Virtualios parodos / Įtraukios istorijos |

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

KOSCIA

„Vaclovas Kosciuška – Koscia, atvažiavo laikyti egzaminų į Kauno meno mokyklą jau „gatavas dailininkas“, matęs tokį didmiestį kaip Vilnius, žinojo daug dailininkų pavardžių: Loto, Brako, Pikaso, Kandinskio, Malevičiaus ir kitų. Žinojo kas tas schematizmas, kubizmas, siurrealizmas, purizmas, suprematizmas.“

Iš B. Motuzos-Matuzevičiaus prisiminimų „Koscia“. [1975] m.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

Kauno meno mokyklos mokinys V. Kosciuška Laisvės alėjoje Kaune. [1929–1932] m.

LLMA. F. 855, ap. 1.

„Menas. Menas! Meno mokykla – senoji Romuva!“

Iš B. Motuzos-Matuzevičiaus prisiminimų „Koscia“. [1975] m.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

V. Kosciuška. [1929–1935] m.

LLMA. F. 855, ap. 1.

„V. Kosciuška, besimokydamas Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje, nusipirko fotoaparatą. Aistringai domėjosi kraštotyra, dalyvavo įvairiose ekspedicijose, daug fotografavo.“

Iš J. Šaparauskienės straipsnio „Dailininko gyvenimas ir mirtis.“ 1991 m.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

V. Kosciuška. [1929–1935] m.

LLMA. F. 855, ap. 1.

„Kaune besimokantį V. Kosciušką, energingą, viskuo besidomintį vaikiną, lydi garsių žmonių gerumas. Lydimas visokeriopo dėmesio būsimasis dailininkas kuria batalines kompozicijas, portretus, piešia natiurmortus, knygų viršelius.“

Iš J. Šaparauskienės straipsnio „Dailininko gyvenimas ir mirtis“. 1991 m.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

V. Kosciuška. [1929–1935] m.

LLMA. F. 855, ap. 1.

„V. Kosciuška netoli nuo mokyklos išsinuomojo gerą šviesų kambarį. Sugebėjo viską pasidaryti pats, darbštus, paslaugus. Niekad niekam neatsakydavo. Visi jį gerbė, mylėjo ir norėjo turėti jo darbų.“

Iš B. Motuzos-Matuzevičiaus prisiminimų „Koscia“. [1975] m.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

V. Kosciuška. 1935 m.

LLMA. F. 855, ap. 1.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

Pirmas V. Kosciuška, antras V. Petravičius ir kt. [1935] m.

LLMA. F. 551, ap. 1, b. 144, l. 50.

„1935 m. Koscia baigia Kauno meno mokyklą. Mokytojauja, dirba Karo muziejaus dailininku. 1937 m. gavęs stipendiją išvyksta į Paryžių. Studijuoja istorinę-batalinę tapybą, lanko muziejus, keliauja. Jis jau žinomas ir gerbiamas „vilnietis dailininkas“.

Iš B. Motuzos-Matuzevičiaus prisiminimų „Koscia“. [1975] m.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

V. Kosciuška Liuksemburgo parke (sode) Paryžiuje. 1939 m.

LLMA. F. 855, ap. 1.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

JO EKSCELENCIJA

„Vaclovą Kosciušką vadindavome Ekscelencija, gūdžiais sovietų laikais nevartotu kreipiniu, nes tada jis buvo tarsi nereikalingas – nei tau prezidentų, nei ambasadorių, nei hierarchų. Buvome gerokai, gal net perpus už dailininką jaunesni, tačiau suvokėme ir žodžio, ir žmogaus, į kurį juo kreipdavomės, išskirtinumą. Ekscelenciją tardavome pagarbiai, kartu ir paprastai, nedabindami įmantriomis intonacijomis.[] Nedidelio ūgio, jau šiek tiek pakumpęs Ekscelencija buvo didis dvasios aristokratas. To negalėjai nejausti, tačiau taip pat akivaizdžiai matei, kokia atgrasi, pasibaisėtina šiam oriam žmogui buvo brežnevinė realybė – sovietinio marazmo jis nekentė visa savo esybe. Dailininkas niekada nesitaikstė su melo imperijos taisyklėmis, visas jam skirtas dienas nugyveno tiesus ir sąžiningas. Jo dvasia nepalūžo, tačiau ant šio aukuro teko sudėti daug.“

Ištraukos iš E.Ganusausko knygos „Ekscelencija, monsinjoras ir...“. 2021 m.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

V. Kosciuška Maskvoje. 1954 m.

LLMA. F. 551, ap. 1, b. 144, l. 49.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

V. Kosciuška. [1954] m.

LLMA. F. 551, ap. 1, b. 144, l. 48.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

V. Kosciuška prie savo kūrybos darbo. 1974 m.

LLMA. F. 855, ap. 1.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

V. Kosciuška prie savo varpų kolekcijos. [1981] m.

LLMA. F. 855, ap. 1.

„Po karo pradėjo kolekcionuoti varpus. Jų, įvairių dydžių, formų, amžių, buvo surinkęs apie 200. Susimąstymo akimirką paskambindavo kokią melodiją.“

Iš J. Šaparauskienės straipsnio „Dailininko gyvenimas ir mirtis“. 1991 m.

DAILININKAS VACLOVAS KOSCIUŠKA

V. Kosciuškos varpų kolekcija. [1981] m.

LLMA. F. 855, ap. 1.

„1984 m. rudenį varpų garsai, išgauti V. Kosciuškos artimo bičiulio V. Paltanavičiaus, išlydėjo V. Kosciušką į paskutinę kelionę. Po dailininko mirties žmona Ariadna varpų kolekciją perdavė Trakų muziejui.“

Iš J. Šaparauskienės straipsnio „Dailininko gyvenimas ir mirtis“. 1991 m.