Patvirtintas Lenkijos karalienės ir Didžiosios Lietuvos kunigaikštienės Bonos Sforzos d‘Aragonos parašu ir antspaudu.

Vilnius, 1536 m. birželio 21 d. Rusėnų k.

LVIA, f. 1282, ap. 5, b. 75, l. 1.

Bona Sforza d’Aragona (1494 m. vasario 2 d. Vidževanas, Italija – 1557 m. lapkričio 19 d. Baris, Italija) – Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518 m.). Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina.

Patvirtintas Lenkijos karaliaus ir Ldk Žygimanto Augusto parašu

Petrakavas, 1548 m. sausio 24 d. Lotynų k.

LVIA, f. 1135, ap. 1, b. 18, l. 1.

Žygimantas Augustas (1520 m. rugpjūčio 1 d. Krokuvoje – 1572 m. liepos 7 d. Knišine) – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką. Žygimantas Augustas mirė nesusilaukęs įpėdinio ir buvo paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas.

Juozapo Ozemblausko litografija pagal Juozapo Ignoto Kraševskio knygos „Vilnius nuo jo įkūrimo iki 1750 metų“ iliustraciją. 

Vilnius, [1840] m. Lotynų ir lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 181, l. 46.

Patvirtintas Lenkijos karaliaus ir Ldk Žygimanto Augusto parašu ir antspaudu.

Varšuva, 1571 m. birželio 15 d. Lotynų k.

LVIA, f. 1135, ap. 3, b. 258, l. 25.

Intituliacija padidintomis raidėmis, puošnus inicialas. Lenkijos karaliaus ir Ldk Stepono Batoro parašas. Antspaudas pamestas, išlikusi tik šilkinė virvutė.

Dokumentas pripažintas regioninio paveldo objektu ir 2006 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Rašytinis dokumentas–pergamentas. Lvovas, 1578 m. liepos 7 d. Lotynų k.

LVIA, f. 787, ap. 1, b. 2, l. 1.

Steponas Batoras (1533 m. rugsėjo 27 d. – 1586 m. gruodžio 12 d.) – Transilvanijos kunigaikštis (1571–1576 m.), Lenkijos karalius (1575–1586 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576–1586 m.). Valdė kartu su Ona Jogailaite. Suvaidino svarbų vaidmenį pertvarkant Vilniaus jėzuitų kolegiją į Vilniaus universitetą.

Patvirtintas antspaudu ir Lenkijos karaliaus ir Ldk Stepono Batoro parašu.

Gardinas, 1580 m. gruodžio 4 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 3, b. 258, l. 15.

Valdovo pečius gaubia mantija, pamušta šermuonėlių kailiu su dekoruotais pakraštėliais. Jis pavaizduotas pasisukęs į kairę pusę, žvilgsnį nukreipęs į žiūrovą, kairėje rankoje laikantis skeptrą. Valdovas pasidabinęs žiponu, ant kurio vilki deliją su plačia kailine apykakle, ant galvos kailinė kepurė magerė, prie kurios pritvirtinta škofija su plunksnomis. Apačioje iš dešinės pusės pavaizduotos karališkosios insignijos: karūna ir valdžios obuolys. Po atvaizdu yra užrašas „Stephanus Rex“.

Juozapo Ozemblausko litografija pagal 1589 m. Martyno Kromerio knygos „Polonia Sive De origine et rebus gestis Polonorum libri (...)“ iliustraciją.

Vilnius, [1840] m. Lotynų ir lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 181, l. 50.

Autorius nežinomas.

LVIA, f. 1135, ap. 13, b. 714, l. 11.

Patvirtintas antspaudu ir Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Onos Jogailaitės parašu.

Varšuva, 1590 m. kovo 10 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 3, b. 258, l. 19.

Ona Jogailaitė (1523 m. spalio 18 d. – 1596 m. rugsėjo 9 d.) – Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo, Stepono Batoro žmona.

