1955 m. lapkričio 14 d.

Mintis įsigyti Australijos lietuvių bendruomenei (ALB) Adelaidėje nuosavus namus kilo dar 1953 m.

Australijos lietuvių bendruomenės Adelaidės apylinkės valdyba sudarė komitetą, kuriam vadovavo advokatas Vladas Požėla. Komitetas paruošė akcinės bendrovės įstatų projektą ir pradėjo rinkti aukas. Tik komitetui nesisekė Lietuvių namų idėjos išpopuliarinti.

Tada apylinkės valdyba, vadovaujama Liudo Martinkaus, 1955 m. gegužės 15 d. sušaukė specialų Adelaidės lietuvių bendruomenės susirinkimą. Jame išsiaiškintos Pietų Australijoje veikiančių juridinių asmenų (organizacijų) veiklos galimybės. Paaiškėjo, kad norint organizuotai įsigyti ir valdyti nekilnojamąjį turtą, reikia turėti akcinę ar kooperacinę bendrovę arba nepelno organizaciją – sąjungą. Susirinkimas nutarė steigti sąjungą ir išrinko komitetą, kurios pirmininku tapo V. Raginis, vicepirmininku J. Kalvaitis, sekretoriumi J. Pyragius, iždininku A. Šliužas, techninių reikalų vedėju inžinierius L. Garbaliauskas, techniniu patarėju inžinierius, architektas K. Reisonas ir teisiniu patarėju advokatas St. Čibiras.

1955 m. rugsėjo 18 d. Adelaidės bendruomenės susirinkime buvo patvirtinti komiteto paruošti įstatai. Valdžios įstaigose įstatus įregistravus 1955 m. spalio 24 d., lapkričio 6 d. įvyko steigiamasis Adelaidės lietuvių sąjungos susirinkimas.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1956 m. sausio 25 d.

Adelaidės lietuvių sąjungos tikslas buvo surasti lietuvių bendruomenei patalpas ir priemones socialinei ir kultūrinei veiklai: sportui, pramogoms, poilsiui ir pasilinksminimams, remti ir šelpti labdaros ir visuomenines lietuvių institucijas. Sąjunga priėmė aukas ir iš narių rinko nario mokestį. Nariais galėjo tapti kiekvienas 18 metų sulaukęs lietuvis ar lietuvių kilmės asmuo, nepaisant lyties, religinių ar politinių įsitikinimų, išskyrus komunistus.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1956 m., 1959 m.

Adelaidės lietuvių sąjungos augimas vyko nuolatos. Steigiamajame susirinkime į ją įstojo 40 lietuvių, 1962 m. jau buvo 188. 1983 m. Lietuvių sąjungą sudarė 304 pilnateisiai nariai ir 25 nariai – rėmėjai.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidės lietuvių sąjunga iš buvusio namams įsigyti komiteto perėmė vos £73 (svarų sterlingų). Mažai buvo surenkama ir nario mokesčio iš pradžioje negausaus narių skaičiaus. Lėšoms telkti pradėti naudoti įvairūs būdai: aukų rinkimas kvitais, aukų dėžutėmis, loterijų ir gegužinių organizavimas. Laikui bėgant aukų rinkimas gerėjo, vidutiniškai Lietuvių namų vajaus metu buvo surenkama apie £1200 (svarų sterlingų). Buvo įsteigti specialūs fondai: Jaunimo fondas ir Plytų fondas. Jaunimo fondo tikslas buvo pritraukti Australijoje gimusius lietuvius. Jauniems žmonėms giminės ar artimieji nupirkdavo Jaunimo fondo lakštą, vėliau jis galėjo tapti sąjungos nariu. Lietuvių namų Plytų fondas telkė lėšas, platinant dviejų šilingų vertės plytų kvitus.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1957 m. gruodžio 9 d.

Porą metų po Lietuvių sąjungos įkūrimo energingai telkus lėšas ir ieškojus lietuvių reikalams tinkamo pastato, 1957 m. gruodžio 9 d. buvo nupirkti Lietuvių namai netoli Adelaidės miesto centro. Po ilgų ieškojimų ir nuodugnaus svarstymo, perkant buvo atsižvelgta į tai, kad namai iš karto tinka lietuvių reikalams ir stovi ant dvigubo standartinio dydžio sklypo.

