Virtualios parodos / Įtraukios istorijos |

DIDYSIS LABDARYS JUOZAPAS MONTVILA (LVIA)

Juozapo Montvilos prašymas Vilniaus miesto valdybai dėl leidimo statyti vienaukštį mūrinį namą jam priklausančiame žemės sklype Šaltinių ir Aguonų gatvių kampe.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1896 m. rugpjūčio 8 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 2860, l. 5

DIDYSIS LABDARYS JUOZAPAS MONTVILA (LVIA)

Juozapo Montvilos žemės sklype, esančiame Šaltinių ir Aguonų gatvių kampe Vilniuje, projektuojamo mūrinio namo priekinis ir galinis fasadai, skersinis pjūvis, rūsio, pirmo aukšto ir situacinis planai.

Parengė architektas Vladislovas Stipulkovskis.

Brėžinys. Vilnius, 1896 m. rugpjūčio 24 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 2860, l. 6–6a

Aguonų gatvės kolonijos namai vienaukščiai, pailgi, dengti dvišlaičiais stogais. Kiekviename name – du butai su atskirais įėjimais. Butuose yra vienas didelis kambarys, 2–3 mažyčiai, virtuvė, rūsys. Patalpos apšildomos krosnimis, be vonių, klozetai įrengti prie rūsio laiptų.

DIDYSIS LABDARYS JUOZAPAS MONTVILA (LVIA)

Boleslovo Veličkos namo M. K. Čiurlionio gatvėje Vilniuje fasadas, skersinis pjūvis, rūsio, pirmo aukšto ir situacinis planai.

Parengė architektas Vladislovas Stipulkovskis.

Brėžinys. Vilnius, 1897 m. kovo 8 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 2958, l. 3–3a

Pohuliankos kolonija pradėta statyti 1897 m. pavasarį. Beveik tuščią 1,7 ha plotą tarp dabartinių Čiurlionio, Jovaro ir Basanavičiaus gatvių veikiausiai įsigijo Žemės bankas ir išpardavė sklypus atskiriems asmenims.

Namų savininkai: Boleslovas Velička, Liudvikas Kazimieras Karpavičius, Juozapas Veržbickas, Povilas Zalenskis, Bagdanovičius, Malinovskis, Viktoras Godlevskis, Daviakovskis, Bogdanas Polonskis, grafas Kodzis, Juozapas Montvila, V. Kontkovskis.

Tai dvibučiai ir vienbučiai namai. Kiekvienas savininkas turėjo aptvertą 10–12 arų žemės sklypelį su sodu ir daržu.

DIDYSIS LABDARYS JUOZAPAS MONTVILA (LVIA)

Povilo Zalenskio namo M. K. Čiurlionio gatvėje Vilniuje fasadas, skersinis pjūvis, rūsio, pirmo aukšto ir situacinis planai.

Parengė architektas Vladislovas Stipulkovskis.

Brėžinys. Vilnius, 1897 m. kovo 12 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 2961, l. 3–4

DIDYSIS LABDARYS JUOZAPAS MONTVILA (LVIA)

Liudviko Kazimiero Karpavičiaus namo M. K. Čiurlionio gatvėje Vilniuje fasadas, skersinis pjūvis, rūsio, pirmo aukšto ir situacinis planai.

Parengė architektas Vladislovas Stipulkovskis.

Brėžinys. Vilnius, 1897 m. balandžio 1 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 2959, l. 3–3a

DIDYSIS LABDARYS JUOZAPAS MONTVILA (LVIA)

Bogdano Polonskio namo Jovaro gatvėje Vilniuje fasadas, skersinis pjūvis, rūsio, pirmo aukšto ir situacinis planai.

Parengė architektas Vladislovas Stipulkovskis.

Brėžinys. Vilnius, 1897 m. birželio 14 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 3011, l. 3–3a

DIDYSIS LABDARYS JUOZAPAS MONTVILA (LVIA)

Viktoro Godlevskio namo Jovaro gatvėje Vilniuje fasadas, skersinis pjūvis, rūsio, pirmo aukšto ir situacinis planai.

Parengė architektas Vladislovas Stipulkovskis.

Brėžinys. Vilnius, 1897 m. birželio 14 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 3010, l. 2a–3

DIDYSIS LABDARYS JUOZAPAS MONTVILA (LVIA)

Juozapo Veržbickio namo M. K. Čiurlionio gatvėje Vilniuje fasadas, skersinis pjūvis, rūsio, pirmo aukšto ir situacinis planai.

