Sidnėjus (Sydney), 1931 m. liepos 10 d.

Pirmoji organizacija, siekusi vienyti Australijos lietuvius, buvo įkurta 1929 m.

Sidnėjuje gyvenę mokytojas J. Jasiūnas ir geležinkelio valdininkas D. Dapkus rado aktyvių lietuvybės rėmėjų – J. Viedrinaitį ir K. Skierį. 1929 m. spalio 27 d. susirinkę J. Viedrinaičio bute jie nutarė įkurti Australijos lietuvių draugiją, kurios tikslas – suvienyti visus Australijos lietuvius, palaikyti artimesnius ryšius, ugdyti tautinę dvasią.

Australijos lietuvių draugija (ALD) veikė 1929–1950 m. 1933 m. turėjo apie 100 narių. Rengė tautinių švenčių minėjimus, iškylas, vakarėlius. 1947 m. pabaigoje atvykę lietuviai pabėgėliai iš Vokietijos greitai įsiliejo į ALD narių gretas.

1948 m. ALD skyrius įsteigtas Melburne. 1948 m. gruodžio 30 d. Sidnėjuje sušauktas pirmasis ALD visuotinis suvažiavimas. 1949 m. ALD turėjo 10 skyrių.

1949 m. gruodžio 30 d. Sidnėjuje sušauktas antrasis ALD visuotinis suvažiavimas, kurio metu nutarta prisijungti prie besikuriančios Pasaulio lietuvių bendruomenės.

1950 m. liepos 28 d. ALD Centro valdyba savo posėdyje nutarė nuo pat tos dienos įsijungti į Pasaulio lietuvių bendruomenę, o rugpjūčio 1 d. posėdyje – vadintis Australijos lietuvių bendruomenės Laikinuoju organizaciniu komitetu.

Australijos lietuvių metraštis. T. 1. Sydney, 1961

Jonas Viedrinaitis (1885–1955) į Australiją atvyko 1913 m. iš Anglijos. Emigravęs iš Lietuvos, Mančesteryje mokėsi siuvėjo amato, vėliau išvyko į Škotiją, iš ten į Australiją. Sidnėjuje turėjo savo siuvyklą.

Australijos lietuvių draugijos pirmininko pareigas ėjo 1929–1931 m. ir 1937–1939 m.

Australijos lietuvių metraštis. T. 1. Sydney, 1961

Antanas Baužė (1898–1975) 1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, ten tarnavo 11 metų. 1930 m. su žmona, Škotijoje augusia Ona Vyšniauskaite, atvyko į Sidnėjų. Netrukus nusipirko krautuvę, 22 metus buvo krautuvininkas, vėliau įsigijo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo agentūrą.

1932–1937 ir 1940–1950 m. buvo Australijos lietuvių draugijos pirmininkas. 1950 m. kartu su S. Narušiu ir J. Kapočiumi Australijos lietuvių draugiją reorganizavo į Australijos lietuvių bendruomenę.

Nuo 1950 m. tapo Australijos lietuvių bendruomenės garbės nariu. Savaitraščio „Mūsų pastogė“ įkūrimo iniciatorius ir oficialus leidėjas.

Australijos lietuvių metraštis. T. 1. Sydney, 1961

1988 m.

Ona Vyšniauskaitė, vėliau Baužienė (1904–2003) gimė Vokietijoje, užaugo Škotijoje, kur baigė mokslus: gimnaziją ir mokytojų kursus. 1922 m. šeima grįžo į Lietuvą. Dirbo Vilkaviškio taikos teisme. Būdama Lietuvoje, 1927 m. susipažino ir ištekėjo už Antano Baužės. 1930 m. persikėlė į Australiją, apsigyveno Sidnėjuje.

