Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis gimė 1852 metų sausį Birželių kaime, Pumpėnų valsčiuje. Tėvas – Vincentas Antanas Landsbergis, o motina – Rozalija Juozapota Jasienskytė. Pastarieji didelių turtų neturėjo.

Gabrielius mokslus krimto slaptoje lenkiškoje mokykloje, mat tėvai buvo sulenkėję bajorai. Vėliau Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis 6 metus mokėti Šiaulių gimnazijoje, toliau – Rygos telegrafo mokykloje, o 1871 metais pradėjo tarnybą Maskvos telegrafe. Maždaug 1886 metais susipažino su Gabriele Petkevičaite-Bite ir pradėjo domėtis lietuviška spauda, netrukus ėmė skelbti prozą. Keliaudamas po Lietuvą susipažino su daug to meto iškilių rašytojų. Įsitraukė į lietuviškos spaudos platinimą.

Aplinkybės susiklostė taip, kad maždaug 1894 metais Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis buvo priverstas išvykti. Įsikūrė Maskvoje, kur savo bute slėpė spaudą lietuvių kalba.

Pabuvęs suimtas, kalintas, jis 1904 metais grįžo į Vilnių, kiek vėliau tapo Petro Vileišio leisto laikraščio „Vilniaus žinios“ administratoriumi.

Gabrielius itin atsidavusiai žvelgė į lietuvių mėgėjų teatro organizavimą – ne tik režisavo spektaklius, tačiau parašė nemažai pjesių, dramų.

Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio publikacijos buvo spausdinamos „Ūkininke“, „Varpe“ ir kituose lietuviškuose leidiniuose. Be Žemkalnio, šis dramaturgas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas pasirašinėjo ir kitais slapyvardžiais, pavyzdžiui, Aitvaras, Keleivis ir kt.

Gabrielius vedęs buvo dukart. Pirmoji žmona – Marija Jakubovskaja, kuri greit mirė, o antroji – Česlava Lukaševičiūtė. Su abiem žmonomis susipažino Kryme.

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis turėjo penkis vaikus, kurių susilaukė su antrąja žmona: dukros Stanislava Landsbergytė, Sofija Landsbergytė, Gabrielė Landsbergytė-Kukutienė ir Jadvyga Landsbergytė-Gurevičienė bei sūnus Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis mirė 1916 metais lapkričio 28 dieną, būdamas 64 metų. Mirė Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.