1960 m.

Australijos lietuvių dienos – plataus masto meno festivaliai, kurių atsiradimas siejamas su Australijos Krašto tarybos suvažiavimais. Pradžioje suvažiavimai vykdavo kasmet, vėliau juos nutarta rengti kas antrus metus. Australijos lietuvių dienos tęsdavosi visą savaitę ir buvo rengiamos viename iš trijų miestų – Adelaidėje, Melburne arba Sidnėjuje. Jos prasidėdavo Kalėdų švenčių metu ir trukdavo iki Naujųjų metų. Be kultūros renginių – vaidinimų, chorų koncertų, vykdavo ir sporto šventės. 1982 m. Krašto tarybos suvažiavime nusistovėjusi tvarka buvo pakeista. Kanberos bendruomenės apylinkei paprašius, jai pavesta suruošti 1984 m. Lietuvių dienas Kanberoje. Vėliau Lietuvių dienos vyko ir Džilonge.

Australijos lietuvių meno dienos pirmą kartą buvo suorganizuotos 1960 m. Sidnėjuje. Meno dienų programoje buvo dainų ir tautinių šokių šventės, literatūros ir dainos vakaras, dailės paroda. Lietuvių meno dienų dainų šventė vyko Sidnėjaus miesto rotušėje. 1950–1960 m. rotušės salė tapo natūralizacijos ceremonijų, įvairių bendruomenių renginių vieta.

Pradžioje Lietuvių dienose pasirodydavo tik chorai, tautinių šokių grupės ir teatras, vėliau programa plėtėsi, įtraukiant vaizduojamąjį meną, tautodailę, jaunimo vakarus ir kt. Ilgainiui Australijos lietuvių meno dienos buvo pervadintos į Australijos lietuvių dienas. Lietuvių dienos Australijoje vyksta iki šiol.

Australijos lietuvių archyvas

Sidnėjus (Sydney), 1964 m. liepos mėn.

E. Karpavičiaus nuotrauka.

Australijos lietuvių dienų idėjos autorius buvo tuometinis „Mūsų pastogės“ redaktorius Vincas Kazokas (1919–1984). Kai Australijos lietuvių bendruomenės gyvenimą ėmė kaustyti sąstingis, kilo poreikis sudominti ir įjungti į visuomeninę, kultūrinę veiklą įvairaus amžiaus Australijos lietuvius. V. Kazokas Krašto tarybos sesijoje iškėlė mintį, kad reikia surengti lietuvių meno dienas. Mintis sudomino Krašto tarybos atstovus, buvo suorganizuota Kultūros taryba, kuri pradėjo rūpintis Lietuvių dienų organizavimu. Pirmąją Kultūros tarybą sudarė T. Reisgienė, K. Kavaliauskas ir V. Kazokas, visi – Sidnėjaus lietuviai.

Australijos lietuvių archyvas, PH0242

1962 m.

Australijos lietuvių archyvas

1962 m.

Jonas Puzinas, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Kultūros tarybos pirmininkas, leidinyje rašė: „Sužinojęs apie š. m. gruodžio 27–31 d. Adelaidėje ruošiamas Meno Dienas, Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos vardu siunčiu širdingiausių sveikinimų ir linkiu, kad tos Meno Dienos būtų tikrai sėkmingos <…> Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros taryba dideliu susidomėjimu seka Australijos lietuvių gyvenimą ir džiaugiasi gyva kultūrine veikla.“

Australijos lietuvių archyvas

1962 m. gruodžio 28 d.

Vienas patraukliausių kultūros renginių Lietuvių dienose būdavo dainų šventė. Joje pasirodydavo atskiri arba jungtiniai chorai. Australijos lietuvių meno dienų Adelaidėje (Adelaide) dainų šventė 1962 m. vyko Adelaidės miesto rotušėje. Rotušės salė – žymi simfoninių koncertų vieta su ypač gera akustika.

Australijos lietuvių archyvas

1962 m. gruodžio 28 d.

