„Visiems, kurie kartu su mumis nuoširdžiai liūdėjo dėl skaudžios mūsų mylimo brolio ir dėdės Juozapo Montvilos netekties, ir visiems dalyvavusiems paskutiniajame patarnavime, taip pat garbingiems dvasininkams su Jo Ekscelencija kunigu administratoriumi [Kazimieru Mikalojumi] Michalkevičiumi priešakyje, laidotuvių komitetui, ponams Liudvikui Ostreikai ir Viktorui Godlevskiui, padėjusiems šiuo sunkiu metu, taip pat visiems šiltai atsisveikinusiems su juo prie kapo, visoms delegacijoms, įstaigoms – tautiečiams, kolegoms, draugams, kaimynams, pažįstamiems, taip pat spaudai ir gausiai susirinkusiems Vilniaus miesto gyventojams – tariame nuoširdų „Dieve, atlygink“. Be to, pridedame velionio žodžius: „Patikėdamas savo nuodėmingą sielą Aukščiausiojo Dievo malonei, prašau atleidimo visų, kuriuos įžeidžiau ar įskaudinau, atsiduodu artimųjų ir draugų maldoms.
Šeimos vardu Stanislovas Montvila“.
Dienraštis „Vilniaus kurjeris“, 1911 m. vasario 13/26 d., nr. 35. Lenkų k.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 8, b. 28, l. 11