Didelis pastatas buvo buvusi babtistų bažnyčia. Į jį netrukus įsikėlė lietuviška mokykla ir biblioteka.

Australijos lietuvių archyvas, PH0658

Adelaide (Adelaide), 1958 m. rugsėjo 7 d.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1959 m. gegužės 31 d.

1959 m. kovo 23 d. Lietuvių sąjungai pavyko pigiai nupirkti pusę kaimyninio sklypo šalia Lietuvių namų, išsiderėta ir pirmumo teisė pirkti likusią sklypo dalį su gyvenamu namu. 1960 m. buvo nupirkta ir likusi sklypo dalis.

Vis didėjantis naudojimasis pastatu ir veiklos Lietuvių namuose reikalavo jų išplėtimo – rekonstrukcijos.

Australijos lietuvių archyvas

Autorius – Karolis Reisonas.

Adelaidė (Adelaide), 1959 m. rugsėjo 23 d.

Lietuvių namų praplėtimo-rekonstrukcijos projektą parengė Adelaidės lietuvių sąjungos vicepirmininkas, inžinierius architektas K. Reisonas. 1960 m. prasidėjo rekonstrukcijos darbai, samdant rangovus ar rengiant Adelaidės lietuvių talkas.

Pirmiausia prie salės iš šiaurės pusės buvo pristatyti keturi kambariai, vėliau pastatytas vestibiulis, virtuvė, biblioteka ir tualetai. 1961 m., talkinant lietuvių bendruomenės nariams, buvo pradėtas Lietuvių namų fasado pristatymas. 1966 m. praplėsta salė, padidinta scena, pastatytos muziejaus – archyvo patalpos.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), [1960–1962 m.].

Prie Lietuvių namų praplėtimo-rekonstrukcijos labai prisidėjo pagarbiai „Lietuvos namų tėvu“ vadinamas latvių kilmės Lietuvos ir Australijos inžinierius, architektas Karolis Reisonas (latviškai Kārlis Reisons, 1894–1981). Suprojektavęs daugybę įspūdingų pastatų ir statinių Lietuvoje, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į Australiją, dirbo Adelaidės mieste architektu.

K. Reisonas buvo vyriausias Lietuvių namų talkininkas, visos statybos prižiūrėtojas ir Adelaidės lietuvių sąjungos valdybos vicepirmininkas. Jis nepraleido nei vienos lietuvių talkos, aktyviai dalyvaudavo valdybos posėdžiuose, sudarant statybinių darbų planus, sąmatas, medžiagų apskaičiavimus ir atrenkat jas. Visiems šiems darbams skyrė 500 darbo valandų.

Australijos lietuvių archyvas

Dirba: M. Urbonas, J. Lapšys, S. Povilaitis, A. Mikeliūnas, Gerdauskas, A. Merūnas, V. Raginis, K. Reisonas.

Adelaidė (Adelaide), 1960 m.

Adelaidės lietuvių talkos sutaupė daug pinigų rekonstruojant Lietuvių namus. Penkias dienas per savaitę žmonės dirbdavo savo darbuose, o likusias dvi – veltui Lietuvių namų statyboje, daugiausia šeštadieniais. Žmonės ateidavo su savo įrankiais. Pačių talkų dydis būdavo įvairus, kartais iki 20 vyrų.

Australijos lietuvių archyvas, PH0011

Adelaidė (Adelaide), 1960 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0016

Iš kairės: M. Rudzinskas, V. Raginis, A. Merūnas, A. Morkūnas, [Ramanauskas], M. Urbonas, A. Mikeliūnas, L. Vasiliūnas, Bernaitis, Siuksteris, Marmukonis, K. Reisonas, Reivytis, Kelertas.

Adelaidė (Adelaide), 1960 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0129

Adelaidė (Adelaide), 1960 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0504

Pirmoje eilėje iš kairės: „Australijos lietuvių žinios“ redaktorius V. Radzevičius, inžinierius, vicepirmininkas K. Reisonas, pirmininkas V. Raginis, vicepirmininkas V. Petkūnas.