Tautinių šokių šventė Australijos lietuvių dienose sulaukdavo didelio jaunimo įsitraukimo ir susidomėjimo. Jaunimas šokių repeticijas rinkdavosi daug dažniau nei choro, buvo manoma, kad tautiniai šokiai yra viena efektyviausių, patraukliausių priemonių išlaikyti lietuviškumą.

Australijos lietuvių archyvas, PH0752

Antroje eilėje sėdi kunigai: Albinas Spurgis, Pranas Dauknys, už jų – Dorothy Šliužas, Aleksandras Šliužas.

Į kairę nuo kunigų: Martynas ir Ieva Pocius, priekinėje eilėje: Juozas Milaknis, Juozas Donela, Juozas Lapšys, Birutė Jonavičienė.

1962 m.

Alfonso Budrio nuotrauka.

Forestvilio stadionas buvo vadinamas „krepšinio namais“ Pietų Australijoje. Tai buvo pirmasis specialiai krepšiniui pastatytas stadionas Australijoje, atidarytas 1953 m. su viena aikštele, kitos aikštelės buvo pastatytos vėliau. Nors tuo metu krepšinis Australijoje dar nebuvo labai populiari sporto šaka, europiečių migracija po karo padarė didelę įtaką šiam sportui. Stadione tilpo 1 200 žiūrovų, tačiau atmosfera buvo ypatinga, įelektrinta, o triukšmas kurtinantis.

Australijos lietuvių archyvas, PH0448

1964 m.

Australijos lietuvių archyvas

1966 m.

Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto valdyba leidinyje rašė: „Mūsų pastangos išlikti lietuviais ir būti visais atžvilgiais naudingais tautai remiasi dviem pagrindiniais taškais: organizuotumu ir tautine kultūra“.

Australijos lietuvių dienų Sidnėjuje (Sydney) metu be ALB Krašto tarybos suvažiavimo vyko: sportininkų sąskrydis – sporto šventė, skautų rajoninė stovykla, Australijos lietuvių studentų suvažiavimas, lietuvių dailininkų meno, filatelijos ir numizmatikos, spaudos, fotografijų parodos, dainų šventė, jaunųjų menininkų koncertas ir kiti renginiai.

Australijos lietuvių archyvas

1966 m. gruodžio 21 d.–1967 m. sausio 9 d.

Australijos lietuvių archyvas

Iš kairės stovi: Eugenijus Kalibatas, Petras Gasiūnas, Antanas Pacevičius, Algis Radzevičius, Juozas Donela, Andrius Bajoriūnas, ?, Jonas Jaunutis, Kostas Taparauskas, Stasys Urnevičius, Jonas Vanagas, Vytautas Opulskis, Jonas Neverauskas, Vytautas Vosylius.

Sėdi: Juozas Lapšys, Vladas Radzevičius, Bronė Lapšienė, kun. Antanas Kazlauskas, Genovaitė Vasiliauskienė, Česlovas Zamoiskis, Regina Bajoriūnienė, Tadas Žurauskas.

1968 m.

Alfonso Budrio nuotrauka.

Australijos lietuvių archyvas, PH0419

1968 m.

Australijos lietuvių archyvas

1968 m. gruodžio 27 d.

Rašytojų ir poetų į Australiją atvyko nedaug, didžioji kūrybinės inteligentijos dalis emigravo į JAV. Literatūros ir dainos vakarai Lietuvių dienose sutelkdavo Australijos lietuvių literatus, sukurdavo iškilmingumo atmosferą, prisijungdavo ir iš užsienio atvykę menininkai. Įdomu tai, kad Literatūros ir dainos vakaras 1982 m. Lietuvių dienose Melburne buvo pakeistas į Lietuvių tautosakos vakarą ir sulaukė didelio Australijos lietuvių susidomėjimo.

Australijos lietuvių archyvas

1968 m. gruodžio 27 d.

Australijos lietuvių archyvas, Meno dienų 1968 m. Adelaidėje albumas

1968 m. gruodžio 28 d.

