Vytautas Landsbergis-Žemkalnis 1959 m. grįžęs į Lietuvą tapo Miestų ir kaimų statybos projektavimo instituto Kauno filialo vyriausiuoju architektu, čia dirbo iki 1968 m. (iki 1966 m. vyriausiasis architektas), 1970–1984 m. – Paminklų konservavimo institute (Vilniuje).

Rūpinosi tolesniu Vilniaus bei Kauno senamiesčių tvarkymu. Paruošė Viešosios bibliotekos, M.K.Čiurlionio dailės muziejaus priestatų Kaune, Onkologijos mokslinio tyrimo instituto Vilniuje, Gamtos tyrimų stoties prie Biržulio ežero projektus, kurie nebuvo įgyvendinti. 1961–1984 m. dirbdamas Paminklų konservavimo institute, vadovavo Šatrijos Raganos mauzoliejaus Židikuose ir koplytstulpio Tirkšliuose restauravimui, parengė Vilniaus senamiesčio kvartalo (Nr. 61) regeneracijos projektą (1961 m., su Vytautu Dvariškiu, Vytautu Parčiausku), Pranciškonų varpinės ir Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo (dab. LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus) rekonstrukcijos eskizinius projektus (1975 m., su V.Dvariškiu, A.Milkevičiumi, S.Andrašiūnu), Taujėnų dvaro architektūrinio ansamblio rūmų ir parko restauravimo (1973 m., rekonstrukcija neįgyvendinta), J.Jablonskio memorialinio muziejaus Rygiškiuose ekspozicijos pertvarkymo projektus, Kauno IX-ojo forto muziejaus - memorialo konkursinį projektą, suprojektavo keletą antkapinių paminklų.