Vyskupo Jurgio Tiškevičiaus parašas.

Krakės, 1645 m. liepos 5 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 525, ap. 8, b. 86, l. 6.

Jurgis Tiškevičius (1596 m. Vištytyje, Baltarusija – 1656 m. sausio 17 d. Domnau prie Karaliaučiaus) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Žemaičių vyskupas.

Iš Vilniaus ir žemaičių vyskupų portretų kolekcijos, XVI–XIX a.

LVIA, f. 1135, ap. 23, b. 542, l. 3.

Vyskupo Petro Parčevskio parašas.

Alsėdžiai, 1650 m. lapkričio 10 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 525, ap. 8, b. 86, l. 27.

Petras Parčevskis (1590–1658 m. gruodžio 6 d.) – LDK Romos katalikų veikėjas. Radvilų rėmėjas. Smolensko vyskupas nuo 1636 m. rugsėjo 1 d. iki 1649 m., Žemaitijos vyskupas nuo 1649 m. 1655 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė Kėdainių uniją su Švedija.

Vyskupo Kazimiero Paco parašas.

Varniai, 1670 m. rugsėjo 19 d. Lotynų k.

LVIA, f. 1135, ap. 525, ap. 8, b. 86, l. 14.

Kazimieras Pacas (? – 1695) – Romos katalikų ir LDK valstybinis veikėjas, Slanimo probstas (1643 m.), karaliaus sekretorius (nuo 1650 m.), Balstogės (1654 m.), Vilniaus ir Gėranainių probstas (1662 m.), Vilniaus kanauninkas (1657 m.), Smolensko (1664–1667 m.) ir Žemaitijos vyskupas (1668–1695 m.).

Vyskupo Jono Jeronimo Krišpino-Kiršenšteino parašas.

Varniai, 1698 m. vasario 3 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, f. 525, ap. 8, b. 86, l. 23.

Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas (apie 1654 m. Žemaitija – 1708 m. liepos 14 d. Kiduliai, palaidotas Varnių katedroje) – Žemaičių vyskupas.

Vyskupo Jono Mikalojaus Zgierskio parašas.

Šiluva, 1712 m. spalio 18 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, f. 525, ap. 8, b. 86, l. 43.

Jonas Mikalojus Zgierskis (1653 m. gegužė – 1713 m. gruodžio 6 d.) – LDK Romos katalikų veikėjas. Vilniaus vyskupas-sufraganas nuo 1696 m., Smolensko vyskupas nuo 1706 m., Žemaičių vyskupas nuo 1710 m. 1697–1702 metų karo metu bandė sutaikyti konfliktuojančias šalis.

Vyskupo Aleksandro Mikalojaus Gorainio parašas.

Krakės, 1721 m. gruodžio 10 d. Lenkų k.

LVIA, f. 525, ap. 8, b. 86, l. 45.

Vyskupo J. D. Lopacinskio parašas.

Krakės, 1773 m. rugsėjo 29 d. Lenkų k.

LVIA, f. 525, ap. 8, b. 86, l. 48.

Jonas Dominykas Lopacinskis (1708 m. gegužės 9 d. Lopacin – 1778 m. sausio 11 d. Janapolė) – 1762 m. paskirtas Žemaičių vyskupu. Alsėdžiuose perstatė vyskupų rūmus, papuošė marmuru Varnių katedrą, pastatydino vikarų ir choristų namus, išmūrijo naują seminariją. Viržuvėnuose, netoli Varnių, vyskupų žemėse pasistatė namus, užveisė sodą. Pačią vietovę pagal savo vardą pavadino Janapole ir perkėlė parapiją. Jo rūpesčiu iš Varnių į Viržuvėnus nutiestas kelias, pastatyta pirmoji medinė Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia, Viržuvėnams suteiktos parapijos teisės, nustatytos jos ribos.

Žodyno autoriaus B. Lindės ir vyskupo J. Kosakovskio parašai.

1804 m. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 3, b. 50, l. 39.