Antroje eilėje iš kairės: „Australijos lietuvių žinios“ administratorius J. Lapšys, 2-asis iždininkas A. Mikeliūnas, 1-asis iždininkas M. Rudzenskas, turto globėjas B. Jurgelionis, 2-asis sekretorius M. Urbonas, 1-asis sekretorius L. Martinkus.

Adelaidė (Adelaide), 1961 m.

Vaclovas Raginis (1910–1971) gimė Jonėnų kaime, Švenčionių apskrityje. Mokėsi Vilniuje, vėliau pasitraukė į nepriklausomą Lietuvą. 1932 m. baigė Karo mokyklą, vėliau paleistas į atsargą. Dirbo Finansų ministerijoje raštininku, Mokesčių departamente sekretoriumi. Buvo šaulių kuopos narys. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. įstojo į amerikiečių sargybų kuopas ir vadovavo įvairioms lietuvių-baltų kuopoms. 1950 m. emigravo į Australiją. Gyveno Džilonge (Geelong), įsteigė Australijos lietuvių draugijos skyrių, ten Lietuvių namams nupirko du žemės sklypus. 1954 m. persikėlė į Adelaidę, vadovavo Adelaidės lietuvių sąjungos steigimui, apie 10 metų buvo jos pirmininkas.

Australijos lietuvių archyvas

Iš kairės sėdi: pirmininkė M. Jasiūnienė, vicepirmininkė S. Jonavičienė, garbės pirmininkė E. Reisonienė, reikalų vedėja N. Varnauskienė ir K. Garbaliauskienė.

Stovi: E. Bernaitienė, J. Šerelienė.

Adelaidė (Adelaide), 1959 m.

1952 m. Adelaidėje įsisteigė lietuvių socialinės globos ir šalpos organizacija, trumpai vadinama Moterų sekcija. Moterų sekcija, kaip ir Adelaidės lietuvių sąjunga, buvo Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Adelaidės apylinkės valdybos padalinys. Pradžioje Moterų sekcija, kurios narėmis galėjo būti visos lietuvės moterys Adelaidėje, planavo tik lankyti ligonius ir padėti vargstančioms šeimoms. Vėliau veikla išsiplėtė, bet viskam reikėjo lėšų. Moterys rado išeitį – pradėjo Lietuvių namuose virti pietus ir ėmė užsidirbti pinigų. Moterų sekcijos narės ilgus metus dirbo Lietuvių namų virtuvėje, sekmadieniais gamindavo pietus, ruošdavo Kūčias, rengdavo vestuves, jubiliejų minėjimus. Uždirbtais pinigais šelpė Adelaidės lietuvių savaitgalio mokyklą, lituanistinius kursus, „Vaidilos teatrą“, „Vyčio“ sporto klubą.

Australijos lietuvių archyvas, PH0024a

Iš kairės: A. Čepliauskienė, S. Laurinaitienė, A. Pyragienė, N. Varnauskienė, B. Vabolienė, E. Reisonienė ir S. Jonavičienė.

Adelaidė (Adelaide), 1962 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0028a

Prie stalo sėdi: Elena Reisonienė, Marija Navakienė, Bronė Vabolienė, Stanislava Jonavičienė.

Stovi: Anelė Morkūnienė, Katryna Garbaliauskienė, Paulina Gavelienė, Nadežda Varnauskienė.

[Adelaidė], 1962 m.

Elena Reisonienė (1898–1984) buvo pirmoji Moterų sekcijos pirmininkė. Elena Butnevičiūtė gimė Dabikinės dvare prie Akmenės. 1928 m. Vytauto Didžiojo universitete baigė teisę, dirbo advokatūroje. 1930 m. ištekėjo už inžinieriaus architekto Karolio Reisono. Emigravo į Vokietiją, 1949 m. kartu su vyru ir vaikais Renata ir Irviu atvyko į Australiją. Kukli, religinga, šviesi ir inteligentiška moteris įkvėpė daugelį kitų Moterų sekcijos narių. Meilė lietuviškai knygai atvedė ją į biblioteką ir Spaudos kioską Lietuvių namuose, kur ji vadovavo virš 10 metų.