Ona su vyru  buvo Australijos lietuvių bendruomenės pradininkai. Aktyviai padėjo po II pasaulinio karo atvykusiems migrantams, tapo besikuriančios Australijos lietuvių bendruomenės Sidnėjuje ir už jos ribų lyderiais. Ona Baužienė kurį laiką ėjo „Mūsų pastogės“ administratorės pareigas ir visą laiką, ypač pirmaisiais imigracijos metais, noriai padėdavo lietuviams: vieniems parūpindavo butus, kitiems darbus. Laisvai kalbėjusi lietuvių ir anglų kalbomis, vertėjavo teismuose.

1962–1984 m. Sidnėjaus lietuvių socialinės globos draugijos pirmininkė. 1970 m. jos iniciatyva Sidnėjuje pastatyta „Lietuvių sodyba“ (butai seneliams ir pensininkams). Australijos lietuvių bendruomenės garbės narė nuo 1976 m.

Anglijos karalienė Elžbieta II 1983 m. apdovanojo Oną Baužienę Britų imperijos medaliu už veiklą Australijos lietuvių bendruomenėje.

Po vyro mirties persikėlė į Adelaidę, savanoriavo bibliotekoje, nenustojo rašyti straipsnių į Australijos lietuvių spaudą. Eidama 90-uosius, parašė biografiją „Mano gyvenimo prisiminimai“. Mirė sulaukusi 99-erių metų.

Australijos lietuvių archyvas

Sidnėjus (Sydney), 1947 m.

ALD pirmininkas A. Baužė taip kreipėsi į lietuvius: „Mieli broliai lietuviai! Mes, Australijos lietuviai džiaugiamės, kad Jūs sveiki ištrūkote nuo nacių ir raudonųjų teroro ir laimingai pasiekėte Australijos krantus. Mes visi liūdime ir džiaugiamės kartu su Jumis ir linkime Jums viso geriausio <...>. Kadangi Freemantle nuo Sydney yra tolimas kelias, ALD atstovas negali atvykti Jus pasitikti, prašau už tai mums dovanoti <...> Vis viena, jeigu tektų jums atvažiuoti į Sydney, duokite mums žinoti arba užeikite į draugiją. Draugija su mielu noru patarnaus ir duos patarimą <...>“

Australijos lietuvių metraštis. T. 1. Sydney, 1961

Adelaidė, 1966 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0662a

Džilongas (Geelong), 1949 m.

Australijos lietuvių archyve išlikusi nuotrauka liudija lietuvių įsikūrimo Džilonge istoriją. Džilongas – pajūrio vietovė šalia Melburno. Pirmieji lietuviai Džilonge pasirodė 1949 m. Pačios pirmos į miestą atvyko lietuvės moterys, jos buvo skiriamos dirbti ligoninėse, viešbučiuose, turtingų žmonių namuose. 1949 m. pabaigoje Džilonge lietuvių buvo arti šimto.

1949 m.  šv. Petro ir Povilo parapijos salėje surengtos bendros lietuvių Kūčios, po kurių nutarta steigti ALD skyrių. 1950 m. sausio 22 d. įvyko ALD skyriaus Steigiamasis susirinkimas.

1951 m. Džilonge jau gyveno 320 lietuvių.

Džilongo Bell Park priemiestyje iki šiol yra Kauno gatvė. Šalia Kauno gatvės yra Libau gatvė (pavadinta Latvijos Liepojos miesto vardu), Talino gatvė (pavadinta Estijos sostinės vardu), Vyslos gatvė (pavadinta didžiausios Lenkijos upės vardu).

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Lietuviai, atvykę į Australiją, bijodami išsisklaidyti milžiniškuose Australijos teritorijos plotuose, jautė reikalą vienytis ir organizuotis. Tuo pat metu JAV kilo mintis steigti tautinę bendruomenę, kuri apjungtų visame Vakarų pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo atsidūrusius lietuvius, taip pat ir anksčiau ten nuvykusius.

