1946 m.

Trijose okupacinėse Vokietijos zonose – JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos – buvo įsteigtos 269 perkeltųjų asmenų DP (angl. displaced persons) stovyklos, kuriose gyveno per II pasaulinį karą Vakarų Europoje atsidūrę žmonės. 113-oje iš jų gyveno lietuviai pabėgėliai.  

Po karo Vokietijos perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose buvo apie 60 000 lietuvių pabėgėlių (dauguma Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų okupacinėse zonose). Iki 1950 m. dauguma jų persikėlė į Jungtines Valstijas, Australiją, Kanadą ar net į Naująją Zelandiją.

http://www.dpcamps.org/dpcampseurope.html

Vokietija. Apie 1944 m. Saulenės Šilingaitės-Pusdešrienės šeimos albumas.

Choristai, vilkintys tautiniais rūbais, keliauja sunkvežimio „Unrrateam 555“ priekaboje.

Vėliau S. Šilingaitė-Pusdešrienė emigravo į Australiją.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A393-P047. Mauragių ir Kubilių šeimų iš Australijos dovana

1946 m.

Eichšteto lietuvių gimnazija – pokario lietuvių pabėgėlių gimnazija, veikusi Eichštete, Aukštutinėje Bavarijoje (Vakarų Vokietija).

Gimnazijoje mokėsi Eichšteto-Rebdorfo perkeltųjų asmenų (DP) stovykloje gyvenę lietuviai. Tarp baigusių gimnaziją buvo Valdas Adamkus, Alma Nutautaitė (Adamkienė), Liūtas Grinius, Gabrielius Žemkalnis ir kiti. Dalis mokinių, baigusių šią gimnaziją, emigravo į Australiją.

Australijos lietuvių archyvas, Juozo Dambrausko albumas

1946 m.

Viduryje stovi kursų vedėjas, mokytojas Jurgis Glušauskas.

Jurgis Glušauskas-Arminas (1909–1970) – Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, vėliau emigravo į Australiją. Dvejus metus dirbo Leigh Creek (Pietų Australija) rusvųjų anglių kasykloje. Nuo 1949 m. gyveno Adelaidėje. 1957 m. įsteigė lietuvių biblioteką (joje veikė ir savaitgalio mokykla). Aktyviai dalyvavo leidybinėje veikloje.

Australijos lietuvių archyvas, Jurgio Glušausko albumas

1946 m.

Jurgis Glušauskas – trečias iš kairės.

Australijos lietuvių archyvas, Jurgio Glušausko albumas

1946 m. rugsėjo 14 d.

Aleksandra Šliarpienė vėliau emigravo į Australiją.

Australijos lietuvių archyvas

1947 m. kovo 15 d.

Jurgis Glušauskas sėdi antras iš kairės.

Australijos lietuvių archyvas, Jurgio Glušausko albumas

1947 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0009

1947 m.

Nuotraukoje: į Australiją emigravę lietuviai, tarp jų – Juozas Donela, [Staugas], Bakšys, Lakaitis.

Iš Vokietijos miesto Brėmerhaveno Jungtinių Amerikos Valstijų karinis laivas The General Stuart Heintzelman išplaukė į Australiją. Juo atvyko pirmieji lietuviai iš perkeltųjų asmenų (DP) stovyklų.

Australijos lietuvių archyvas, PH0090

1947 m.

Australijos lietuvių archyvas, PH0003

[1947 m.]

Kairėje – Balys Nemeika.

Australijos lietuvių  archyvas, PH0010

Eichštetas (Eichstätt), Vokietija. 1948 m. liepos mėn. Saulenės Šilingaitės-Pusdešrienės šeimos albumas.

Iš kairės: 1 – Vingra Šilingaitė (vėliau – Rupinskienė), 2 – Saulenė Šilingaitė (vėliau – Pusdešrienė), 3 – Rusnė Šilingaitė (su Svaja Vansauskaite), 6 – Danguolė Šilingaitė (vėliau – Radzevičienė), 7 – Laima Šilingaitė-Vansauskienė, 8 – Daiva Šilingaitė, 9 – Mykolas Vansauskas, 10 – Ramūnas Vansauskas, 11 – Rymantė Vansauskaitė.

Vėliau į Australiją išvyko S. Šilingo dukros: Saulenė Šilingaitė-Pusdešrienė, Rusnė Šilingaitė-Kubilienė, Vingra Šilingaitė-Rupinskienė. Į JAV išvyko Laima Šilingaitė-Vansauskienė, Daiva Šilingaitė, Galinda Šilingaitė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A393-P150. Mauragių ir Kubilių šeimų iš Australijos dovana

Eichštetas (Eichstätt), Vokietija. 1948 m. liepos mėn. Saulenės Šilingaitės-Pusdešrienės šeimos albumas.

