1947–1951 m. į įvairias pasaulio šalis buvo perkelti 54 000 laikiną prieglobstį turėjusių lietuvių. Į Australiją atvyko kiek daugiau nei 10 000 lietuvių, iš jų 9906 atvyko pagal Vyriausybės programą. Migrantai turėjo atitikti griežtus sveikatos ir amžiaus reikalavimus ir būti pasirengę dirbti Australijoje bet kur ir bet kokius darbus. Pirmenybė buvo teikiama vienišiems žmonėms arba bevaikėms poroms.

Mainais už atvykimą ir apsigyvenimą Australijoje pabėgėliai turėjo sudaryti dvejų metų sutartį su Australijos vyriausybe. Darbas buvo nekvalifikuotas arba pusiau kvalifikuotas.

Australijos lietuvių archyvas

1947 m. gruodžio mėn.

Migrantų stovyklos kūrėsi įvairiose Australijos vietovėse: Baterste (Bathurst), Bonegiloje (Bonegilla), Vudsaide (Woodside).

1948 m. atvažiuodavo viengungiai, šeimos be vaikų, 1949 m. iš Vokietijos ėmė atvažiuoti ir šeimos su vaikais. Apgyvendinimo planas standartizavosi. Kad ir į kokį uostą lietuvis būtų atplaukęs, jį gabendavo traukiniu į Bonegilos stovyklą (buvusią amerikiečių kariuomenės stovyklą), tada jis būdavo indoktrinuojamas kelias savaites australų mokykloje, paskui paskirstomas į darbus bet kurioje valstijoje, neturint apeliacijos teisės. Bonegila yra vietovė Viktorijos valstijoje, 300 km nuo Melburno. Bonegila emigrantų priėmimo ir mokymo centru tapo 1947 m.

Iki 1971 m. tai buvo didžiausias ir ilgiausiai veikiantis migrantų centras Australijoje.Prieš uždarant į jį pateko apie 310 000 emigrantų. Centre buvo 24 atskiri apgyvendinimo blokai, sudaryti iš kelių ilgų namelių, išdėstytų aplink centrinę virtuvę ir valgomojo zoną. Kiekvienam žmogui buvo išdalintos anklodės, indai ir stalo įrankiai. Centre buvo ligoninė, trys bažnyčios, kino teatras, biblioteka, pradinė mokykla, policijos nuovada, bankai ir kt.

Moterys ir vaikai buvo apgyvendinami atskirai nuo vyrų, kol nameliai buvo padalinti į šeimų namelius. Būtent čia buvo apgyvendinta daugiausia į Australiją atvykusių lietuvių. Naujiesiems emigrantams net pavyko surengti meno parodą ir Baltijos šalių koncertą imigracijos ministrui Arthur Augustus Calwell.

Australijos lietuvių archyvas, PH0005

[1948–1949 m.]

Australijos lietuvių archyvas, PH0123

[1948–1949 m.]

Antras iš dešinės stovi Juozas Donela.

Australijos lietuvių archyvas, PH0114

1948 m. liepos mėn.

Australijos lietuvių archyvas

1947 m. lapkričio 9 d.

Australijos lietuvių archyvas, PH0119

1948 m. sausio 3 d.

Australijos lietuvių archyvas

1948 m. gegužės 6 d.

Prašyme nurodyta, kad jis atplaukė laivu General WM Black 1948 m. balandžio 27 d. ir gyvena Bonegilos (Bonegilla) migrantų stovykloje.

Imigrantai Australijoje oficialiai buvo vadinami ateiviais, atėjūnais (aliens). 1947 m. įstatymas apibrėžė, kad visi 16 metų ir vyresni imigrantai turėjo užsiregistruoti ir pranešti apie bet kokį vardo, adreso ar profesijos pasikeitimą. Registracijos procese užsieniečiai turėjo pateikti keletą formų. Dažniausiai naudojama forma buvo užsieniečio, atvyksiančio į Australiją, registracijos paraiška. Laikui bėgant forma kiek kito, tačiau visada buvo nurodomi šie duomenys: vardas, pavardė, adresas, pilietybė, gimimo data ir vieta, profesija, sutuoktinio ir vaikų gimimo vieta ir datos, laivo pavadinimas, atvykimo į Australiją data ir vieta. Prie daugumos blankų buvo pridėta pareiškėjo nuotrauka pasui.

Australijos lietuvių archyvas

1949 m. birželio mėn.

