Škirpa ir E. Turauskas, t. y. atvyko tie pasiuntiniai, kuriems buvo gana palanki geografinė padėtis ir to meto galimybės. Lietuvos pasiuntiniui Stokholme V. Gyliui, Londone – B. K. Balučiui, Buenos Airėse – K. Graužiniui ir Vašingtone – P. Žadeikiui dėl politinių ir geografinių aplinkybių buvo sunku atvykti į pasiuntinių pasitarimą Romoje (B. K. Balučio neatvykimui įtakos galėjo turėti tai, kad Italija tuo metu kariavo su Anglija). Lietuvos pasiuntinys Berne dr. J. Šaulys nė neketino važiuoti; jis iš anksto pareiškė, kad sutinka su viskuo, kas bus nutarta Romoje. E. Turauskas atsiminimuose mini, jog J. Šaulys neatvyko todėl, kad negalėjo atsilaikyti tarp pasiuntinių įsivyravusiai provokiškai nuotaikai, kurią ypač propagavo K. Škirpa, nes, anot J. Šaulio, „Hitlerio programoje nėra nepriklausomos Lietuvos“.

Jonušauskas, L. (2004). Lietuvos diplomatinė tarnyba 1940–1941 m. https://www.genocid.lt/Leidyba/6/laurynas6.htm (2024 09 26)

1940 m. birželio 15 d.

Kybartų aktai buvo sudaryti ir pasirašyti atgaline data. Tikroji Kybartų aktų sudarymo vieta ir data – Berne, Šveicarijoje, 1940 m. lapkričio 23 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 688, ap. 1, b. 1002.

1941 m. lapkričio 28 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 928, l. 8 a. p.

1941 m. gruodžio 17 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 928, l. 9, 10, 10 a. p.

1941 m. vasario 2 d.

Tarpukario Lietuvos diplomato, spaudos darbuotojo, rašytojo Igno Šeiniaus knyga „Raudonasis tvanas“ išleista Švedijoje 1940 m. 1941 m. pasirodė leidimas danų kalba, 1942 m. – suomių kalba. Knygoje aprašomas vienas tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – Lietuvos okupacija.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas,

f. 688, ap. 1, b. 734, l. 82, 83, 84.

1944–1945 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 810, l. 1, 1 a.p., 3.

1946 m. kovo 21 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 868, l. 41, 41 a. p., 42.

1949 m. spalio 17 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-55068.

Iš kairės sėdi: 1 – teisėjas J. C. Lewe, 2 – prelatas Antanas Briška, 3 – S. Lozoraitis, 4 – teisėjas O. Kerner, 5 – J. Mackiewicz, 6 – Lietuvos konsulas Čikagoje P. P. Daužvardis; stovi (iš kairės): 1 – D. Kuraitis, 2 – advokatas P. Gaudas, 3 – žurnalistas, teisininkas P. Grigaitis, 4 – leidinio „Chicago Herald American“ darbuotojas S. Pieja, 5 – J. Mojeris, 6 – J. Mackiewicz (jaunesnysis), 7 – I. Balzekas, 8 - M. Zizas, 9 - E. Mackiewicz.

1949 m. gruodžio 23 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-55045.

1950 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 795, l. 15, 15 a. p., 16, 16 a. p.

1951 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-55018.

Stovi iš kairės: 1 – Vl. Žilinskas, 2 – J. Makauskas, 3 - buvęs VLIK’o pirmininkas Steponas Kairys, 4 – T. Šidiškis, 5 – Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis, 6 – Petras Karvelis, 7 – Jonas Norkaitis.

1951 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-55017.

1951 m. rugsėjo 13 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 182, l. 40, 41.

1951 m. rugsėjo 13 d. Roitlingene buvo pasirašytas VLIK’o ir Lietuvos diplomatinės tarnybos bendras susitarimas. Susitarime numatytas VLIK’o ir LDT bendradarbiavimo formatas. Stasio Lozoraičio pasiūlymas organizuoti dažnus jo ir VLIK’o Politinės komisijos pasitarimus įrašytas į susitarimą. Numatyta, kad dėl specialaus organo sudarymo ir sudėties tarsis VLIK’as ir LDT. Nutarta, kad VLIK’as ir LDT bendru sutarimu šauks konferencijas.

Susitikimo Roitlingene metu taip pat diskutuota dėl Lietuvos atstovų užsienyje skyrimo. VLIK’as norėjo, kad atstovų skyrimo klausimas būtų sprendžiamas VLIK’o Politinėje komisijoje, o Stasys Lozoraitis laikėsi nuomonės, kad diplomatijos šefas turėtų tik informuoti VLIK’o Politinę komisiją.