Australijos lietuvių archyvas, PH1001

Pirmoje eilėje iš kairės: vicepirmininkas K. Reisonas, pirmininkas V. Raginis, vicepirmininkas V. Petkūnas, 2-asis sekretorius J. Gudaitis, „Australijos lietuvių žinių“ administratorius A. Dumčius.

Antroje eilėje iš kairės: 1-asis sekretorius L. Martinkus, iždininkas V. Marcinkevičius, valdybos atstovas M. Pocius, iždininkas K. Pocius, turto globėjas B. Jurgelionis.

1962 m.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1962–1963 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0519

Adelaidė (Adelaide), 1963 m. vasario 1 d. Nr. 3.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1963 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0020a

Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: archyvo-muziejaus vedėjas J. Vanagas, J. Bačiūnas, V. Raginis, inžinierius K. Reisonas, V. Petkūnas.

Antroje eilėje stovi iš kairės: L. Martinkus, pirmininkas M. Pocius, V. Radzevičius, K. Pocius, J. Gudaitis ir B. Jurgelionis.

1963 m.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1966 m. vasario 6 d.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), apie 1970 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0661

Adelaidė (Adelaide), data nenustayta.

Australijos lietuvių archyvas, PH0663

Pirmoje eilėje iš kairės: S. Guščia, P. Bielskis, E. Kalibatas, K. Pocius.

Antroje eilėje iš kairės: D. Dunda, J. Jaruševičius, V. Stalba, V. Marcinkevičius, A. Pocius.

Adelaidė (Adelaide), 8 deš.

Petras Bielskis, Adelaidės lietuvių sąjungos pirmininkas, gimė 1927 m. Biržuose, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, į Australiją atvyko 1948 m. Bėgant metams aktyviai įsitraukė į Adelaidės lietuvių bendruomenės veiklą. Daug laiko pašventė Adelaidės lietuvių sąjungai ir Lietuvių namams. Sąjungai pirmininkavo nuo 1966 m. iki 1989 m. Nuo 1971 m. iki 1990 m. redagavo sąjungos leidžiamą leidinį „Adelaidės lietuvių žinios“. Mirė 2022 m.

Australijos lietuvių archyvas

Adelaidė (Adelaide), 1981 m. vasario 16 d.

Australijos lietuvių archyvas, PH1013

Iš kairės sėdi: V. Marcinkevičius, P. Launikaitis, P. Bielskis, D. Dunda.

Iš kairės stovi : E. Kalibatas, J. Jaruševičius, V. Daugalis, M. Rudzenskas, K. Pocius.

Adelaidė (Adelaide), apie 1982 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0606

Iš kairės sėdi: E. Kalibatas, P. Bielskis, K. Pocius, V. Daugalis.

Iš kairės stovi: S. Guščia, J. Jaruševičius, V. Marcinkevičius, D. Dunda, P. Andrijaitis.

Adelaidė (Adelaide), 1983 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0655

Adelaidė (Adelaide), data nenustatyta.

Alfonso Budrio nuotrauka.

Minint Lietuvos kariuomenės atkūrimo 50-metį Lietuvių namų sodelyje buvo pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvą prisiminti.

Paminklo bareljefą sukūrė ir išliejo skulptorė Ieva Pocienė, statybos darbams vadovavo architektas, inžinierius Karolis Reisonas. Statybos darbus atliko „Ramovės“ organizacijos nariai. Po paminklu yra įmūrytas paminklo pašventinimo aktas, sauja Lietuvos žemės ir Nepriklausomos Lietuvos monetos.

Atidengtas 1968 m. lapkričio 24 d. Paminklas vaizduoja mirusį arba mirštantį vyrą laikančią moterį. Moteris ryši tautinį ištekėjusios moters nuometą. Paminklo pagrindas dekoruotas Gediminaičių stulpais ir Dvigubu kryžiumi, viršus puoštas lietuviško stiliaus metalo kryžiumi. Šalia paminklo taip pat pastatytas tradicinis lietuviško stiliaus medinis kryžius ir du vėliavų stulpai.

Australijos lietuvių archyvas, PH0899

Adelaidė (Adelaide), 1990 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0650