1911 m. Juozapui Montvilai mirus, Mitėniškių dvarą paveldėjo jo sūnėnas Vladislovas Montvila.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, dvaras buvo nacionalizuotas. Suprasdamas iškilusį pavojų ir siekdamas išvengti represijų, V. Montvila drauge su žmona Marija Montviliene ir jos mama Liudvika Končiene bandė nelegaliai kirsti sieną ir pasitraukti į Vokietiją. Tačiau bandymas pabėgti buvo nesėkmingas. 1940 m. rugpjūčio 1 d. ties Kybartais šeima buvo sulaikyta SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) pasienio kariuomenės pasieniečių. Už bandymą nelegaliai pereiti SSRS valstybinę sieną jiems iškelta baudžiamoji byla.
Ypatingojo pasitarimo prie SSRS vidaus reikalų liaudies komisaro 1941 m. balandžio 26 d protokolu V. Montvilai, M. Montvilienei ir L. Končienei buvo skirta po 3 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje.
V. Montvila 1942 m. mirė lageryje. M. Montvilienei iš įkalinimo pavyko pabėgti ir grįžti į gimtąjį Mitėniškių dvarą, kur gyveno iki Antrojo pasaulinio karos pabaigos. Artėjant Raudonajai armijai, ji pasitraukė į Vakarus, iš kur vėliau išvyko gyventi į JAV. Mirė 2002 m.