Patvirtintas antspaudu ir Lenkijos karaliaus ir Ldk Zigmanto III Vazos parašu.

Varšuva, 1596 m. gruodžio 1 d. Rusėnų k.

LVIA, f. 1135, ap. 3, b. 258, l. 29.

Zigmantas Vaza (1566 m. birželio 20 d. – 1632 m. balandžio 30 d.) – Lenkijos karalius (1587–1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632 m.), Švedijos karalius nuo 1592 m. iki buvo nuverstas 1599 m. Jis buvo Švedijos karaliaus Jono III ir jo pirmosios žmonos Kotrynos Jogailaitės sūnus. Vazų dinastijos pradininkas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Juozapo Ozemblausko litografija.

Vilnius, XIX a. I pusė. Lotynų k.

LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 181, l. 43.

Patvirtintas antspaudu ir Lenkijos karaliaus ir Ldk Vladislovo IV Vazos parašu.

Varšuva, 1642 m. rugsėjo 2 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 3, b. 258, l. 22.

Vladislovas Vaza (1595 m. birželio 9 d. Lobzove, prie Krokuvos – 1648 m. gegužės 20 d. Merkinėje) – Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632–1648 m.). Vladislovas vienintelis iš Vazų dinastijos dažnai lankęsis Vilniuje bei daugiausia laiko rezidavęs Lietuvoje.

Patvirtinta Lenkijos karaliaus ir Ldk Jono Kazimiero Vazos parašu ir antspaudu.

Varšuva, 1651 m. sausio 23 d. Lenkų k.

LVIA, f. 525, ap. 8, b. 86, l. 4.

Jonas Kazimieras Vaza (1609 m. kovo 22 d. – 1672 m. gruodžio 16 d.) – Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas I Kazimieras (1648–1668 m.), Zigmanto Vazos sūnus. Jo valdymo laikotarpiu Abiejų Tautų Respublika prarado dideles teritorijas kovose su Rusija, Švedija, totoriais ir kazokais. Atsisakęs sosto išvyko į Prancūziją, kur ir mirė.

LVIA saugomas vienintelis tokios ankstyvos privilegijos Vilniaus auksakalių cechui originalas. Intituliacija padidintomis raidėmis. Lenkijos karaliaus ir Ldk Jono Kazimiero Vazos parašas. Raudonos spalvos vaško LDK antspaudas metalinėje dėžutėje, pakabintas ant bordinės spalvos virvelių.

Rašytinis dokumentas–pergamentas. 1664 m. birželio 30 d. Vilnius. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 1, b. 48, l. 1.

Valdovo portretas įrėmintas į kvadratinius rėmelius. Jis pavaizduotas pasisukęs į kairę pusę, žvilgsnį nukreipęs į žiūrovą. Po atvaizdu yra užrašas „Jan Kazimierz / Joannes Casimirus“.

Leidinio pavadinimas, autorius, leidimo metai nenustatyti.

XX a. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 23, b. 248, l. 20v.

Lenkijos karaliaus ir Ldk Mykolo Kaributo Višnioveckio parašas.

Varšuva, 1672 m. liepos 21 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 2, b. 52, l. 1.

Mykolas Kaributas Višnioveckis (1640 m. liepos 31 d. – 1673 m. lapkričio 10 d. Lvove) – 1669–1673 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

Originalas. Popierius. Popieriuje įspaustas karaliaus antspaudas, karaliaus ir LDK sekretoriaus Povilo Jeronimo Siručio parašai.

Janovec, 1672 m. rugpjūčio 26 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1282, ap. 5, b. 10, l. 1.

Patvirtintas Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Vengrijos ir Čekijos karaliaus Leopoldo I parašu.

Rašytinis 12 lapų knygos formos pergamentas su aksominiais avietinės spalvos viršeliais.

Viena, 1694 m. spalio 1 d. Lotynų k.

LVIA, f. 1135, ap. 1, b. 53, l. 1, 7, 10v-11.