1950 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Vykdomoji taryba, reziduojanti Vokietijoje, kuriai pirmininkavo prelatas Mykolas Krupavičius, pradėjo raginti ir Australijos lietuvius jungtis į Pasaulio lietuvių bendruomenės gretas. Kadangi Australijoje aktyviai veikė Australijos lietuvių draugija, M. Krupavičius kreipėsi į ALD pirmininką Antaną Baužę, prašydamas imtis Australijos lietuvių bendruomenės pirmininko pareigų ir ALD su savo skyriais perorganizuoti į Australijos lietuvių bendruomenę (ALB). ALB siūlyta organizuoti ir Adelaidėje gyvenančiam dailininkui Antanui Rūkštelei. Vis dėlto dvilypumo buvo išvengta ir Australijos lietuvių draugijos valdyba 1950 m. liepos 28 d. posėdžio nutarimu, paskelbtu visiems Australijos lietuviams spaudoje, atliko pagrindinį persiorganizavimo į ALB žingsnį.

Nuo 1950 m. rugpjūčio mėn. 1 d. ALD pakeitė savo pavadinimą ir pasivadino Australijos lietuvių bendruomene (ALB).

1950 m. gruodžio 29–30 dienas reikėtų laikyti istorinėmis Australijos lietuvių gyvenime. Visos bendruomenės apylinkės suvažiavime buvo atstovautos, nesulaukta tik atstovų iš pačių tolimiausių apylinkių – Tasmanijos ir Vakarų Autralijos.

Tarybos posėdžiai vyko Sydnėjaus priemiesčio Dulwich Hill vietinės katalikų parapijos salėje. Į Prezidiumą buvo išrinkti: pirmininkas Jonas Kalvaitis (Adelaidė) ir du pavaduotojai – Silvestras Balčiūnas (Melburnas), Antanas Ustijanauskas (Sydnėjus). Pirmojoje paprastojoje Krašto tarybos sesijoje buvo daug diskusijų, projektų ir sumanymų. Jau tada buvo keliamas lietuvių jaunimo lituanistinio švietimo klausimas, daug kalbėta spaudos reikalais. Norėta centralizuoti lietuvišką kultūrinę veiklą per apylinkių valdybas, kurios turėjo steigti lituanistines mokyklas, tautinių šokių grupes, chorus, jaunimo sporto skyrius ir kt.

Australijos lietuvių archyvas

Sidnėjus (Sydney), 1950 m. gruodžio 29–30 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 226, l. 3

Sėdi: Jonas Kalvaitis (pirmininkas), Vincas Čepliauskas.

Stovi: Leonas Gerulaitis, Jonas Mockūnas, Kazys Taparauskas (sekretorius).

Adelaidė, 1950 m.

Nors pirmieji lietuviai Pietų Australiją ir jos sostinę Adelaidę pasiekė daug anksčiau, bendruomenė išaugo ir pradėjo telktis atvykus taip vadinamam pirmajam ir antrajam lietuvių transportui 1948 metais.

1948 m. vasario 16 d. pirmą kartą Adelaidėje buvo paminėta Lietuvos Nepriklausomybės šventė.

1948 m. pabaigoje Adelaidėje buvo per 100 lietuvių.

1949 m. sausio 2 d. grupė iniciatorių (J. Mockūnas, V. Čepliauskas, A. Šliužas ir kiti) sušaukė pirmą Adelaidės lietuvių susirinkimą.

1949 m. vasario 19 d. Adelaidėje surengta pirmoji vieša Lietuvos Nepriklausomybės šventė, kurioje apsilankė ir vietos australai. 1949 metus galima laikyti lietuvių bendruomenės Adelaidėje ryškiausiais augimo metais. Pradžioje buvusi 100 žmonių bendruomenė išaugo iki maždaug 1000 žmonių bendruomenės.

1949 m. įsteigta Adelaidės lietuvių kultūros draugija rūpinosi Pietų Australijoje gyvenančių lietuvių kultūriniais ir socialiniais reikalais, tačiau tų pačių metų lapkričio 9 d. pakeitė pavadinimą. Australijos lietuvių draugijos (ALD) Centro valdyba įregistravo ALD Adelaidės skyrių. Australijos lietuvių draugijai persiorganizavus pagal Pasaulio lietuvių bendruomenės nuostatus, ALD Adelaidės skyrius persiorganizavo į Autralijos lietuvių bendruomenės (ALB) Adelaidės apylinkę.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Iš kairės: Mykalojus Bogušas, Justinas Vaičaitis, kunigas Petras Butkus, Aleksandras Mauragis.

