LLMA. F. 221, ap. 1, b. 2, l. 31 a.p.
LLMA. F. 221, ap. 1, b. 2, l. 32.
Idėja man kilo, kai mokiausi Paryžiuje. Kažkaip pamažu, net gerai nežinau kaip. Susitikęs Vytautą Jonyną, ėmiau kalbėti, aiškintis, tartis. Pirmiausiai tai manėme, kad reikia surengti parodą. Viskas nuo to ir prasidėjo... [...] Su Juozu Mikėnu, Viktoru Vizgirda [...], su Antanu Samuoliu kalbamės, kaip čia pasirodyti, kaip išguiti nuobodulį, kuris įsigraužė į Kauno dailės gyvenimą. [...] Mums atrodė, kad nebuvo kūrybinės aplinkos. Todėl ir rūpėjo jaunai dailininkų kartai išsiveržti, sakyčiau, iš rutinos, savaip pasireikšti, naujas idėjas, kurios gimė pasižvalgius po pasaulį, įdiegti į meninį gyvenimą. Atrodė, kad tinkamiausias būdas – paroda.