Parengė architektas Vladislovas Stipulkovskis.

Brėžinys. Vilnius, 1897 m. liepos 18 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 2960, l. 3–3a

DIDYSIS LABDARYS JUOZAPAS MONTVILA (LVIA)

Juozapo Montvilos dviejų mūrinių namų Jono Basanavičiaus gatvėje Vilniuje fasadai, skersiniai pjūviai, rūsių, pirmų aukštų ir situaciniai planai.

Parengė architektas Vladislovas Stipulkovskis.

Brėžinys. Vilnius, 1897 m. rugpjūčio 13 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 3056, l. 3–3a

DIDYSIS LABDARYS JUOZAPAS MONTVILA (LVIA)

Natalijai Liaskovskai priklausančiame žemės sklype tarp Mogiliovo, Balstogės ir Vitebsko gatvių Vilniuje statomo vieno aukšto priestato su balkonais ir geležine tvora projektas.

Parengė inžinierius Augustas Kleinas. Vilnius, 1900 m. rugpjūčio 24 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 3561, l. 3

Rasų kolonija pastatyta labai greit – per ketverius metus (1898–1902 m.). 1900 m. daugelis namų jau buvo įrengta. Rasų kolonijos namų savininkai: Mykolas Petravičius, Boleslovas Bžezinskis, Emilijonas Čečys, Boleslovas Medekša, Jonas Svirskis, baldų meistras Antanas Ivaškevičius, Gabrielius Radzevičius, Vladislovas Kondratavičius, Dominykas Civinskis, Kazimieras Citovičius, Viktorija Samulevičienė, Adomas Bielskis, Karolis Antoševskis, Zigmuntas Zubkovskis, Konstantinas Vaškevičius, Karolis Vinkevičius, Natalija Liaskovska, kun. Karolis Liubianiecas ir kt.

DIDYSIS LABDARYS JUOZAPAS MONTVILA (LVIA)

Vilniaus butų įrengimo draugijos parengtas leidinys apie standartinius durų ir langų matmenis.

Spaudinys. Spausdintas Juozapo Zavadskio spaustuvėje Vilniuje, XX a. I dešimtmečio pabaiga. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1264, ap. 1, b. 119, l. 1–3v

DIDYSIS LABDARYS JUOZAPAS MONTVILA (LVIA)

Lukiškių kolonijos Vilniuje planas. Ją sudaro 22 namai, išsidėstę beveik trikampiu – 5 namai prie Lukiškių aikštės, 10 namų Kražių skersgatvyje bei 7 Kražių gatvėje.

Lukiškių kolonijos namų savininkai: Vaclovas Michnevičius (1913 m. gegužės 16 d. namą pardavė grafienei Elenai Umiastovskai), Povilas Končius, Vladislovas Malinovskis, Konradas Niedzialkovskis (nr. 15), Pranas Valickis (nr. 16), Česlovas Bylinskis, Gustavas Šenfeldas, Adomas Pilsudskis (nr. 9), Kazimieras Vilčevskis, Stanislovas Jarockis (nr. 7), Stanislovas Šulcas, Vytautas Abromavičius, Juozas Folijevskis, Jelizaveta Klečkovskaja, Marijonas ir Antanas Lapinai, Stanislovas Budnyj, E. Kačinska, Arnoldas Bergas, Aleksandras Žostautas, Juozas Parčevskis, Povilas Vžesniovskis.

Daugumos sklypų plotas apie 200 m², tik kampinių namų savininkams priskirta iki 270 m². Įvažiavimų, skalbyklos, vandens siurblinės plotai buvo bendri (614 m²). Butai daugumoje namų planuoti per du aukštus. Kiekvieno namo planas ir fasadas individualus, nors ir sukomponuotas pagal panašią schemą. Visuose kolonijos namuose buvo vonios, klozetai. Trys savininkai įrengė brangų ir tada dar mažai paplitusį centrinį šildymą (P. Valickis, V. Malinovskis ir P. Končius). Daugelį interjerų puošė koklių krosnys bei židiniai, lubų lipdyba, profiliuotos durys bei sieninės spintos.

Brėžinys. Vilnius, 1911 m. kovo 17 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 544, ap. 1, b. 8056, l. 6