Sidnėjus (Sydney), 1951 m.

1951 m. pirmoji ALB Krašto valdyba pasiskirstė pareigomis: pirmininku tapo Justinas Vaičaitis, vicepirmininku – kun. Petras Butkus, sekretoriumi – Antanas Ustijanauskas, iždininku – Mykalojus Bogušas, kultūros ir meno vadovu – Aleksandras Mauragis. Vienerių metų savo kadencijos laikotarpyje ši Krašto valdyba surengė net 24 posėdžius.

Ypač pirmininkas Justinas Vaičaitis daug laiko skyrė bendruomenės reikalams, nuolat lankydavosi lietuviškų organizacijų renginiuose, pobūviuose, ragino steigti bendruomenės apylinkes, savaitgalio mokyklas.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Sidnėjus (Sydney), [1951–1953 m.]

Justinas Vaičaitis (1904–1969) – Australijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas 1951–1953 m. J. Vaičaitis gimė Stakiuose, Raseinių apsk. Mokėsi Raseinių ir Kauno gimnazijose, humanitarinius ir ekonominius mokslus studijavo Vytauto Didžiojo universitete, aktyviai dalyvavo Vilniui vaduoti ir Šaulių sąjungų veikloje. Dirbo Valstybės kontrolėje Kaune. Sovietams okupavus Lietuvą, J. Vaičaitis pasitraukė į Vokietiją, 1945 m. persikelė gyventi į Šveicariją, vėliau emigravo į Australiją. Aktyviai įsitraukė į Australijos lietuvių bendruomenės veiklą, tapo ALB Sidnėjaus apylinkės valdybos pirmininku, vėliau – ALB Krašto valdybos pirmininku, kuriuo išbuvo kelias kadencijas. 1953 m. pabaigoje emigravo į JAV, ten aktyviai įsijungė į Bostono lietuvių veiklą.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Sidnėjus (Sydney), 1951 m. kovo 25 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 648, ap. 2, b. 366, l. 8–9

Sesiją atidaro ALB Krašto tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Valys.

Melburnas (Melbourne), 1951 m. gruodžio 29–30 d.

1951 m. gruodžio 29–30 dienomis Melburne vyko Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto tarybos II sesija. Naujosios Krašto valdybos kadencija tęsėsi vienerius metus. Joje buvo svarstomi įvairūs Australijos lietuvių veiklos reikalai, skatinamos savišalpos idėjos, pradėtos rinkti aukos Vokietijoje likusiems lietuviams, Australijos lietuvių sporto klubai raginami aktyviau reikštis. Perimta laikraščio „Mūsų pastogė“ leidyba.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Kalba ALB Krašto valdybos pirmininkas Justinas Vaičaitis.

Melburnas (Melbourne), 1951 m. gruodžio 29–30 d.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Melburnas (Melbourne), 1951 m. gruodžio 29–30 d.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Melburnas (Melbourne), 1951 m. gruodžio 29–30 d.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Kalba ALB Adelaides apylinkės pirmininkas Juozas Lapšys.

Melburnas (Melbourn), 1951 m. gruodžio 29–30 d.

Juozas Lapšys (1911–2001) – Lietuvos kariuomenės karininkas, aktyvus Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas. Gimė Radviliškyje, 1933 m. baigė Karo mokyklą Kaune, tarnavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio 5-ajame pėstininkų pulke. 1939 m. baigė Klaipėdos prekybos institutą, dirbo Lietuvos Baltijos Lloydo laivininkystės bendrovėje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, dirbo UNRA įstaigoje.

