Aut. nežinomas Lietuvos XX a. dailininkas. 1911 m.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, T-416

1850 m. balandžio 2 d. Šėtos bažnyčioje kunigas Petras Banevičius JUOZAPO vardu pakrikštijo tų pačių metų kovo 21 d. Mitėniškių dvare gimusį bajorų Stanislovo ir Aleksandros Daugėlaitės Montvilų sūnų.

Rašytinis dokumentas. Šėtos bažnyčia, 1850 m. balandžio 2 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 669, ap. 1, b. 1133, l. 301v–302, §44

Spaudinys, rašytinis dokumentas. Vilnius, 1861 m. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 574, ap. 1, b. 479, l. 7v–8

Spaudinys, rašytinis dokumentas. Vilnius, 1861/1862 mokslo metai. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 574, ap. 1, b. 482, l. 3v–4

J. Montvila į Berlyną atvyko iš Sankt Peterburgo universiteto ir nuo 1872 m. spalio 23 d. studijavo Frydricho Vilhelmo universiteto Filosofijos fakultete. 1874 m. sausio 14 d. „išbrauktas dėl stropumo stokos“ iš šio universiteto studentų sąrašų.

Universitätsarchiv der Humboldt-Universität zu Berlin, Rektor und Senat, Matrikelbuch, Matrikel-Nr. 138/63. Rektorat; Studentenliste der Philosophischen Fakultät, 59–68. Rektorat.

Parengė architektas Kiprijonas Maculevičius.

Brėžiniai. Vilnius, 1889 m. liepos 24 d. (arklidės ir malkų sandėlis), 1892 m. balandžio 20 d. (pavėsinė). Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 1888, l. 3v–4, 9

Spaudinys, rašytinis dokumentas. Vilnius, 1895 m. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 11, b. 344, l. 92

Banko pastato autoriumi laikomas architektas Vincentas Gorskis. 1889–1890 m. statybos techninius darbus prižiūrėjo ir realizavimui skirtus projektus pasirašė kelių inžinierius Viačeslavas Šteineris, o dviaukštį fligelį, ūkinį pastatą ir vartus 1891–1892 m. statė architektas Kiprijonas Maculevičius.

Brėžiniai. Vilnius, 1889 m. balandžio 3 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 1787, l. 5–9a

Spaudinys, XX a. pr. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 21, b. 621, l. 135

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1906 m. kovo 6 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 391, ap. 1, b. 115, l. 2

Spaudinys, rašytinis dokumentas. Vilnius, 1912 m. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 544, ap. 1, b. 21921, l. 7

„Juozapas Montvila mirė Vilniuje vasario 7/20 d., 11 val. 20 min. Antradienį ir trečiadienį 9, 10 ir 11 val. bus laikomos Šv. Mišios. Velionio išvežimas iš gedulo namų į Katedrą įvyks trečiadienį, vasario 9/22 d., 19 val. Gedulingos mišios ketvirtadienį 10 val., po jų laidotuvės Rasų kapinėse. Šeima prašo vainikų nenešti. Atskiri kvietimai nebus siunčiami“.

Dienraštis „Vilniaus kurjeris“, 1911 m. vasario 9/22 d., nr. 31. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 8, b. 28, l. 3

Dienraštis „Vilniaus kurjeris“, 1911 m. vasario 9/22 d., nr. 31. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 8, b. 28, l. 3v

„Vilniaus žemės bankas dėl mirusiojo banko direktoriaus Juozapo Montvilos laidotuvių vasario 10 d., ketvirtadienį, nedirbs“.

Dienraštis „Vilniaus kurjeris“, 1911 m. vasario 9/22 d., nr. 31. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 8, b. 28, l. 3

Spaudinys, rašytinis dokumentas. Vilnius, 1911 m. vasario 10 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 23, b. 149, l. 13–13v

Fot. Abdonas Korzonas. Apie 1861 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 6, b. 181, l. 40

„Visiems, kurie kartu su mumis nuoširdžiai liūdėjo dėl skaudžios mūsų mylimo brolio ir dėdės Juozapo Montvilos netekties, ir visiems dalyvavusiems paskutiniajame patarnavime, taip pat garbingiems dvasininkams su Jo Ekscelencija kunigu administratoriumi [Kazimieru Mikalojumi] Michalkevičiumi priešakyje, laidotuvių komitetui, ponams Liudvikui Ostreikai ir Viktorui Godlevskiui, padėjusiems šiuo sunkiu metu, taip pat visiems šiltai atsisveikinusiems su juo prie kapo, visoms delegacijoms, įstaigoms – tautiečiams, kolegoms, draugams, kaimynams, pažįstamiems, taip pat spaudai ir gausiai susirinkusiems Vilniaus miesto gyventojams – tariame nuoširdų „Dieve, atlygink“. Be to, pridedame velionio žodžius: „Patikėdamas savo nuodėmingą sielą Aukščiausiojo Dievo malonei, prašau atleidimo visų, kuriuos įžeidžiau ar įskaudinau, atsiduodu artimųjų ir draugų maldoms.

Šeimos vardu Stanislovas Montvila“.

Dienraštis „Vilniaus kurjeris“, 1911 m. vasario 13/26 d., nr. 35. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 8, b. 28, l. 11