Paryžius, 1948 m. gegužės 8 d.

Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Australija, kaip ir dauguma Vakarų valstybių, nepripažino Lietuvos aneksijos ir palaikė ryšį su Lietuvos diplomatine tarnyba. 1948 m. gegužės 9 d. Australijos vyriausybė patarė į Australiją atvykstantiems pabėgėliams iš Baltijos valstybių ignoruoti Sovietų Sąjungos ambasados kvietimus registruotis ambasadoje pabrėždama, kad Australija nepripažįsta Estijos, Latvijos ir Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 648, ap. 2, b. 201, l. 136

1951 m. liepos 17 d.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Kanbera (Canberra), 1974 m. gegužės 17 d.

Australijos ministras pirmininkas, Leiboristų partijos vyriausybės vadovas Edvardas Gotas Vitlamas (Edward Gough Whitlam) iš pradžių tikino, kad „pagrindinis Leiboristų vyriausybės tikslas yra užtikrinti, kad Australijos politika būtų pagrįsta pagarba pilietinėms laisvėms ir pagrindinėms žmogaus teisėms, jų apsauga ir stiprinimu“.

Vėliau jis visa tai atmetė ir pareiškė, kad Australija laiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos įjungimą į Sovietų Sąjungą teisėtu veiksmu. Jis manė, kad faktinis sovietų valdymas Baltijos šalyse jau seniai įsitvirtinęs, kontrolė negrįžtama, todėl būtų logiška tai pripažinti. Šis žingsnis taip pat buvo bandymas pagerinti santykius su Sovietų Sąjunga, atsižvelgiant į Šaltąjį karą.

1974 m. rugpjūčio 3 d. visos Australijos radijo ir televizijos stotys oficialiai pranešė, kad Australijos vyriausybė pripažino Baltijos valstybes teisėtai įjungtas į Sovietų Sąjungą.

Australijos lietuvių archyvas

1974 m. rugsėjo mėn.

Okupacijos pripažinimas sukėlė didžiulį Australijos lietuvių, latvių ir estų bendruomenių nepasitenkinimą, bendruomenės reagavo labai griežtai. Australijos lietuviai sukilo ir išėjo į gatves: mitingavo prie parlamento rūmų, buvo dalijami atsišaukimai, perkamos vietos svarbiausių dienraščių skiltyse, kuriose tarp skelbimų publikuodavo žinutes apie nusikaltimus humanizmui ir teisingumui. Ypatingai aktyvūs buvo Australijos lietuvių bendruomenės apylinkių vadovai.

Australijos lietuviai kreipėsi į dvasininkiją, Liberalų partijos atstovus, kurie tuo metu buvo opozicijoje ir reiškė prielankumą baltų diasporai.

Vienas Australijos lietuvis sukūrė eilėraštį, jis buvo paskelbtas 1974 m. gruodžio 27 d. laikraštyje „Vienybė“ :

I’m glad I’m a Lithuanian,
I’m happy I am free
I wish I was a big dog,
And Whitlam was a tree.

Džiaugiuosi, kad esu lietuvis,
Džiaugiuosi, kad esu laisvas,
Norėčiau būti didelis šuo,
O Whitlamas – medis.

Australijos lietuvių archyvas

1974 m. [rugsėjo mėn.]

Tekste minima, kad Baltijos valstybių okupacijos pripažinimas padarytas be parlamento žinios. Taip pat prašoma parašyti savo parlamento nariui ir paprašyti jo iškelti šį klausimą parlamente, kad Baltijos valstybių okupacijos pripažinimas būtų atšauktas.

Australijos lietuvių archyvas

1974 m.

Skelbime įamžinti Baltų tarybos nario Vytauto Stasio Neverausko surinkti Australijos politikos lyderių pasisakymai Baltijos valstybių ažvilgiu.

Australijos lietuvių archyvas

Iškarpa iš laikraščio „The Herald“, 1974 m. rugpjūčio 8 d.