1948 m. atvyko į Australiją. 1952–1953 m. vadovavo ALB Adelaidės lietuvių apylinkės valdybai, vėliau kelerius metus Baltų tarybai, buvo ALB Krašto valdybos vicepirmininkas. 1974 m. prisidėjo prie bendro baltų imigrantų reikalavimo atšaukti Australijos ministro pirmininko Goto Vitlamo (Gough Whitlam) sprendimą pripažinti Lietuvą SSRS sudėtine dalimi, o ne okupuotu kraštu. Nuo 1974 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) atstovas Australijoje. Nuo 1978 m. – Australijos lietuvių bendruomenės garbės narys.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-00953

Melburnas (Melbourne), 1951 m. gruodžio 29–30 d.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Australijos lietuvių archyvas

Melburnas (Melbourne), 1952 m. sausio 12 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 396, l. 47

Sidnėjus (Sydney), 1952 m. vasario 6 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 396, l. 57

Apie 1951 m.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Džilongas (Geelong), 1952 m. vasario 16 d.

1950 m. rugsėjo 8 d. Australijos lietuvių draugijos Džilongo skyrius tapo ALB Džilongo apylinke. 1952 m. apylinkei vadovavo Vaclovas Raginis. V. Raginis  į Australiją emigravo 1950 m., apsigyveno Džilonge, ten Lietuvių namams nupirko du žemės sklypus. Buvo išrinktas į pirmąją ALB Krašto tarybą. 1954 m. iš Džilongo persikėlė į Adelaidę, kur jo neišsenkančios energijos dėka buvo išjudinta Adelaidės lietuvių sąjungos veikla ir įsigyti Lietuvių namai.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 668, ap. 1, b. 396, l. 56

Australijos lietuvių archyvas

1952 m.

Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto tarybos III sesija buvo susirinkusi Adelaidėje 1952 m. gruodžio 28–30 dienomis ir posėdžiavo Šv. Ksavero katedros salėje. ALB Krašto valdybos pirmininkui Justinui Vaičaičiui sesijos posėdžiavimą pradėjus, buvo išrinktas prezidiumas, kuriam pirmininkavo Justinas Kalvaitis. Šiame Krašto tarybos suvažiavime daug dėmesio skirta bendruomenės jaunimo ir švietimo reikalams. Sesijos metu Adelaidės apylinkės valdyba suorganizavo Adelaidės lietuvių teatro spektaklį, vyko dalininko Antano Rūkštelės paroda, surengta lietuviškos spaudos paroda. Meno renginiai tapo Lietuvių dienų, vėliau tapusių tradicinėmis, užuomazga.

Kultūrinės veiklos suaktyvinimas sesijos metu bene geriausiai reprezentavo Krašto tarybos atstovų suvažiavimo idėją ir prasmę.

Išrinkta Krašto valdyba nutarė plėsti ALB apylinkių, savaitgalio mokyklų ir lituanistinių kursų tinklą, vystyti antikomunistinę veiklą, kreipti ypatingą dėmesį į lietuviškų šeimų kūrimą.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Sidnėjus (Sydney), 1951 m.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Sidnėjus (Sydney), 1952 m. lapkričio 16 d.

Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Sidnėjaus apylinkė išsivystė iš ilgus metus Sidnėjuje veikusios Australijos lietuvių draugijos. 1948 m. gruodžio 30 d. Sidnėjuje sušaukto visuotinio Australijos lietuvių draugijos susirinkimo metu nuspręsta telkti visus Australijos lietuvius. Sidnėjuje gyvenantys lietuviai turėjo persiorganizuoti į ALD Sidnėjaus skyrių.

Australijos lietuvių draugijos (ALD) Sidnėjaus skyriaus susirinkimas sušauktas 1949 m. vasario 6 d.

1950 m. rugpjūčio 13 d. ALD Sidnėjaus skyrius sušaukė susirinkimą pagerbti Lietuvos prezidentą Kazį Grinių ir persiorganizavimui aptarti. Susirinkimo nutarimai užbaigė ALD Sidnėjaus skyriaus veiklą ir pradėjo ALB Sidnėjaus apylinkės darbą.

