1947 m. gruodžio mėn.
Migrantų stovyklos kūrėsi įvairiose Australijos vietovėse: Baterste (Bathurst), Bonegiloje (Bonegilla), Vudsaide (Woodside).
1948 m. atvažiuodavo viengungiai, šeimos be vaikų, 1949 m. iš Vokietijos ėmė atvažiuoti ir šeimos su vaikais. Apgyvendinimo planas standartizavosi. Kad ir į kokį uostą lietuvis būtų atplaukęs, jį gabendavo traukiniu į Bonegilos stovyklą (buvusią amerikiečių kariuomenės stovyklą), tada jis būdavo indoktrinuojamas kelias savaites australų mokykloje, paskui paskirstomas į darbus bet kurioje valstijoje, neturint apeliacijos teisės. Bonegila yra vietovė Viktorijos valstijoje, 300 km nuo Melburno. Bonegila emigrantų priėmimo ir mokymo centru tapo 1947 m.
Iki 1971 m. tai buvo didžiausias ir ilgiausiai veikiantis migrantų centras Australijoje.Prieš uždarant į jį pateko apie 310 000 emigrantų. Centre buvo 24 atskiri apgyvendinimo blokai, sudaryti iš kelių ilgų namelių, išdėstytų aplink centrinę virtuvę ir valgomojo zoną. Kiekvienam žmogui buvo išdalintos anklodės, indai ir stalo įrankiai. Centre buvo ligoninė, trys bažnyčios, kino teatras, biblioteka, pradinė mokykla, policijos nuovada, bankai ir kt.
Moterys ir vaikai buvo apgyvendinami atskirai nuo vyrų, kol nameliai buvo padalinti į šeimų namelius. Būtent čia buvo apgyvendinta daugiausia į Australiją atvykusių lietuvių. Naujiesiems emigrantams net pavyko surengti meno parodą ir Baltijos šalių koncertą imigracijos ministrui Arthur Augustus Calwell.
Australijos lietuvių archyvas, PH0005