Danutė Urnevičienė laiko ant rankų dukrą Aldoną, Stasys Urnevičius sėdi už dviejų vaikų. Priekyje Česlovas Zamoiskis, Nadiežda Varnauskienė.

Stasys Urnevičius (1921–1997) gimė Daukšių kaime, Marijampolės apsk. Vytauto Didžiojo universitete studijavo chemiją. 1944 m. vokiečiai Stasį paėmė į karo tarnybą, priešlėktuvinę gynybą. Karui pasibaigus, S. Urnevičius gyveno Vokietijoje anglų zonoje, ten vedė Danutę Bagdonaitę, į Australiją atvyko 1947 m. Vėliau šeima apsigyveno Adelaidėje. Čia S. Urnevičius įgijo bakalauro laipsnį chemijos srityje. Atvykęs į Australiją, vadovavo pirmajai lietuvių krepšinio komandai Adelaidėje. 1950 m. su kitais lietuvių krepšininkais įsteigė Vyčio krepšinio komandą, kuriai vadovavo ir buvo jos kapitonu.

Australijos lietuvių archyvas, PH0115

1948 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0004

Adelaidė, 1949 m. birželio 5 d.

Jonas Stačiūnas (1921–2017) gimė Kaune 1921 m. 1948 m. birželio 30 d. su žmona Marija atvyko į Australiją, pateko į Bonegilos (Bonegilla) migrantų stovyklą. Vėliau įgijo inžineriaus bakalaurą Adelaidės universitete. Ilgametis Adelaidės lietuvių bendruomenės pirmininkas.

Australijos lietuvių archyvas, PH0111

1950 m.

1948 m. Batersto migrantų stovykla buvo antras pagal dydį naujakurių centras po Bonegilos (Bonegilla) migrantų stovyklos (miestas yra maždaug 200 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Sidnėjaus, stovykla buvo už keleto kilometrų nuo miesto). Joje gyveno daugiausia Baltijos šalių emigrantai. Pirmieji  stovyklos gyventojai buvo ketvirtojo lietuvių transporto emigrantai, atplaukę į Sidnėjų General Sturgis laivu 1948 m. gegužės 15 d.

Per mėnesį praėję anglų kalbos kursus, pabėgėliai buvo skiriami darbams į cukrinių nendrių platacijas, kirsti miško, prie geležinkelio ir vandentiekio darbų. Iš Batersto migrantų stovyklos lietuviai buvo išbarstyti po visą Australiją.

Batersto migrantų stovykla buvo uždaryta 1951 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0092

1950 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0122

1950 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0146

1950 m.

Ieva Pocius (Sakalauskaitė) (1923–2010) – žymi Australijos lietuvių skulptorė. 1943 m. balandžio 19 d. ištekėjo už būsimo inžinieriaus Martyno Pociaus. 1944 m. jauna šeima su sūneliu Eugenijumi pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. gimė dukra Elžbieta. Vokietijoje Pocių šeima praleido penkerius metus. 1950 m. emigravo į Australiją, Adelaidę.

Inžinierius Martynas Pocius gimė 1920 m. Metirkviečiuose (Šilutės aps.). 1941 m. baigė Palangos gimnaziją. 1941 m. studijavo statybos mokslus Vytauto Didžiojo universitete, vėliau Braunšveige (Braunschweig) Vokietijoje. 1955 m. studijas baigė Adelaidės universitete ir įgijo inžinieriaus specialybę. 1960–1968 m. dirbo vyriausiuoju inžinieriumi Pietų Australijos namų departamente. Dalyvavo Adelaidės lietuvių veikloje. Australijos Lietuvių bendruomenės (ALB) Adelaidės apylinkės valdybos, ALB Krašto valdybos ir Tarybos narys. Vadovavo Adelaidės lietuvių sporto klubo Vytis šachmatų sekcijai.

Asmeninis Dainos Pocius archyvas

1949 m. rugpjūčio 15 d.

1949 m. gegužės 2 d. į Adelaidę atplaukė laivas Goya su daugiau nei 100 lietuvių. Šie perkeltieji asmenys buvo išsiųsti į Vudsaido migrantų stovyklą. Tarp atplaukusių lietuvių buvo garsus gydytojas dr. Jonas Mikužis.