Sidnėjaus apylinkės valdybai teko uždavinys vadovauti lietuvių visuomeninei veiklai: remtos Vasario 16-osios gimnazija ir Sidnėjaus savaitgalio mokyklos, laikraščio „Mūsų pastogė“ leidyba, organizuoti Vasario 16-osios šventės, Kariuomenės, Motinos dienos, birželio tragiškų įvykių paminėjimai, sporto šventės, Krašto tarybos atstovų suvažiavimai.

Svarbiausiu veiklos uždaviniu buvo lietuviškų namų įsigijimo klausimas.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Sidnėjus (Sydney), 1952 m. lapkričio 16 d.

Iki 1970 m. Sidnėjus buvo Australijos lietuvių centras, čia veikė Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto valdyba, laikraštis „Mūsų pastogė“, Tautos Fondo atstovybė ir kitos organizacijos.

XII sesijos metu, Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto tarybos nariams priėmus atitinkamus ALB statuto pakeitimus, Krašto valdyba buvo perkelta į Adelaidę, o XV ALB Krašto tarybos sesija galutinai pakeitė ALB statutą. ALB Krašto valdybos būstinės paeiliui buvo įsteigtos Adelaidėje, Melburne ir Sidnėjuje.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Viduryje – Adelaidės apylinkės valdybos pirmininkas Juozas Lapšys.

Adelaidė, 1953 m.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Sidnėjus (Sydney), 1953 m. birželio 6 d.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 648, ap. 2, b. 366, l. 31

Gale iš kairės: Jurgis Bistrickas, Henrikas Kmitas, Simas Grina, Vytautas Simniškis.

Priekyje iš kairės: Leonardas Karvelis, Justinas Vaicaitis, Boleslovas Barkauskas.

[1953 m.]

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Apie 1955 m.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-58225

Pirmoje eilėje sėdi: Balys Dičiūnas, kun. Juozas Kungys, Vaclovas Raginis. Antroje eilėje stovi: Aleksandras Morkūnas, Aleksandras Šliužas, Antanas Mikeliūnas, Stasys Čibiras, Česlovas Ostrauskas.

Adelaidė, 1958 m. gruodžio 28 d.

Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto tarybos VI sesija buvo susirinkusi 1958 m. gruodžio 28–30 d. Melburne. Rimtų ir gyvų diskusijų sukėlė ALB statuto svarstymas ir galutinis jo priėmimas. Statutas buvo svarstomas, koreguojamas ir priiminėjamas atskirais skyriais. Australijos lietuvių bendruomenės nariai statute įpareigojami mokėti vadinamą Australijos lietuvio mokestį. Krašto tarybos suvažiavimas priėmė eilę rezoliucijų Australijos lietuvių organizacinio ir kultūrinio gyvenimo klausimais ir pasiuntė Vatikanui protesto telegramą dėl Lietuvos pasiuntinybės prie Šv. Sosto teisių susiaurinimo.

Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) Krašto taryba renkama kas dvejus metus slaptu balsavimu. Kiekviena Apylinkės valdyba prieš Krašto tarybos paprastąja sesiją savo metiniame susirinkime iškelia kandidatus į būsimą Krašto tarybą.

Išrinkti Krašto tarybos nariai vyksta į suvažiavimą, kuris paprastai būna Australijos Lietuvių dienų metu ir sesijoje surengia naujus Krašto valdybos rinkimus.

Naujai išrinktoji Krašto valdyba įpareigojama dirbti dvejus metus, iki kitos Krašto tarybos sesijos. Be Krašto valdybos, taryba dar išrenka Krašto kontrolės komisiją ir Krašto garbės teismą.

Australijos lietuvių archyvas, PH0165

1959 m. birželio mėn. 19 d., 1977 m. vasario mėn. 7 d.

Fotografuota 2023 m. lapkričio mėn. Australijos lietuvių archyve. Džiugintos Abromaitienės nuotrauka.