Imperatorius Leopoldas I (1640 m. birželio 9 d. – 1705 m. gegužės 5 d.) – 1658–1705 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, taip pat Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Slavonijos karalius.

Patvirtinta Lenkijos karaliaus ir Ldk Augusto II parašu ir antspaudu.

Varšuva, 1720 m. rugsėjo 13 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1282, ap. 5, b. 199, l. 1.

Augustas II (1670 m. gegužės 12 d. Drezdene – 1733 m. sausio 31 d. Varšuvoje) – antrasis Saksonijos kurfiursto Johano Georgo III ir Danijos bei Norvegijos princesės Anos Sofijos sūnus. Tai buvo garsiausias Vetinų kunigaikščių giminės albertinų linijos valdovas, pramintas Stipriuoju (vok. August der Starke) už nepaprastą fizinę jėgą (neva galėjęs rankomis lankstyti geležines pasagas). Nuo 1694 m. valdė Saksoniją kaip kurfiurstas Frydrichas Augustas I-asis, o nuo 1697 m. tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Augustu II-uoju.

Patvirtintas imperatoriaus Petro I parašu ir antspaudu.

Maskva, 1722 m. gegužės 2 d. Rusų k.

LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 481, l. 2-3.

Petras I Didysis (1672 m. birželio 9 d. Maskvoje – 1725 m. vasario 8 d. Peterburge) – caro Aleksejaus ir jo antrosios žmonos Natalijos Naryškinos sūnus, buvęs Rusijos caras nuo 1682 m., ir pirmasis Rusijos imperatorius 1721–1725 m.

Patvirtintas Lenkijos karaliaus ir Ldk Augusto III Sakso parašu.

Varšuva, 1748 m. gruodžio 30 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 3, b. 48, l. 1.

Augustas III Saksas (1696 m. spalio 17 d. Drezdene – 1763 m. spalio 5 d.) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1733 m.), Saksonijos kurfiurstas (Frydrichas Augustas II; nuo 1733 m.).

Lenkijos karaliaus ir Ldk Augusto III Sakso parašas. Minsko vaivadijos pataurininkio ir valdovo sekretoriaus Andriaus Chmaros parašas. Raudonos spalvos vaško antspaudas varinėje dėžutėje, pakabintas ant avietinės spalvos virvelių.

Rašytinis dokumentas–pergamentas. Varšuva, 1758 m. kovo 14 d. Lenkų k.

LVIA, f. 787, ap. 1, b. 106, l. 1.

Rusijos imperatoriaus Petro III parašas.

Sankt Peterburgas, 1762 m. kovo 15 d. Vokiečių k.

LVIA, f. 1135 ap. 3, b. 258, l. 48, 49.

Petras III (1728 m. vasario 21 d. Kylyje – 1762 m. liepos 17 d. Ropšoje, prie Sankt Peterburgo) – Rusijos imperatorius 1761–1762 m., pirmasis Šlezvigo-Holnšteino Romanovų šeimos atstovas Rusijos soste. Nuo 1745 m. – Holšteino hercogas.

Patvirtintas Lenkijos karaliaus ir Ldk Stanislovo Augusto Poniatovskio parašu ir antspaudu.

Rankraštis. Varšuva, 1772 m. spalio 5 d. Lenkų k.

LVIA, f. 391, ap. 1, b. 275, l. 10.

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732 m. sausio 17 d. Volčine, dab. Baltarusija – 1798 m. vasario 12 d. Sankt Peterburge, Rusija) – paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795 m.).

Autorius nežinomas.

LVIA, f. 1135, ap. 10, b. 83, l. 71.

Patvirtintas Lenkijos karaliaus ir Ldk Stanislovo Augusto parašu ir antspaudu.

Spaudinys, rankraštis. Varšuva, 1776 m. gegužės 15 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 651, l. 1-1v.

Titulinis lapas.

