Mikalojaus Radvilos Rudojo, Kristupo Radvilos Perkūno, Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės, jo žmonos Uršulės Pranciškos Vyšnioveckos ir sūnaus Karolio Stanislovo Anupro Radvilos „Pone Mielasis“, Onos Radvilaitės.

Rankraštis. XVI-XVIII a. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 23, b. 16, l. 1–3.

Dalinai spausdintas dokumentas.

Originalas su kun. M. J. Radvilos parašu.

Varšuva, 1773 m. spalio 25 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 636, l. 2.

Mykolas Jeronimas Radvila (1744 m. spalio 10 d. – 1831 m. kovo 28 d. Varšuvoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. Kunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės Olykos–Nesvyžiaus linijos Klecko šakos, tėvas Martynas Mikalojus Radvila, motina Marija Trembicka.

Patvirtintas Rusijos pasiuntinio A. Kurakino ir kitų rusų bei prancūzų pareigūnų parašais ir antspaudais.

Paryžius, 1811 m. balandžio 16 d. Rusų ir prancūzų k.

LVIA, f. 1177, ap. 1, b. 63, l. 18.

Tipografijos draugijos prezidento Mykolo Kleopo Oginskio, direktorių Augusto Bekiu, Adomo Chreptavičiaus, Zacharijaus Nemčevskio, Mykolo Dmochovskio, grafo Adomo Giunterio ir sekretoriaus Mykolo Balinskio parašai.

Vilnius, 1819 m. balandžio 24 d. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 18, b. 3, l. 20.

Autoriai Richard Cosway ir Luigi Schiavonetti.

Spaudinys. Apie 1793 m. Lenkų k.

LVIA, f. 1135, ap. 23, b. 248, l. 29.

Mykolas Kleopas Oginskis (1765 m. rugsėjo 25 d. Guzove, Lenkija – 1833 m. spalio 15 d. Florencijoje, Italija) – kunigaikštis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, 1802 m. Vilniaus universiteto garbės narys, kompozitorius, populiarių Europoje polonezų, mazurkų autorius.

Jis kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės. Tėvas Andrius Ignotas Oginskis (1739–1787 m.), motina Paula Paulina Šembek (1750–1797 m.) M. K. Oginskis buvo vedęs du kartus. 1789 m. jo žmona tapo Izabelė Lasocka (1764–1852 m.). 1802 m. santuoką su Izabele Lasocka nutraukė ir vedė Žemaičių didiko Kajetono Nagurskio iš Kurtuvėnų našlę, italų kilmės dainininkę Mariją de Neri, kuri buvo kilusi iš Venecijos.

Patvirtintas grafo St. Pliaterio parašu.

Vilnius, 1858 m. gegužės 15 d. Rusų k.

LVIA, f. 515, ap. 25, b. 4, l. 714v-715.

Steponas Emerykas Leonardas Pliateris (1799 m. lapkričio 7 d. Švėkšnoje – 1864 m. Švėkšnoje) – teisininkas, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės, Švėkšnos dvarininkas. Jurgio Pliaterio vyresniojo ir kunigaikštytės Karolinos Giedraitytės sūnus.

Paveldėjo Švėkšnos, Aleksandravo ir keletą kitų dvarų Žemaitijoje. Vedė vilnietę Aliną Žabaitę-Mickevičiūtę, kuri kraičio atsinešė daug dvarų, buvusių Vilniaus krašte ir kitur.

Daryta A[lberto] Sveikovskio fotoateljė, Vokiečių gatvėje, Vilniuje.

XIX a. 6–7 deš.

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 149, l. 46–46v.

LVIA, f. 382, ap. 1, b. 2140, l. 6a.

Bartkuškio dvaras perėjo Pliaterių valdymui, kai ankstesnio dvarininko Tado Žabos duktė Apolinarija Žabaitė XVIII a. ištekėjo už Pliaterių giminės atstovo. 1841 m. ta pati Apolinarija pardavė dvarą Ignacijui ir Idalijai Pliateriams, kurie ir pastatė išlikusį dvarą (rūmus, oficiną, arklidę, parką) tarp 1845 ir 1855 m. Po to dvaras buvo perleistas Gustavui Pliateriui, kuris 1913 m. dvarą pardavė advokatui iš Varšuvos, pasiuntiniui I-oje Rusijos Dūmoje, Aleksandrui Lednickiui.

Patvirtintas E. Tiškevičiaus parašu ir antspaudu.

Vilnius, 1861 m. sausio 17 d. Lenkų k.

LVIA, f. 716, ap. 1, b. 7, l. 1.

Eustachijus Tiškevičius (1814 m. balandžio 18 d. Lahoisko dvare, Borisovo paviete, Minsko gubernija – 1873 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse) – grafas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas.

Kilęs iš garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų didikų Tiškevičių Lahoisko šakos. Tėvas Pijus Tiškevičius, motina Augusta Pliaterytė. Brolis Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius.

K. Tiškevičiaus parašas.

Lahoiskas (Baltarusija), 1863 m. sausio 10 d. Lenkų k.

LVIA, f. 716, ap. 1, b. 111, l. 1–2v.

Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius (1806 m. vasario 17 d. Lahoisko dvare, Borisovo paviete, Minsko gubernija – 1868 m. liepos 13 d. Minske) – Lietuvos didikas, Lelivos herbo grafas, ekonomistas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas. Brolis Eustachijus Tiškevičius.

Fot. Charles Bergamasco.

Sankt Peterburgas, apie 1860 m.

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 138-138 v.

Spaudinys su ranka darytais prierašais. XIX a. pab.-XX a. pr. Lenkų k.

LVIA, f. 716, ap. 1, b. 4747, l. 7.