Gedulo vainikai „Dingus demokratijai Australijoje“ buvo padėti Sandraugos (Commonwealth) centre, – rašė „The Herald“, pusmilijoninio tiražo dienraštis. Apie 100 latvių, estų ir lietuvių, dauguma tautiniais drabužiais, žygiavo Melburno miesto centre. Baltų tarybos atstovas V. Stanlis (W. Stanley) sakė: „Mes pabėgome nuo nedemokratinio režimo pavojaus. Australijoje esame 30 metų ir viską jai davėme, dabar Australijos valdžia mus išdavė. Whitlamo valdžia žadėjo mūsų kraštų niekuomet nepripažinti Rusijai“.

Australijos lietuvių archyvas

1974 m. rugpjūčio mėn.

Australijos lietuvių bendruomenės archyvas, PH01203

Niujorkas (New York), 1974 m. rugpjūčio 9 d.

1974 m. rugpjūčio 5 d. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) valdyba skubiai susirinko į nepaprastąjį posėdį ir nutarė pasiųsti Australijos vyriausybei protesto pareiškimą, šią žinią paskelbti viso pasaulio laisviesiems lietuviams, kviesti visus lietuvius siųsti protestus Australijos vyriausybei ir drauge su latviais ir estais rugpjūčio 17 d. visame pasaulyje surengti bendras demonstracijas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 47, l. 67

Iškarpa iš laikraščio „Dirva“, 1974 m. rugpjūčio 9 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 47, l. 49

Iškarpa iš laikraščio „Draugas“, 1974 m. rugpjūčio 10 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 47, l. 52

Iškarpa iš laikraščio „Naujienos“, 1974 m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 47, l. 62

Iškarpa iš laikraščio „Tėviškės žiburiai“, 1974 m. rugpjūčio 15 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 47, l. 71

Kanbera (Canberra), 1974 m. rugpjūčio 16 d.

Kai Australijos Ministro pirmininko Edvardo Goto Vitlamo (Edward Gough Whitlam) kadencija ėjo į pabaigą, politikas, kaip įprasta prieš rinkimus, aktyviai lankėsi įvairiose Australijos vietose, sakė priešrinkimines kalbas. Rinkimų agitacija neaplenkė ir mokyklų. Vienoje Tasmanijos mokykloje E. G. Vitlamas sutiko atsakyti į mokinių klausimus. Vienas mokinys paklausė, kodėl ponas ministras pirmininkas pripažino Baltijos valstybes komunistams. Klausimas E. G. Vitlamą supykdė, mokinį pagrasino išmesti iš mokyklos.

Mokinio stojo ginti mokytojas Tomas Makglinas (Tom McGlynn), kuris buvo studijavęs Rytų Europos istoriją. Įvykį plačiai komentavo Australijos ir Tasmanijos spauda. Ilgainiui ministras pirmininkas mokinio viešai atsiprašė. Neramūs politiniai įvykiai, skundai pasiekė Australijos generalinį gubernatorių Džoną Kerą (John Kerr), premjeras buvo suspenduotas, o valdžią perėmę liberalai atšaukė Baltijos valstybių okupacijos pripažinimą.

Po šių įvykių Tasmanijoje pasirodė kas tris mėnesius išeinantis politinis biuletenis „Baltic news“, kuris siekė Australiją, Tasmaniją ir kitus kraštus supažindinti su Lietuvos, Latvijos ir Estijos padėtimi. Jam vadovavo edukologas, lietuvybės ir lituanistikos populiarintojas, prof. Algimantas Patricijus Taškūnas.

Australijos lietuvių archyvas

1974 m. rugsėjo mėn.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 658, ap. 1, b. 47, l. 123

Adelaidė (Adelaide), 1985 m. birželio 16 d.

Australijos imigracijos ir etninių reikalų ministras Krisas Harfordas (Chris Hurford) savo kalboje pabrėžė, kad dabartinė leiboristų vyriausybė nepripažįsta Sovietų Sąjungos pretenzijų ir neketina pripažinti Baltijos valstybių inkorporacijos į Sovietų Sąjungą.

1985 m. vasario 28 d. Australijos parlamentas priėmė Baltų rezoliuciją, smerkiančią sovietinę okupaciją ir aneksiją.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 656, ap. 2, b. 36, l. 150–152