Gegužės 5 d. laivas Oxfordshire atplukdė ir daugiau naujųjų australų, tarp kurių buvo dailininkas Antanas Rūkštelė ir muzikantas Vaclovas Šimkus. Oficialaus stovyklos atidarymo metu (1949 m. birželio 4 d.) V. Šimkus surengė lietuvių choro pasirodymą, o A. Rūkštelė – tapybos parodą.

Australijos lietuvių archyvas

Leigh Creek (Pietų Australija) miestelis garsėjo rudosios anglies kasyklomis, jis yra pusiau dykumoje, apie 400 mylių į šiaurę nuo Adelaidės.

Šioje vietoveje dirbo daug lietuvių emigrantų ir gimė „Australijos Lietuvis“, dvisavaitinis laikraštis, ėjęs 1948–1956 metais Adelaidėje. Įkūrė ir redagavo J. Glušauskas-Arminas. Išleisti 199 numeriai.

Australijos lietuvių archyvas, Jurgio Glušausko albumas

Leigh Creek, Pietų Australija, 1948 m.

Iš kairės: Jonas Langevičius, Juozas Norkūnas, Andrius Bajorūnas.

Vienas pirmųjų lietuvių pabėgėlių, atvykusių į Leigh Creek, buvo Andrius Bajorūnas. Emigravęs į Australiją, jis 1948 m. liepos mėn atvyko per Batersto (Bathurst) migrantų stovyklą. Dėl būsto trūkumo Leigh Creek pabėgėliai buvo labai laukiami, nes palapinėse buvo galima apgyvendinti vienišus vyrus (namų visiems atvykstantiems nepakako). Palapinių miestelį sudarė apie 200 palapinių, kuriose gyveno apie 400 darbininkų. Septynis mėnesius A. Bajorūnas dirbo paprastu darbininku, vėliau buvo paaukštintas buldozerio operatoriumi. Nors ir patenkintas darbu, jis taip pat labai džiaugėsi išėjęs iš darbo po dvejų metų privalomos sutarties.

Australijos lietuvių archyvas, albumas „Lietuviai Australijoje“

Leigh Creek, Pietų Australija, 1948 m.

Iš kairės: Andrius Bajorūnas, Jurgis Glušauskas, Jonas Vizbaras, Jonas Langevičius.

Australijos lietuvių archyvas, PH0125

1948 m.

Vien Pietų Australijoje daugiau nei 2500 vyrų emigrantų buvo įdarbinti geležinkeliuose, dažniausiai labai izoliuotose vietovėse, kur australai nenorėjo vykti.

Australijos lietuvių archyvas, PH0019

[1949–1950 m.]

Antras iš dešinės – Juozas Donela.

Australijos lietuvių archyvas, PH0112

[1949–1950 m.]

Australijos lietuvių archyvas, PH0113

Bangamas (Bangham), Pietų Australija, [1949–1950 m.]

Australijos lietuvių archyvas, PH0118

Piterboras (Peterborough), Pietų Australija, 1948 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0030

Barmera (Pietų Australija), 1948 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0018

Vumera (Woomera), Pietų Australija, [1949 m.]

Australijos lietuvių archyvas, PH0095

[1949 m.]

Birutė Tamulytė (Gružienė) centre, kitos moterys – latvė ir estė.

Australijos lietuvių archyvas, PH01053

1949 m.

Balys Nemeika – dešinėje.

Australijos lietuvių archyvas, PH0094

Kvynslando valstija (Queensland), Australija, [1949 m.]

Iš kairės S. Juškėnas, S. Bernotas, B. Malinauskas, K. Bagdonas, J. Požėra, V. Laurinaitis.

Australijos lietuvių archyvas

Kvynslando valstija (Queensland), Australija, [1949 m.]

Iš kairės: V. Kasperaitis, V. Laurinaitis, Eidimtas, S. Bernotas, J. Požėra, B. Malinauskas, A. Kumpis, S. Juškėnas.

Australijos lietuvių archyvas

Kvynslando valstija (Queensland), Australija, [1949 m.]

Iš kairės: V. Laurinaitis, pasilenkes Eidimtas, J. Požėra, B. Malinauskas, A. Kumpis. K. Bagdonas, S. Juškėnas, S. Bernotas.

Australijos lietuvių archyvas

1949 m.

Australijos lietuvių archyvas

Australijos lietuvių archyvas

1955 m. gegužės 4 d.

Australijos lietuvių archyvas, PH0083

1958 m. balandžio 1 d.

Australijos lietuvių archyvas