Rašytinis dokumentas–pergamentas. 1792 m. sausio 10 d. Lenkų k.

LVIA, f.1135, ap. 1, b. 63.

1791–1792 m. buvo atnaujintos arba gavo naujas savivaldos teises 74 LDK miestai. Visų jų privilegijos buvo įrašytos į Lietuvos Metrikos mažosios raštinės knygą. LVIA saugomos kelios atskiros Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio privilegijos, patvirtinančios Kėdainių, Žvingių ir Daugų miestų savivaldos teises.

Dokumentas įrištas, tamsiai bronzinės spalvos odinis viršelis. Antrame lape yra spalvotas Žvingių miestelio herbas. Lenkijos karaliaus ir Ldk Stanislovo Augusto Poniatovskio parašas. Raudonos spalvos vaško LDK antspaudas ant bronzinės spalvos virvelių.

Rašytinis dokumentas–pergamentas. Varšuva, 1792 m. gegužės 15 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 1, b. 65, l. 1-2v.

Antrame lape pieštas Daugų miestelio herbas. Lenkijos karaliaus ir Ldk Stanislovo Augusto Poniatovskio parašas.

Rašytinis dokumentas–pergamentas. Varšuva, 1792 m. balandžio 26 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 1, b. 64, l. 1–2v.

Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI parašas. 

Versalis, 1778 m. gruodžio 13 d. Prancūzų k.

LVIA, f. 1135, ap. 3, b. 258, l. 53.

Liudvikas XVI (pranc. Louis XVI, 1754 m. rugpjūčio 23 d. – 1793 m. sausio 21 d.) buvo Prancūzijos ir Navaros karalius, valdęs 1774–1791 m; nuo 1791 iki 1792 vadinosi Prancūzų karaliumi. 1792 m. rugpjūčio 10 d. suimtas ir tardytas Nacionalinio Konvento, nuteistas už Tėvynės išdavystę, giljotinuotas 1793 m. sausio 21 d. Jis buvo vienintelis Prancūzijos karalius per visą istoriją nuteistas mirti.

Patvirtintas imperatoriaus Aleksandro I parašu ir raudonos smalkos antspaudu, įdėtu į metalinę paauksuotą dėžutę. Antspaudas prie dokumento prikabintas juodų ir paauksuotų siūlų pynute su kutais.

Sankt Peterburgas, 1812 m. sausio 2 d. Rusų k.

LVIA, f. 1135, ap. 1, b. 76.

Imperatorius Aleksandras I (arba Aleksandras Pavlovičius Romanovas, 1777 m. gruodžio 23 d. Sankt Peterburgas – 1825 m. gruodžio 1 d. Taganrogas) – 1801 m. kovo 23 d. iki 1825 m. gruodžio 1 d. Rusijos imperatorius, 1809-1825 m. didysis Suomijos kunigaikštis ir 1815-1825 m. Lenkijos karalius.

Patvirtintas imperatoriaus Aleksandro I parašu ir anspaudu.

Sankt Peterburgas, 1819 m. gruodžio 15/27 d. Prancūzų ir lenkų k.

LVIA, f. 716, ap. 4, b. 5, l. 1–1v.

Patvirtintas imperatoriaus Aleksandro III parašu ir antspaudu.

Lietuvos Brasta, 1886 m. rugpjūčio 30 d. Rusų k.

LVIA, f. 1135, ap. 8, b. 41, l. 1-1v.

Imperatorius Aleksandras III (1845 m. kovo 10 d. Sankt Peterburge – 1894 m. lapkričio 1 d. Livadijos dvare Kryme) – Rusijos imperatorius, Lenkijos Karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis nuo 1881 m. kovo 13 d. iki savo mirties 1894 m. lapkričio 1 d.

Levickio fotoatljė Nevos prospekte, Sankt Peterburge, XIX a. 9 deš.

LVIA, f. 1135, ap. 10, b. 83, l. 82.