Maistui gaminti skirta patalpa: centre – metalinė krosnis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Stasio Šilingo dukros (iš kairės): 1 – Vingra Šilingaitė (vėliau – Rupinskienė), 2 – Rusnė Šilingaitė (vėliau – Kubilienė), 3 – Saulenė Šilingaitė (vėliau – Pusdešrienė).

Vėliau į Australiją išvyko S. Šilingo dukros: Saulenė Šilingaitė-Pusdešrienė, Rusnė Šilingaitė-Kubilienė, Vingra Šilingaitė-Rupinskienė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A393-P205. Mauragių ir Kubilių šeimų iš Australijos dovana

Eichštetas (Eichstätt), Vokietija. 1948 m. gruodžio 24 d. Saulenės Šilingaitės-Pusdešrienės šeimos albumas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Stasio Šilingo dukrų ir jų artimųjų Kalėdos perkeltųjų asmenų (DP) stovykloje. Prie Kūčių stalo sėdi (iš kairės): 1 – Svaja Vansauskaitė, 2 – Mykolas Vansauskas, 4 – Vingra Šilingaitė (vėliau – Rupinskienė), 7 – Pranas Pusdešris (gale stalo kairėje), 8 – Juozas Speičys, 9 – Rusnė Šilingaitė (vėliau – Kubilienė), 10 – Galinda Šilingaitė, 11 – Daiva Šilingaitė, 12 – Rymantė Vansauskaitė, 13 – Laima Šilingaitė-Vansauskienė, 14 – Ramūnas Vansauskas. Kitoje fotografijos pusėje ranka rašytas tekstas: „Paskutinės Kūčios Rebdorfe. 1948 m. Juozapas Vingra Rusnytė Jonas Juozas Mykolas Pranas Saulutė“.

Vėliau į Australiją išvyko S. Šilingo dukros: Saulenė Šilingaitė-Pusdešrienė, Rusnė Šilingaitė-Kubilienė, Vingra Šilingaitė-Rupinskienė. Į JAV išvyko Laima Šilingaitė-Vansauskienė, Daiva Šilingaitė, Galinda Šilingaitė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A393-P217. Mauragių ir Kubilių šeimų iš Australijos dovana

Dýpholcas (Diepholz), Vokietija. 1948 m. lapkričio 26 d.–gruodžio 28 d.

Lietuvos karo lakūnas, aviacijos majoras, sklandytojas, sportininkas Jonas Pyragius (1901–1975) 1949 m. birželio mėn. emigravo į Australiją, gyveno Rydleitone, dirbo paprastu darbininku. Aktyviai dalyvavo Australijos lietuvių išeivių visuomeniniame gyvenime, tvarkė Adelaidės lietuvių namų muziejų, dalyvavo ramovėnų veikloje, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.

Australijos lietuvių archyvas

1949 m.

Vėliau jos emigravo į Australiją.

Australijos lietuvių archyvas, PH0126

1949 m. kovo 3 d.

Juo leidžiama išsivežti muzikos instrumentus iš Hanau lietuvių stovyklos į Australiją ir patvirtinama, kad jis šiuos instrumentus išsivežė iš Lietuvos.

Australijos lietuvių archyvas

1949 m. balandžio mėn.

Australijos lietuvių archyvas

Raštatas (Rastatt), Vokietija. 1949 m. balandžio 8 d.

Pulgis Andriušis (tikr. Fulgencijus Andrusevičius, 1907–1970) – prozininkas, vertėjas, žurnalistas, poliglotas, mokėjęs per 10 kalbų. 1949 m. pasitraukęs į Australiją, Sidnėjuje atliko dvejų metų darbo prievolę, vėliau apsistojo Adelaidėje. Didžiausios literatūrinės vertės kūriniai – apsakymų knyga „Anoj pusėj ežero“ (1947 m.), apysakos „Sudiev, kvietkeli!“ (1951 m.) ir „Rojaus vartai“ (1960 m.).

Australijos lietuvių archyvas, PH0086

[1947 m.]

Iš kairės: Ieva Pocius, Eugenijus Pocius, Martynas Pocius, Elžbieta Pocius.

Asmeninis Dainos Pocius archyvas

Fotografuota 2023 m. lapkričio mėn. Adelaidės lietuvių namų muziejuje. Džiugintos Abromaitienės nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas