Leigh Creek (Pietų Australija), [1948 m. rugsėjo mėn.]

Po Antrojo pasaulinio karo lietuviams pradėjus masiškai emigruoti į Australiją, atsirado poreikis turėti savo spaudą. Pabėgėliai iš Vokietijos perkeltųjų asmenų (DP) stovyklų buvo išsilavinę, patriotiškai nusiteikę žmonės, siekiantys išsaugoti tapatybę ir ryšį su Lietuva. Sąlygos spaudos leidybai pasirodė nepalankios: lietuvių bendruomenė buvo išsisklaidžiusi po visą Australiją (Melburnas, Sidnėjus, Adelaidė ir kiti miestai), Australijos valdžia svetimtaučių spaudai neteikė jokių lengvatų. Norint leisti periodinius leidinius, reikėjo specialaus valdžios leidimo, o ketvirtadalis laikraščio teksto turėjo būti spausdinamas anglų kalba.

Vis tik pirmasis lietuviškas laikraštis pasirodė 1948 m. rugsėjo 12 d. Tai buvo dvisavaitinis „Australijos lietuvis“ – dešimties puslapių sąsiuvinio formato leidinys, spaustas rotatoriumi, be viršelio.

Laikraščio „Australijos lietuvis“ leidėjas ir redaktorius buvo Jurgis Glušauskas-Arminas, su grupe lietuvių paskirtas dirbti Leigh Creek (Pietų Australija) rudosios anglies kasyklose, pusiau dykumoje, apie 400 mylių į šiaurę nuo Adelaidės. Lietuviams pabėgėliams apsigyventi teko palapinėse. „Palapinių miestelį“ sudarė 200 palapinių, kuriose gyveno apie 400 darbininkų. Taip vienoje palapinių ir gimė laikraščio „Australijos lietuvis“ pirmasis numeris, atspausdintas rašomąja mašinėle ir padaugintas kukliu rotatoriumi, atgabentais kartu su ketvirtuoju lietuvių transportu.

Australijos lietuvių archyvas

Leigh Creek (Pietų Australija), 1948 m. rugsėjo 12 d.

Pirmasis „Australijos lietuvio“ numeris buvo kuklus turiniu, jo išspausdinta apie 200 egzempliorių. Lietuviai, dirbę įvairiose Australijos vietovėse, gavo po keletą jo egzempliorių su prašymu išdalinti juos tautiečiams. Reakcija buvo įspūdinga, gerų atsiliepimų vedini, atskirti vienas nuo kito tūkstančiais kilometrų, lietuviai pajuto tarpusavio ryšį ir pradėjo aukoti leidyklai.

„Australijos lietuvis“ pirmajame numeryje skelbė: „budėti gimtojo žodžio sargyboje, supažindinti savo skaitytojus su Australija, teikti žinių iš lietuvių gyvenimo pasaulyje ir Lietuvoje, apžvelgti politinius pasaulio įvykius ir grožinės literatūros kūrinius“.

Australijos lietuvių archyvas

Jonas Vizbaras, Jonas Langevičius, Andrius Bajorūnas, Juozas Norkūnas.

Leigh Creek (Pietų Australija), 1949 m.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Leigh Creek (Pietų Australija), 1949 m.

Vytautas Vaclovas Doniela gimė 1930 m. Skuode. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1948 m. emigravo į Australiją, dirbo Leigh Creek anglių kasykloje. 1956 m. baigė Sidnėjaus (Sydney) universitetą, 1959 m. Freiburgo (Freiburg) univesitete apsigynė filosofijos daktaro disertaciją. 1959–1987 m. dėstė filosofiją Niukaslo (Newcastle) universitete (Naujojo Pietų Velso valstija); asocijuotasis profesorius (1977 m.).

V. V. Doniela – Australijos lietuvių studentų sąjungos vienas steigėjų, Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, 1997–1998 metais Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto valdybos pirmininkas, bendruomenės Spaudos sąjungos vicepirmininkas. Leidinių „Australijos lietuvis“, „Mūsų pastogė“, „Metmenys“ bendradarbis.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1949 m. liepos 4 d.

Laikraščio leidyba dykumoje ir palapinėje buvo sunki, tad greitai buvo pradėta rūpintis jos perkėlimu į Pietų Australijos sostinę Adelaidę. Čia daug padėjo Adelaidėje įsikūręs smuikininkas Pranas Matiukas, kuris parūpino patalpas savo namuose. 1949 m. gegužės 23 d. laikraštis „Australijos lietuvis“ jau išėjo Adelaidėje, nors vis dar spausdinamas rotatoriumi. Iš dešimties kuklių puslapių jis išaugo iki 24 didesnio formato puslapių.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1950 m. gegužės 11 d.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1950 m. gegužės 11 d.

Noras spausdinti laikraštį „Australijos lietuvis“ spaustuvėje buvo sunkiai įgyvendinamas. Australijos spaustuvės už rinkinį ne anglų kalba reikalavo dvigubo atlyginimo. Laikraščio lėšos neleido to padaryti, todėl buvo nutarta įsigyti savo spaustuvę. Buvo kreiptasi į skaitytojus, Australijos lietuvius, paskolos, mokant už ją 4 proc. palūkanų. Skaitytojai paskolino 800 svarų, leidėjai surado ir kitus finansavimo šaltinius.

Jau 1951 m. sausio 1 d. „Australijos lietuvis“ išėjo spausdintas savoje spaustuvėje.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1950 m. rugpjūčio 1 d.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1951 m.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Dar Leigh Creek (Pietų Australija) vietovėje greta laikraščio „Autralijos lietuvis“ leidybos buvo susirūpinta lietuviškų knygų platinimu. Nuo 1951 m. spaustuvėje „Australijos lietuvis“ leistos ir platintos lietuviškos knygos (P. Andriušio, K. Pažėraitės, P. Jatulio, V. Žemkalnio).

Nėra tikslios statistikos, tačiau „Australijos lietuvis“ Australijoje išplatino kelis tūkstančius lietuviškų knygų, išleido visą eilę lietuviškų knygų, tarp jų ir Pulgio Andriušio „Sudiev, kvietkeli“.

Australijos lietuvių archyvas

Kairėje – O. A. Pridotkaitė, „Australijos lietuvio“ Moterų skyriaus redaktorė ir linotipininkė.

Dešinėje – Jurgis Glušauskas-Arminas, „Australijos lietuvio“ steigėjas, vyr. redaktorius ir leidėjas.

Adelaidė (Adelaide), 1953 m.

1956 m. gegužės 14 d. išėjo paskutinis „Australijos lietuvis“ numeris. Laikraščio leidyba sustabdyta sąmoningai. Kai greta Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto valdybos Sidnėjuje leidžiamo savaitraščio „Mūsų pastogė“, Australijos lietuvių katalikų federacija pradėjo leisti laikraštį „Tėviškės aidai“, Australijoje atsirado trys leidiniai, skirti 9 000 lietuvių. Leidėjui tapo aišku, kad skaitytojų skaičius kris ir visi trys laikraščiai sunkiai versis. Be to, visuomeninių organizacijų leidžiama spauda turėjo pirmumo teisę prieš privataus asmens leidžiamą laikraštį.

Laikraštis „Australijos lietuvis“ buvo pirmasis Australijos lietuvių laikraštis, prabilęs į gausiai išsibarsčiusius tolimame krašte lietuvius gimtąja kalba ir subūręs juos puoselėti bendrystę.

Australijos lietuvių archyvas

Pirmasis Adelaidės lietuvių kunigas, Lietuvių Caritas steigėjas ir tarybos pirmininkas dr. Povilas Jatulis 1953 m. kovo 29 d. pradėjo leisti kas savaitę spausdinamą leidinį „Šventadienio balsas“, kuriame informuodavo Australijos lietuvius bažnytiniais ir visuomeniniais klausimais. Jis leidinį siuntinėjo nemokamai kiekvienai lietuvių šeimai ir pavieniui gyvenantiems lietuviams.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1953 kovo 29 d.

Kiekviename „Šventadienio balso“ numeryje buvo straipsnelis – vedamasis, kuriame buvo gausu dvasinių apmąstymų ir katalikiškų temų.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1960 m. liepos 1 d.

Adelaidės lietuvių sąjungos valdyba, norėdama palaikyti glaudesnius ryšius su sąjungos nariais, 1960 m. pradėjo leisti du kartus per mėnesį rotatoriumi spausdinamą informacinį leidinį „Adelaidės lietuvių žinios“. Leidinyje buvo stengiamasi Adelaidės lietuvius nuolat informuoti apie vietos gyvenimą, rengiamus susirinkimus, minėjimus ir pramogas. Jame buvo skelbiami oficialūs apylinkės valdybos pranešimai.

Australijos lietuvių archyvas

Iš kairės stovi: Antanina Arminienė, Stasys Baras (iš JAV), Jurgis Glušauskas-Arminas, Cecilija Radzevičienė, Vladas Radzevičius, sėdi – Genovaitė Vasiliauskienė.

Adelaidė (Adelaide), 1970 m.

Australijos lietuvių archyvas

Sidnėjus (Sydney), 1951 m.

Leidžiant laikraštį „Australijos lietuvis“ Adelaidėje, Sidnėjaus lietuviai susirūpino turėti ir savo informacinį leidinį.

1949 m. sausio 26 d. Sidnėjuje išėjo pirmas spaustuvėje spausdintas Australijos lietuvių savaitraštis „Mūsų pastogė“. Jo leidėjas – Australijos lietuvių draugija, vadovaujama pirmininko Antano Baužės, redaktorius – Juozas Žukauskas.

Pirmieji laikraščio numeriai buvo nedidelio formato, keturių puslapių apimties, kurios ketvirtadalį užėmė tekstas anglų kalba, kaip reikalavo tuometinė Australijos vyriausybė.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Sidnėjus (Sydney), 1949 m. balandžio 13 d.

„Mūsų pastogė“ pasirodydavo kiekvieną savaitę, nors lėšų nebuvo, prenumeratorių ir aukų skaičius – nedidelis, o spaustuvei reikėjo daug mokėti, nes spausdinama buvo australų spaustuvėje. Dažnai keitėsi redaktoriai.

Australijos lietuvių archyvas

1949 m.

Pirmoji Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto valdyba, pirmininkaujant J. Vaičaičiui, susitarė su A. Bauže ir laikraštį „Mūsų pastogė“ 1952 m. rugpjūčio 12 d. paskelbė ALB oficiozu. Leidėju pradėjo pasirašinėti Krašto valdybos pirmininkas J. Vaičaitis, o redaktoriumi – J. Žukauskas. 1953 m. lapkričio mėn. laikraščio redaktoriumi tapo Jurgis Kalakauskas-Kalakonis, kuris šias pareigas ėjo iki 1958 m. liepos mėn.

Australijos lietuvių archyvas

Renginio dalyviai, stovi iš kairės: 1 – rašytojas, vertėjas, žurnalistas Pulgis Andriušis, 2 – visuomenės veikėja, dainininkė, pedagogė Genovaitė Vasiliauskienė, 3 – žurnalistas, poetas, vertėjas Vincas Kazokas, 4 – pianistė Dorothy Oldham, 5 – smuikininkas Pranas Matiukas, 6 – dainininkė, pedagogė Antanina Gučiuvienė, 7 – poetas J. Rackus.

Adelaidė (Adelaide), 1962 m. gruodžio 30 d.

Alfonso Budrio nuotrauka.

Galutinai ir ilgam laikui laikraščio „Mūsų pastogė“ redaktoriaus problema buvo išspręsta, kai 1961 m. spalio pabaigoje redaktoriumi buvo pakviestas Vincas Kazokas, kuris, neskaitant pertraukos, šiose pareigose išdirbo iki savo mirties (1984 m. spalio 30 d.).

Vincas Kazokas (1919–1984) – Australijos lietuvių rašytojas, žurnalistas. Nuo 1938 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo germanistiką, 1940–1943 m. – Vilniaus universitete teologiją ir filosofiją. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1947 m. studijavo Tiubingeno (Tübingen) universitete. Dėstė vokiečių kalbą Reutlingeno (Ròitlingen) lietuvių gimnazijoje. 1949 m. emigravo į Australiją. Buvo Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto tarybos narys, Australijos lietuvių dienų iniciatorius. 1961–1970 ir 1975–1984 metais redagavo savaitraštį „Mūsų pastogė“, rašė jo vedamuosius straipsnius.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-51349

Pirmoje eilėje stovi (iš kairės): 1 – dr. A. Mauragis, 3 – Australijos Lietuvių Bendruomenės (ALB) Krašto valdybos pirmininkas M. Zakaras, 4 – Australijos lietuvių savaitraščio „Mūsų pastogė“ administratorius B. Stašionis.

Antroje eilėje – ALB Sidnėjaus apylinkės valdybos pirmininkas V. Deikus.

Sidnėjus (Sydney), 1970–1979 m.

Laikraščio „Mūsų pastogė“ kelias buvo sunkus. Keitėsi leidėjai, dar dažniau redaktoriai, vargino lėšų trūkumas. Nežiūrint visų sunkumų, savaitraštis ėjo toliau, buvo tikimasi, kad reikalai pagerės. Tačiau tik tuomet, kai laikraščio administravimą perėmė Bronius Stašionis (apie 1958 m.), laikraštis pradėjo finansiškai atsigauti.

1977 m. laikraščio „Mūsų pastogė“ leidimas buvo radikaliai reorganizuotas, įsteigta Lietuvių bendruomenės spaudos sąjunga, kuri kaip leidėjas turėjo visas įstatymų lengvatas ir apribojimus.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-52054

Sidnėjus (Sydney), 1984 m. gruodžio 1 d.

Australijos lietuvių archyvas

Sidnėjus (Sydney), 2001 m.

Australijos lietuvių archyvas

1956 m. vasario 11 d. Melburne (Melbourne) pasirodė trečias lietuviškas laikraštis – „Tėviškės aidai“, leidžiamas Australijos lietuvių katalikų federacijos, redaguojamas kun. dr. P. Bačinsko, vėliau redagavo B. Zumeris.

„Tėviškės aidai“ buvo keturių puslapių, didelio formato savaitraštis, tačiau iki keturiolikto numerio neturėjo lietuviškų spaudos ženklų. Pirmuose numeriuose laikraštyje buvo pabrėžiama, kad svarbiausas jo tikslas – informuoti skaitytojus katalikų tikybos klausimais. Savaitraščio leidyba subūrė nemažai katalikiškos minties bendradarbių, kurie anksčiau Australijos lietuvių spaudoje mažai pasireikšdavo.

Australijos lietuvių archyvas

Pirmoje eilėje iš kairės: 1 – vysk. Atkinsonas, 2 – arkivysk. Dž. Glisonas (J. Gleeson), 3 – Adelaidės vyskupas Metju Beovičius (Matthew Beovich), 4 – vysk. Vincentas Brizgys, antroje eilėje iš kairės: 1 – Adelaidės šv. Petro katedros vikaras, 2 – kun. Pranas Vaseris, 3 – kun. Antanas Spurgis, 4 – kun. Petras Butkus, 5 – kun. Pranas Dauknys, 6 – kun. Petras Bačinskas.

Adelaidė (Adelaide), [1981 m.]

Alfonso Budrio nuotrauka.

Nuotraukoje įamžinti trys laikraščio „Tėviškės aidai“ redaktoriai – kun. dr. Petras Bačinskas, kun. Pranas Vaseris ir kun. Pranas Dauknys.

Nuo 1964 m. pradžios „Tėviškės aidus“ devynerius metus redagavo kun. P. Vaseris. 1973 m. laikraščio redagavimą perėmė į Melburną persikėlęs kun. P. Daunys.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 1-51699

V. M. Vilkaičio nuotrauka.

1961 m. birželio mėn. tuometinis laikraščio „Mūsų pastogė“ redaktorius J. Veteikis pasiryžo išleisti antikomunistinį leidinį anglų kalba „Voice of Freedom“. Leidinys buvo gausiai iliustruotas, laikraščio formato, skirtas Baltijos valstybių okupacijos dvidešimtmečiui paminėti. Vėliau jis buvo išsiųstas federalinei vyriausybei, įvairių Australijos valstijų politikams, parlamentarams, karininkams, dvasininkams. Leidinys turėjo nemažą pasisekimą, tad 1963 m. spalio mėn. pasirodė gražios išvaizdos iliustruotas žurnalas „News Digest International“.

Žurnalas buvo numatytas leisti periodiškai kas tris mėnesius ir skelbė, kad jis nagrinės Rytų ir Vakarų politinių santykių eigą, informuos skaitytojus apie gyvenimą už geležinės uždangos, demaskuos sovietų kėslus.

Australijos lietuvių archyvas

Pirma dalis apima 1947–1961 metus, antra – 1961–1982 metus. Pirmoji metraščio dalis išėjo Sidnėjuje (Sydney), ją išleido Redakcinė kolegija ir Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto valdyba. Antroji dalis pasirodė 1983 m. Adelaidėje (Adelaide), ją išleido Australijos lietuvių bendruomenė ir Australijos lietuvių fondas.

„Australijos lietuvių metraštis“ buvo bendras visų Australijos lietuvių darbo rezultatas, tiek medžiagos surinkimo, tiek leidybos prasme. Tai svarbus istorijos šaltinis išeivijoje ir Lietuvoje gyvenantiems lietuviams iki šiol.