Roitlingeno pasitarime nebuvo įgyvendinta daugiau nei pusė Stasio Lozoraičio Nicoje vykusiame VLIK’ o ir diplomatų susitikime (1951 m. birželio 22–26 d.) keltų siūlymų. Stasio Lozoraičio siūlymuose Nicoje atsispindėjo diplomatų noras apriboti VLIK’o dominavimą – jis siūlė įvirtinti, kad LDT ir LDT šefas nėra niekam pavaldūs ir veikia savarankiškai, VLIK’ as nėra Seimas ir neatlieka jo funkcijų, Vykdomoji taryba – ne Vyriausybė, neatlieka jos funkcijų, ryšiams su kraštu koordinuoti steigiamas specialus biuras, jo pirmininkas – diplomatijos šefas, kasmet šaukiama konferencija, kurioje svarstomi tautos reikalai ir organizaciniai klausimai užsienyje.

Už jo stovi Lietuvos reikalų patikėtinis Prancūzijoje Stasys Antanas Bačkis.

Paryžius, 1954 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-55015.

1954 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 382, l. 13, 13 a. p.

1956 m. kovo 23 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas,

f. 668, ap. 1, b. 847, l. 75, 76, 79 a. p., 80, 80 a. p.

1960 m. liepos 25–30 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 382, l. 75, 76.

Kongrese dalyvauja Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis.

1956 m. birželio 30 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 248, l. 1.

[1960 m.]

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-55001.

1961 m. rugsėjo mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas,

P-55034.

Kongreso dalyviai. Kalba: 1 – diplomatas Stasys Lozoraitis (vyresnysis). Sėdi iš kairės : 1 – teisininkas, diplomatas, VLIK’o pirmininkas Vaclovas Sidzikauskas, 2 – visuomenininkė, teisininkė dr. Elena Armanienė, 3 – inžinierius, visuomenės veikėjas dr. Algirdas Leonas Nasvytis, 4 – žurnalistas, visuomenės veikėjas Kazimieras Čibiras (Verax), 5 – prel. Jonas Balkūnas, 7 – visuomenės veikėjas, kun. Ignas Albavičius.

San Paulas, 1965 m. vasario 18–21 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A303-P076.

1966 m. liepos 3 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 928, l. 57.

Sąraše numeriu 33 įrašytas Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis.

[1966 m.]

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 673, ap. 2, b. 585, l. 6, 7, 8.

Iš kairės: 1 – Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vicepirmininkas Juozas Audėnas, 2 – Lietuvos diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis; trečioje eilėje, kairėje – Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė.

1968 m.

Vytauto Maželio nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-55016.

Susitikimas su Čikagos lietuvių veteranų sąjungos „Ramovė“ nariais prie Laisvės kovų paminklo, skirto žuvusiems už Lietuvos laisvę 1918 m. (architektas J. Mulokas). Pirmoje eilėje (iš kairės): 7 – Stasys Lozoraitis, 8 – Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė.

1968 m. rugsėjo mėn.

G. Musteikytės, E. Vengiansko nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas,

A193-P001.

[1968 m.]

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-22527.

1971 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 265, l. 115.

1973 m. balandžio 9 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f.658, ap. 1, b. 5, l. 8.

1974 m. liepos 24 d.

S. Kudirka 1970 m. lapkričio 23 d. per JAV ir SSRS žvejybos organizacijų vadovų susitikimą, vykusį JAV teritoriniuose vandenyse, iš sovietinio žvejybinio laivo „Sovetskaja Litva“ („Tarybų Lietuva“), kuriame dirbo radistu, peršoko į JAV pakrančių apsaugos katerį „Vigilant“ ir paprašė politinio prieglobsčio. JAV kranto apsaugos pareigūnai į laivą įleido SSRS pareigūnus, kurie S. Kudirką sulaikė ir prievarta grąžino į SSRS laivą. 1971 m. gegužės mėn. S. Kudirka nuteistas 10 m. kalėti. Kalėjo Pskove, Mordovijos lageriuose. Jo motinai, gimusiai JAV, atgavus JAV pilietybę, JAV administracijos pastangomis S.Kudirka 1974 m. iš kalėjimo paleistas, su šeima išvyko į JAV. Ilgą laiką S. Kudirka buvo kovos dėl Lietuvos laisvės simbolis.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 5, l. 21.

„Naujienos“, 1975 m. balandžio 22 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 5, l. 25.

1976 m. balandžio 14 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 5, l. 84.

1977 m. rugsėjo 2 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 5, l. 148.

1978 m. rugpjūčio 20 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 16, l. 2.

1983 m.vasario 16 d. 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 234, l. 110.