Jonas Nepomukas Kosakovskis (1755 m. gegužės 16 d. – 1808 m. rugpjūčio 26 d.) – LDK XVIII a. pabaigos veikėjas, Vilniaus vyskupas, vienuolių trinitorių veiklos rėmėjas Lietuvoje (pritarė vienuolių įkurdinimui Jonavoje 1802 m., juos rėmė). Vilniaus vyskupas ordinaras (1798 m. rugpjūčio 9 d. – 1808 m. rugpjūčio 26 d.).

Iš Vilniaus ir žemaičių vyskupų portretų kolekcijos, XVI–XIX a.

LVIA, f. 1135, ap. 23, b. 542, l. 12.

Patvirtintas vyskupo M. K. Valančiaus parašu ir antspaudu.

Varniai, 1858 m. kovo 25 d. Lotynų k.

LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 170, l. 161.

Motiejus Kazimieras Valančius (1801 m. vasario 16 d. – 1875 m. gegužės 17 d.) – Žemaičių vyskupas (1849–1875 m.), švietėjas, rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.

Be datos. Rusų ir lietuvių k.

LVIA, f. 696, ap. 2, b. 918, l. 1, 3.

Vyskupo M. K. Valančiaus parašas.

Kaunas, 1874 m. birželio 6 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 18, b. 3, l. 46–46v.

Reverse Medardo Kazimiero Končios ranka užrašyti sūnaus biografiniai duomenys.

XIX a. II pusė. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 18, b. 11, l. 6–6v.

Medardas Kazimieras Končia (1808 m. spalio 4 d. Lokinė (prie Siesikų) – 1899 m. kovo 18 d. Lokinė (palaidotas Siesikuose), 1830–1831 m. sukilimo dalyvis. Medardo Končios tėvas.

Medardas Končia (1838 m. Lokinė (prie Siesikų) – 1868 m. Paryžius) – 1863–1864 m. sukilimo dalyvis. Ukmergės apskrities Lėno miške suorganizavo sukilėlių būrį. Raguvos miške susijungęs su Žukovskio (Vykladniko) sukilėliais 05 29 jis kovėsi su Rusijos imperijos kariuomene prie Jasnagurkos kaimo (į rytus nuo Kunionių), 07 17 – Kauno apskrityje, su A. Mackevičiaus ir kitais sukilėlių būriais 10 20 – prie Šventybrasčio (į rytus nuo Dotnuvos) su apylinkes žvalgiusiomis Rusijos imperijos kariuomenės kolonomis (25 sukilėliai žuvo). Po kautynių į Lėno mišką grįžusį M. Končios būrį ir prie jo prisidėjusius kelis kitus būrius užpuolė ir išsklaidė Rusijos imperijos kariuomenė. Kurį laiką M. Končia slapstėsi Rygoje, vėliau emigravo į Prancūziją.

Jurgio Matulaičio autografas.

Rankraštis. Peterburgas,1897 m. spalio 1 d. Lietuvių k.

LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 1, l. 212–212av.

Jurgis Matulevičius-Matulaitis (1871 m. balandžio 13 d. Lūginėje, Šunskų valsčius – 1927 m. sausio 27 d. Kaune) – Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (1918–1925 m.), arkivyskupas (1925–1927 m.).

Jurgio Matulaičio autografas.

Rankraštis. Peterburgas, 1897 m. spalio 30 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 1, l. 213–213av.

Vyskupo Jurgio Matulevičiaus parašas.

Vilnius, 1919 m. vasario 13 d. Lietuvių k.

LVIA, f. 694, ap. 5, b. 1297, l. 10.

Kurijos kanclerio Liucijono Chaleckio parašas ir vyskupo J. Matulevičiaus asmeninis antspaudas.

Vilnius, 1922 m. lapkričio 17 d. Lotynų k., vertimas į lenkų k.

LVIA, f. 694, ap. 5, b. 1297, l. 17.

Vilniaus vyskupijos kurijos kancleriu buvo kanauninkas Liucijonas Chaleckis (1873-1964), kilęs nuo Minsko iš didikų giminės. Jis su vyskupu J. Matulevičium susidraugavo studijų laikais (1896-1900 m.) Petrapilio Dvasinėje akademijoje.