Australijos lietuvių archyvas

1968 m. gruodžio 29 d.

Australijos lietuvių archyvas, Meno dienų 1968 m. Adelaidėje albumas

1968 m. gruodžio 30 d.

Alfonso Budrio nuotrauka.

Adelaidės rotušėje dalyvavo šeši mišrūs chorai ir 250 dainininkų.

Australijos lietuvių archyvas, PH0314

1970 m.

Australijos lietuvių archyvas

1970 m.

Australijos lietuvių archyvas

1970 m. gruodžio 27 d.

Alfonso Budrio nuotrauka.

Australijos lietuvių archyvas, PH1256

1972 m.

Australijos lietuvių archyvas

Iš kairės sėdi: N. Masiulytė, B. Bielskytė, L. Pocienė, J. Šerelienė, R. Bajoriūnienė, I. Rupinskaitė, E. Reisonienė, E. Varnienė, O. Stimuburienė.

Iš kairės stovi: V. Neverauskas, J. Lapšys, K. Taparauskas, P. Launikaitis, P. Bielskis, J. Pyragius, V. Vencius, D. Karpys, J. Neverauskas, P. Andrijaitis, Š. Vabolis, P. Šatkus, V. Statnickas, J. Mockūnas, V. Baltutis (Australijos lietuvių dienų Adelaidėje rengimo komiteto pirmininkas).

1974 m.

Australijos lietuvių archyvas

1974 m. gruodžio mėn.

Australijos lietuvių archyvas, PH1246

1974 m. gruodžio 27 d.

Alfonso Budrio nuotrauka.

Australijos lietuvių archyvas, PH1304

1974 m. gruodžio 27 d.

Australijos lietuvių archyvas

1974 m. gruodžio 28 d.

Australijos lietuvių archyvas

1974 m. gruodžio 28 d.

Alfonso Budrio nuotrauka.

Australijos lietuvių archyvas, PH0686

Iš kairės sėdi: Lidija Pocius, Rasa Mauragienė, 5-a – Genovaitė Stanaitytė-Vasiliauskienė.

Iš kairės stovi: Pranas Pusdešris, 5-as – Viktoras Baltutis.

1974 m. gruodžio 29 d.

Alfonso Budrio nuotrauka.

Australijos lietuvių archyvas, PH1314

1974 m. gruodžio 30 d.

Alfonso Budrio nuotrauka.

Australijos lietuvių archyvas, PH01264

1974 m. gruodžio 30 d.

Alfonso Budrio nuotrauka.

Australijos lietuvių archyvas, PH1364

1974 m. gruodžio 30 d.

Alfonso Budrio nuotrauka.

Australijos lietuvių archyvas, PH01268

Pirmoje eilėje sėdi: H. Statkuvienė, kun. P. Vaseris, D. Levickienė, K. J. Lynikas (Australijos lietuvių dienų Melburne rengimo komiteto pirmininkas), D. Bertašiūtė, kun. P. Dauknys, A. Šimkus.

Antroje eilėje stovi: V. Šalkūnas, B. Prašmutaitė, A. Karazija, B. Bitienė, L. Baltrūnas, J. Žalkauskienė, P. Kviecinskas, B. Adomavičienė, J. Juška.

Trečioje eilėje stovi: I. Alekna, K. Mieldažys, R. Ragauskas, A. Pocius, A. Ramanauskas.

1976 m.

Australijos lietuvių archyvas

1976 m.

Australijos lietuvių archyvas

Pirmoje eilėje sėdi: kun. P. Butkus, N. Vaičiurgytė, B. Vingilis (Australijos lietuvių dienų Sidnėjuje rengimo komiteto pirmininkas), G. Kazokienė, B. Stašionis.

Antroje eilėje stovi: J. Zinkus, V. Kišonas, J. Dambrauskas, A. Jablonskienė, M. Zakaras, V. Simniškis, V. Kazokas, A. Reisgys, B. Žalys.

1978 m.

Australijos lietuvių archyvas